- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-140
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Rūta Mickevičienė, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
Teisėja V. Žindulienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2005 m. vasario 9 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui;
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 181 str. 2 d. bei 233 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 181str. 2 d. trejiems metams;
pagal BK 233 str. 1 d. dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis R. K. 2003 m. spalio 5 d. apie15 ³⁰ val. prie nukentėjusiojo A. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu byla yra išskirta, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas prieš nukentėjusįjį A. J. psichinę prievartą – grasindamas fiziškai susidoroti ir įžeidinėdamas nukentėjusįjį A. J. , bei panaudojant fizinį smurtą – R. K. sudavus nukentėjusiam A. J. vieną smūgį į veidą, asmeniui, kurio atžvilgiu byla yra išskirta, laikant už džemperio ir pastūmus nukentėjusįjį A. J. , atvirai vertė A. J. perduoti A. J. priklausantį turtą – 800Lt.
Be to, R. K. 2004 m. balandžio 29 d., laikotarpiu nuo 11⁰⁰ val. iki 11²⁰ val. , prie nukentėjusiojo A. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įkalbinėdamas nukentėjusįjį A. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodyti, jog 2003 m. spalio 3 d. – 5 d. turtą iš nukentėjusiojo prievartavo ne jis su asmenimis, kurių atžvilgiu byla yra išskirta, o kiti asmenys, siekė paveikti nukentėjusįjį A. J. , kad šis teisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu ir prašo sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu bei skirti teismo įpareigojimus, kuriuos pasižada sąžiningai vykdyti. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino, jog nukentėjusysis A. J. jam jokių pretenzijų neturi, jis jauno amžiaus, neseniai sukūręs šeimą, žmona teisėtai išvykusi į užsienį, kur planuoja vykti ir nuteistasis. Prašo teismo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis silpnos sveikatos, patyrė sunkią galvos traumą, jam buvo sužaloti vidaus organai, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo depresijoje dėl neseniai palaidoto tėvo. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis patvirtino, jog fizinio smurto nebuvo ir į gydytojus kreiptis neprireikė, be to, nukentėjusysis neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Teigia, kad kaltinimą palaikęs prokuroras Artūras Karpalovas buvo šališkas, neobjektyvus ir negalėjo dalyvauti teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kadangi šioje byloje tris kartus skyrė nuteistajam kardomąjį kalinimą – suėmimą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, jog paskiriant nuteistajam R. K. bausmę baudžiamojo proceso įstatymas pažeistas nebuvo. Pagal BK 54 str. 2 d., teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens bendrininkavimo formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis įvykdė du tyčinius nusikaltimus, vieną nesunkų ir vieną sunkų, abu nusikaltimai buvo padaryti tiesiogine tyčia. Nusikaltimai baigti, turtinė žala nepadaryta. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas, paskirdamas bausmę R. K. , į šias aplinkybes atsižvelgė. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, bei į atsakomybę sunkinančią – nusikaltimas, numatytas BK 181 str. 2 d., padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Be to, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę: R. K. du kartus teistas, baustas administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, teisingai nustatė apeliantui skirtinos BK 181 str. 2 d. sankcijoje numatytos laivės atėmimo bausmės dydį, kuris ir nulėmė galutinės subendrintos bausmės dydį.
Apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis yra silpnos sveikatos, patyrė sunkias traumas ir nusikaltimo metu buvo depresijoje dėl neseniai palaidoto tėvo, nėra pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimus nuteistasis planavo iš anksto, juos įvykdė tyčia, tam pasitelkdamas bendrininkus. Nuteistasis ne kartą skambino nukentėjusiajam, prašė susitikti, o tai rodo tęstinį nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį. Be to, R. K. nuteistas ne tik už turto prievartavimą, bet ir už poveikį nukentėjusiajam siekiant priversti šį duoti melagingus parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodomos aplinkybės (silpna sveikatos būklė, depresija ir kitos) nenulėmė nuteistojo nusikalstamos veikos, todėl jas pripažinti atsakomybę lengvinančiomis nėra teisėto pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis nepareiškė byloje turtinio pobūdžio reikalavimo. Jis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nusikaltimu jam buvo padaryta moralinė žala, dėl to kreipėsi į policiją, be to, nenorėjo, kad ateityje tokie įvykiai pasikartotų, tačiau remiantis nukentėjusiojo parodymais negalima daryti išvados, jog nukentėjusysis atleido R. K. .
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas bylos nagrinėjime buvo paskelbęs pertrauką. Po pertraukos nukentėjusysis A. J. posėdyje nedalyvavo. Įstatymai imperatyviai nereikalauja, kad nukentėjusysis dalyvautų baigiamosiose kalbose. Teismas išklausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimumo nagrinėti bylą nukentėjusiajam nedalyvaujant ir, niekam nepareiškus prieštaravimų, nutarė bylą nagrinėti. Nukentėjusysis parodymus teismui jau buvo davęs, be to, jo nuomonė dėl bausmės skyrimo teismui nėra privaloma.
Nepagrįstas apelianto teiginys, jog prokuroras Artūras Karpalovas negalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje, kadangi keletą kartų skyrė nuteistajam kardomąjį kalinimą – suėmimą. Pagal BPK 121 str. 1 d., kardomojo kalinimo – suėmimo paskyrimo ar pratęsimo klausimą sprendžia tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Iš bylos duomenų matyti, jog šis įstatymo reikalavimas pažeistas nebuvo. BPK 58 str. 4 d. nustato, kad pirmesnis prokuroro dalyvavimas bylos nagrinėjimo procese nėra pagrindas jį nušalinti teisiamajame posėdyje. Be to, apeliantas turėjo galimybę pareikšti prašymą dėl prokuroro nušalinimo teisiamojo posėdžio metu, tačiau to nepadarė.
Aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog teismas tinkamai vadovavosi įstatymu. Nuteistajam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir ją labiau švelninti nėra teisėto pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.