Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-55-581/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
AN2-55-581/2018
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00158-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-55-581/2018Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00158-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus A. R. (duomenys neskelbtini). nutarimu (toliau – Nutarimas) S. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalį bauda 50 Eur už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 10.00. val. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini) nepašalino ankstesnių ūkio subjekto veiklos patikrinimų metu nustatytų neatitikčių teisės aktų reikalavimams. Nustatyta: galvijai ganyklinio laikotarpio metu laikomi pririšti ūkiniame pastate, mocionui sąlygos nesudaromos, galvijai negali mėgautis grynu oru, saule, kas teigiamai veiktų jų organizmą. Paskutinio tikrinimo metu nustatyta, kad galvijų laikymo patalpoje apšvietimas buvo nepakankamas (1,2 Lux). Šviesa turi įtakos galvijų produktyvumui, aktyvumui, apetitui. Galvijų laikymo vietoje apšvietimas nepagerintas. Mėšlas buvo kaupiamas ten pat už galvijų stovėjimo vietų. Mėšlo sukaupta tiek daug, kad apsunkintas priėjimas prie likusių dviejų galvijų. Galvijams trūksta pakratų, stovėjimo vietose šlapia. Neužtikrinamas pilnavertis ir pakankamas galvijų šėrimas: galvijai lieso kūno įmitimo, karvė ir telyčios šeriamos peraugusia ganykline žole. Ūkyje laikomos dvi telyčaitės, gimusios 2013 m. ir 2014 m., išliesėjusios, nesuaugusios, iki šiol vis dar nesėklintos. Nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas, gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais. Tokias veiksmais S. D. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (toliau – Reikalavimai) 11, 19, 22, 28 punktus ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktus, 20 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus.

Šalies argumentai

2. Nutarimą S. D. skundė Panevėžio apylinkės teismui Biržų rūmams ir prašė jį panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartimi S. D. skundas buvo netenkintas ir Nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

4. S. D. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį.

4.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo be jos interesus ginančio atstovo. Nurodo, kad apylinkės teismo buvo prašoma nenagrinėti bylos iki tol, kol Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba (toliau Tarnyba) paskirs jai advokatą. Ji kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti teisinę pagalbą, tačiau Tarnyba jos prašymo netenkino. Tarnybos sprendimą skundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimu jos skundas buvo atmestas. Šį sprendimą ji taip pat yra apskundusi įstatymo nustatyta tvarka. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai, nesulaukęs kol įsiteisės sprendimas dėl atstovo paskyrimo, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą be jo, dėl to pažeidė jos (S. D.) teises, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus. Dėl to apeliantė prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus – Biržų savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus, Biržos seniūnijos seniūną, policijos pareigūnus, papildomai apklausti liudytoją R. V..

4.2. Apeliantė skunde dėsto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau ir VMVT) veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir juose įtvirtintas šios tarnybos funkcijas, bei teigia, kad Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223, jiems neatitinka ir negalioja tretiesiems asmenims. Todėl, apeliantės teigimu, apylinkės teismas neturėjo vadovautis Reikalavimais, o turėjo administracinio nusižengimo bylą persiųsti į kitą teismą, kuris yra kompetetingas peržiūrėti VMVT priimtus teisės aktus. Prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu peržiūrėti, ar Reikalavimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

4.3. Apeliantės nuomone, VMVT atstovai, kurie atliko patikrinimą jos ūkyje, buvo nekompetetingi vertinti gyvūnų būklę ir jų laikymo sąlygas, o teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, vadovavosi tik minėtų atstovų žodžiais, nepaprašė pateikti papildomų nuotraukų ir neįsitikino, ar jie yra tinkami asmenys ir sugeba tinkamai vertinti gyvūnų laikymo sąlygas ir būklę. Mano, kad į bylą nebuvo pateikta pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcija, neperkelti įrodinėjimo pareigos jai (S. D.).

4.4. Apeliantė skunde nesutinka bei ginčija visus Nutarime konstatuotus pažeidimus nurodydama, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatyme ir Reikalavimuose įtvirtintų nuostatų. Teigia, kad visi konstatuoti pažeidimai yra deklaratyvūs – tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų nuomonė, kuri neparemta jokiais įrodymais ir teisės aktais. Nurodo, kad pagal teisės aktus yra leidžiama galvijus ganyklinio laikotarpio metu laikyti pririštus ūkiniame pastate, taip pat leidžiama laikyti mėšlą fermoje taip, kaip jis buvo laikomas. Nėra privaloma sudaryti sąlygų macionui, o pagal teisės aktus gyvuliai gali būti išvaromi 1-2 valandas pasiganyti į diendaržius, tačiau tai nėra privaloma. Tvartas jos fermoje nėra uždaras ir yra padaryta aktyvi ventiliacija, ko tarnybos atstovai, apeliantės teigimu, tinkamai neįvertino. Mano, jog VMVT tarnybos atstovai neįrodė, jog gyvuliai yra laikomi aklinoje tamsoje ar vien dirbtinėje šviesoje, nenurodė, koks teisės aktas numato, jog apšvietimas fermoje turi būti ne mažesnis kaip 50 Lux. Pažymi, jog ji teismui pateikė ne vieną nuotrauką, iš kurios matyti, kad kitose fermose nėra tokio apšvietimo ir tai nėra laikoma pažeidimu. Teigia, kad jos gyvuliai buvo švarūs ir nurodytas pažeidimas, jog galvijams trūksta pakratų, stovėjimo vietose šlapia, nepagrįstas. Byloje neįrodyta, kad gyvuliai buvo nepakankamai šeriami, o vien tai, kad atlikto patikrinimo metu pašaro nebuvo padėta, minimos aplinkybės neįrodo, pašaro galima atvežti per 1-2 valandas. Gyvuliai yra normalaus įmitimo, ji gerai išmano apie gyvulius ir žino, kaip jie turi atrodyti. Teigia, kad nė vienas teisės aktas nenumato, kad gyvulių negalima šerti kai kuria peraugusia žole, mano, kad jos žolė buvo tinkama gyvuliams šerti. Nurodo, kad jos auginamos telyčaitės nėra išliesėjusios ir nesuaugusios, taip pat pažymi, kad gyvulių augintojas pats sprendžia, kada sėklinti savo gyvulius ir tarnyba neturi įsakinėti kada augintojui tai daryti.

4.5. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą buvo šališkas, nes vadovavosi ne įstatymais, ne byloje esančiais įrodymais, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų žodžiais ir jų nuomone. Tai, kad teismas buvo šališkas, pasak apeliantės, patvirtina ir tai, jog tas pats teisėjas anksčiau nagrinėjo jos civilines bylas ir dėl jų priėmė sprendimus, kuriuos apeliantė cituoja bei nurodo su jais nesutinkanti. Mano, kad teisėjas nepagrįstai nenusišalino nuo nagrinėjamos bylos, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, nekreipė dėmesio į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai ją žemino, palaikė tarnybą ir nesigilino į bylos faktus.

4.6. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ją apšmeižė, pažemino jos garbę ir orumą, šantažavo, kad paims jos laikomus gyvulius, teigė, jog taip, kaip ji laiko gyvulius, jų laikyti negalima, taip pat apšmeižė ją ir viešai atspausdintame laikraščio straipsnyje. Teigia, kad A. R., būdamas pareigūnu, spaudoje ją nuteisė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, bei, įsakinėdamas savo darbuotojams, sukompromituoja jų veiklą ir visą Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą. Nurodo, kad apylinkės teismas dėl to savo sprendime nieko nepasisakė, nenurodė kaip vertina A. R. veiksmus, kuomet jis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Atsiliepimas

5. Valstybinės maisto ir veterinarijos skyriaus Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius A. R. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta, priimta objektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. D. apeliaciniame skunde vadovaujasi negaliojančiomis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, nepagrįstai teigia, kad VMVT netinkamai atliko valstybinę gyvūnų gerovės kontrolę. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. D. laikomi gyvūnai akivaizdžiai patiria kančias ir yra žalojami, todėl VMVT kategoriškai nesutinka su skundo teiginiais apie Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos netinkamai atliktą valstybinę gyvūnų gerovės kontrolę. Atsiliepime nurodo, jog įvertinus valstybinės veterinarinės kontrolės metu surinktą informaciją apie apeliantės ūkyje susiklosčiusią situaciją, akivaizdu, jog ji yra nepajėgi rūpintis laikomais ūkiniais gyvūnais.

6. Skundas netenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Skunde apeliantė ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymo. Nurodo, kad laikydama ir prižiūrėdama savo ūkinius gyvulius ji nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o jos kaltė dėl minėto pažeidimo padarymo yra grindžiama išimtinai tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų žodžiais ir jų nuomone, tačiau ne byloje esančiais įrodymais, ar konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, kuriose būtų numatyta, jog gyvūnų laikymas tokiomis sąlygomis, kokiomis laikė ji, yra laikoma pažeidimais.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad S. D. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 11, 19, 22, 28 punktus ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktus, 20 straipsnio 2 dalies 1-2 punktus - žiauriai elgėsi su gyvūnais, dėl to pripažino ją kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

10. Apylinkės teismas, darydamas išvadą dėl S. D. kaltės padarius ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą nusižengimą, priešingai nei nurodo apeliantė, vadovavosi byloje esančių įrodymų visetu: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų A. R., V. V. parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės ūkio veiklą vykdančio subjekto patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo aktais (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukomis ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Be to, apylinkės teismas iš esmės atsakė į visus esminius S. D. skunde išdėstytus argumentus dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus A. R. (duomenys neskelbtini) nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kurie yra analogiški apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytiems argumentams, todėl apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Šiuo atveju apeliantė naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

Šalies argumentai

11. Apeliantė skunde teigia, kad ji laikydama ir prižiūrėdama savo gyvulius jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, cituoja teisės aktų nuostatas, pagal kurias, pasak apeliantės, galima laikyti gyvulius taip, kaip ji laiko savo tvarte. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbios tik tos teisės aktų nuostatos, už kurių nesilaikymą ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, o būtent - Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 11, 19, 22, 28 punktai ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktai, 20 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai. Apeliantė nėra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl jokių kitų, tuo pačiu ir jos skunde vardijamų ir analizuojamų, teisės aktų nuostatų pažeidimų, išskyrus paminėtuosius. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kokius teisės aktų reikalavimus S. D. pažeidė, nuosekliai juos išdėstė ir aptarė, taip pat nurodė, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė S. D. padarytas nusižengimas, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kokie byloje esantys įrodymai juos pagrindžia, kam apeliacinės instancijos teismas pritaria. Tuo tarpu apeliantės nurodomi teiginiai, kad gyvulius ji laikė tinkamomis sąlygomis ir jokių teisės aktų nepažeidė, laikytini deklaratyviais, juos paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančiuose patikrinimų aktuose užfiksuotais duomenimis, taip pat išsamiais ir nuosekliais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų A. R., V. V. parodymais bei kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais, kurių visuma nustatyta, kad Nutarime nurodytu laiku ir vietoje S. D. galvijai ganyklinio laikotarpio metu buvo laikomi pririšti ūkiniame pastate, nebuvo sudaromos sąlygos mocionui, galvijai negalėjo mėgautis grynu oru, saule, kas teigiamai veiktų jų organizmą; galvijai buvo laikomi patalpoje, kurioje apšvietimas buvo nepakankamas (1,2 Lux); mėšlas buvo kaupiamas ten pat už galvijų stovėjimo vietų, jo sukaupta tiek daug, kad apsunkintas priėjimas prie galvijų; galvijams trūko pakratų, stovėjimo vietose šlapia; nebuvo užtikrintas pilnavertis ir pakankamas galvijų šėrimas: galvijai lieso kūno įmitimo, karvė ir telyčios šeriamos peraugusia ganykline žole; ūkyje laikomos dvi telyčaitės, gimusios 2013 m. ir 2014 m., išliesėjusios, nesuaugusios, nesėklintos. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad paminėtais veiksmais S. D. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 11, 19, 22, 28 punktus, kuriuose numatyta, kad: gyvūnai bet kuriuo metu būtų galima kruopščiai apžiūrėti, turi būti tinkamas apšvietimas; pastatuose gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas; gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes; laikant gyvūnus turi būti atsižvelgta į jų amžių, veislę, lytį ir gaunamos produkcijos rūšį. Taip pat aukščiau paminėti S. D. veiksmai atitinka ir Gyvūnų gerovės apsaugos įstatyme įtvirtintas žiauraus elgesio su gyvūnais sampratą, o konkrečiai Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 15 punktą, kuriame numatyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais yra laikoma gyvūnu laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, bei 17 punktą – žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadai, kad S. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliantės skunde pateiktais motyvais teisinio pagrindo nėra.

13. Pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius pažeidimus išnagrinėdamas bylą be apeliantės interesus byloje ginančio atstovo, t. y. nesulaukęs kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos dokumentų Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba S. D. prašymo dėl teisinės pagalbos suteikimo netenkino ir advokato jai neskyrė. Sprendimus dėl šio S. D. skundė įstatymo nustatyta tvarka ir skundžiamos nutarties priėmimo dieną sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo S. D. nebuvo įsiteisėjęs (b. l. 152–157). Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas iš esmės apribojo apeliantės teisę į gynybą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmas teismo posėdis buvo numatytas 2017 m. spalio 9 d. (b. l. 51), apie šį posėdį apeliantė buvo informuota tinkamai (b. l. 52–53), teikė prašymus, papildomus dokumentus (b. l. 100–123) ir pati (b. l. 100–101) prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas 2017–10–09 bylos nagrinėjimo nebaigė, 2017 m. spalio 10 d. S. D. išsiuntė pranešimą, kuriame pasiūlė pasirūpinti byloje atstovo pagalba bei išaiškino pažeidėjos teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 131). Buvo nustatyta kita posėdžio data, t. y. 2017–10–19. Iš kitų bylos dokumentų matyti, kad S. D. prašė atidėti 2017–10–19, (b. l. 134), 2017–11–02 (b. l. 140) teismo posėdžius dėl to, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir teismas apeliantės tokius prašymus tenkino. 2017–12–07 teismo posėdis neatvykus S. D. dar kartą buvo atidėtas (b. l.146–148). Taigi, apylinkės teismas net tris kartus atidėjo teismo posėdžius dėl to, kad S. D. neturėjo byloje atstovo ir teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Paskutinis teismo posėdis byloje vyko 2018 m. sausio 25 d., į kurį S. D. ar jos atstovas neatvyko, nors apie posėdį buvo informuota tinkamai, tačiau prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar duomenų apie pateisinamas neatvykimo priežastis teismui nepateikė, todėl apylinkės teismas išnagrinėjo bylą S. D. nedalyvaujant. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas S. D. suteikė pakankamą laiką pasirūpinti atstovo pagalba, tačiau apeliantė į teismo posėdį neatvyko, apie pateisinamas neatvykimo priežastis nepranešė, todėl pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant apeliantei, ANK nuostatų nepažeidė.

14. Apeliantė, motyvuodama tuo, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo be jos atstovo, prašė apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Įstatymas privalomą žodinį bylos nagrinėjimą numato tik tada, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių arba vertinami nauji įrodymai, o prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliantė skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apylinkės teismas bylą išnagrinėjo be jos interesus ginančio atstovo, prašė apklausti liudytojus, tačiau nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes šios bylos nagrinėjimui prašomi apklausti liudytojai patvirtins ar paneigs, apskritai nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, ar naujų įrodymų, kurie nebuvo ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo turinį ir byloje esančius visus dokumentus nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

15. Apeliantė skunde nurodo, kad Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223 neatitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl, apeliantės teigimu, apylinkės teismas neturėjo jais vadovautis ir administracinio nusižengimo bylą persiųsti į kitą teismą, kuris yra kompetetingas peržiūrėti VMVT priimtus teisės aktus. Prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu peržiūrėti ar minėtas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, veterinarijos tarnybos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams.

15.1. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 114 straipsnį bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Tačiau pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013).

15.2. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, dėl kurių turėtų būti ištirtas minėto norminio administracinio teisės akto teisėtumas, konstatuoja, kad prašymas yra abstraktus, nepagrįstas teisiniais argumentais, todėl pripažįstamas nepagrįstu.

16. Nors apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą proceso eigą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, sprendžia, kad nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo tendencingumą ir keliančių abejonių jo nešališkumu, esminių ANK pažeidimų nebuvo padaryta, o vien apeliantės nesutikimas su byloje atliktu įrodymų vertinimu, priimtu sprendimu ir anksčiau to paties teisėjo priimtais sprendimais civilinėse bylose, negali būti laikomas pakankamomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis teismo šališkumą. Juolab, jog įstatymo nuostatos nedraudžia tam pačiam teisėjui nagrinėti ir priimti procesinius sprendimus dėl to paties asmens skirtingose bylose.

17. Apeliantės skundo teiginiai dėl Biržų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo A. R. atliktų veiksmų (apeliantės šmeižimo, žeminimo, teisės aktų pažeidinėjimo ir kt.), šioje byloje nėra vertinami, kadangi tai nėra administracinio nusižengimo bylos tyrimo dalykas.

18. Kiti apeliantės skunde nurodomi argumentai nėra nauji ir pirmosios instancijos teismo jau išsamiai išnagrinėti ir įvertinti, dėl jų pateiktos motyvuotos išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė