Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, šiuo metu nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini) rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre 7 klasėje, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, teistas:

2010-03-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, dalyje dėl bausmės pakeistu 2010-07-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, galutine laisvės atėmimo bausme 3 metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose, 2011-04-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, dalyje dėl bausmės pakeistu 2011-07-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, galutine laisvės atėmimo bausme 3 metams 2 mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant 2010-03-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-07-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, atliktą bausmės laiką, 2013-01-11 bausmę atlikęs,2014-06-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine 30 parų arešto bausme, bausmę atllikęs 2014-09-25, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. laikotarpiu nuo 2017-12-10 iki 2017-12-12, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia sudavė ranka vieną kartą į galvos sritį mažamečiui K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje.

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnis). Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, įvertina juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikiant išskirtinės reikšmės.

Pirmiausia, baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad 2017-12-10 – 2017-12-12 dienomis pagal vaiko tėvų susitarimą mažametis K. L. buvo pas savo mamą I. L., adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, vaiką pas mamą atvedė (atvežė) pats vaiko tėvas N. L., buvo suaugusiųjų susitarimas, jog vaiką į darželį nuves pati mama. Teisme liudytoja apklausta mama I. L. patvirtino, kad jai vaiką atvedė pats tėvas N. L., buvęs sutuoktinis, buvo sekmadienis, vaikas buvo sveikas. Jos teigimu, pirmadienį vaiko neišvedė į darželį, nes slogavo, nuvedė antradienį, tą rytą matė, kad vaikui ant veido mėlynė, pats vaikas tada nieko nesakė, nebeverkė, apie tai auklėtojai ji taip pat nieko nesakė, nes tai jos šeimos reikalas, nepagalvojo, jog auklėtojai galėtų kilti klausimų dėl vaiko sužalojimo, nurodė, kad D. P., dabartinis jos sugyventinis, vaiko nemušė ir jo nesužalojo, vaikas, anot jos, pirmadienį vakare lovoje žaisdamas pats susitrenkė galvą į sofos-lovos galą (kampą), kuris aptrauktas medžiaga, gobelenu, mano, kad vaikas yra primokintas tėvo. Tuo tarpu liudytoja N. R. (darželio auklėtoja) parodė, kad antradienį per pusryčius darželyje pamatė, kad vaikui virš akies yra mėlynė, pats vaikas jai nerišliai nurodė, kad tai padarė „dėdė tėtė“, ranka parodė kaip jam trenkė, vaiką į darželį atvedė mama, pastebėjusi tai jai skambino 6 kartus, bet ji nekėlė ragelio, atmesdavo jos skambučius, apie tai informavo darželio administraciją, vaiko teisių skyrių, socialinę darbuotoją, ji nėra pastebėjusi, kad vaikas būtų linkęs meluoti ir fantazuoti, be to, vaikas jai tada neatrodė, kad jis sloguotų. Liudytoja A. P., darželio auklėtoja, dirbusi antradienį nuo pietų, pakeitusi kolegę, taip pat patvirtino, kad matė pas vaiką ant kaktos mėlynę, buvo rausvas nubrozdinimas, ji dėl to bendravo su mažamečiu, jis jai nurodė, kad jam sudavė (mušė) D., anksčiau sužalotas vaikas į darželį nebuvo atvestas, tai buvo naujai atsiradusi žaizda, mėlynė buvo šviežia. Socialinė darbuotoja S. B. teisme parodė, kad 2017-12-12 apie 10.00 val. buvo gauta informacija iš darželio auklėtojos, kuri įvardijo vaiko veido sumušimą, pranešta vaiko teisių apsaugos skyriui, bei su kolege L. N. atvykus į įvykio vietą, darželį, patikrinti situaciją matė, kad vaikui ant kaktos, virš kairės akies, yra kraujosruva, vaikas pasakė, kad jį ranka mušė dėdė ir parodė kaip jam trenkė, vaikas dėl to buvo nuoseklus ir vienareikšmiškas, paklausus gal jis pats užsigavo, jis nurodė, kad jį mušė, nesimatė, kad vaikas sloguotų, prakirsta nebuvo, buvo tik rausva kraujosruva, nubrozdinimas. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja L. N. Liudytoja R. A., vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, nurodė, kad ji pati informavo vaiko tėvą N. L. apie galimą K. L. sumušimą, pastarasis nedelsiant atvyko į skyrių, patvirtino, kad pastarosiomis dienomis vaikas buvo pas mamą. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad K. L. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje, padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros, ir galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kaktos kairę pusę, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pats mažametis K. L., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad jam buvo "popa", jis verkė, kad D. padarė "popą", mušė su ranka "pum", nes jis negražus. Netikėti vaiko parodymais teismas pagrindų nenustatė, šiuos jo parodymus nuosekliai seka aukščiau aptartų liudytojų išsamūs parodymai teisme, juos pilnai atitinka pirminiai minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo parodymai, vaikas nesimėtė ir dėl jo tyčinio sumušimo buvo užtikrintas, juo nesuabejojo ir vaiko auklėtojos, kadangi vaikas nėra linkęs fantazuoti ar meluoti. Be to, ir pats ekspertas teisme paaiškino, kad vaikui nustatyti sužalojimai galėjo gautis tik atsitrenkiant į kažkokį statų kampą, medinį, neuždengtą medžiaga, kietą buką kraštą, tačiau, jei toks kraštas aptrauktas medžiaga, gobelenu, kampai užapvalinti, atsitrenkiant į jį vaikui nustatyti nubrozdinimai negalimi. Iš byloje esančių įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad sofos-lovos galai aptraukta medžiaga, be to, ir pati mama I. L. patvirtino, kad pas ją namuose esančios sofos-lovos, kurioje ir gulėjo jos vaikas įvykio laiku, galai aptraukti medžiaga, gobelenu, tai patvirtino ir N. L., kuris nurodė, kad I. kambaryje yra buvęs, ten dvi lovos, iki to įvykio tos lovos buvo su užapvalintais galais, aptraukti medžiaga, paskutinį kartą tuos baldus matė sekmadienį, vaiką atvedė iki pat kambario, pilnai matė kambario apstatymą, patvirtino, kad sofa-lova yra su užapvalintais medžiaginiais galais, anksčiau jis ten gyveno. Anot specialisto, suduodant smūgį kumščiu, rankoje turint kažkokį daiktą ar žiedą, tai tokie sužalojimai (nubrozdinimas) paprastai gali būti padaromi. Todėl paties kaltinamojo kaltės neigimą teismas vertina kaip siekį nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymus dėl fakto pagrindžia tik suinteresuotos liudytojos I. L. parodymai, kuriuos vertinant tarpusavyje nėra nuoseklūs, nustatyti tam tikrų aplinkybių nesutapimai, parodymų išsiskyrimas dėl vaiko stebėjimo ir jo matomumo, kaltinamasis nurodė, kad jiems gulint su I. L., matė tik vaiko kojas, nes buvo pristumptos durys, nematė kaip susitrenkė, tuo tarpu pati I. L. nurodė, kad vaiką matė ir stebėjo pilnai, matė kaip jis susitrenkė galvą į sofos-lovos kraštą, be to, šių amenų parodymai išsiskyrė ir dėl priėjimo prie vaiko, išgirdus jo verksmą, kaltinamasis nurodė, kad jis toliau gulėjo lovoje, prie vaiko nepriėjo ir jam šalto kompreso neruošė, tuo tarpu liudytoja I. L. nurodė, kad prie vaiko pribėgo abu. Tokie byloje esantys prieštaringumai tik įrodo kaltinamojo siekį suklaidinti teismą dėl įvykio aplinkybių bei norą sumenkinti paties mažamečio vaiko parodymus, kuriuos, priešingai nei kaltinamojo, pilnai patvirtina bylos objektyvių įrodymų visuma. Nepagrįstas kaltinamojo argumentas, kad vaikas primokintas tėvo, kadangi tėvas vaiką atvedė sveiką ir jo iki sumušimo fakto pastebėjimo darželyje bei auklėtojų pokalbio su vaiku nematė 2 dienas bei su vaiku nebendravo, pats vaikas niekieno neįtakotas savarankiškai ir užtikrintai nurodė, kad jis neužsigavo, bet jį sumušė namuose dėdė D.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog šie įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog D. P. nukentėjusio mmažamečio atžvilgiu veikė nusikalstamai, prieš jį naudojo smurtą ir jį sužalojo, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, jis tai suvokė ir to norėjo, bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, jam inkriminuota veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamasis kaltės visiškai nepripažino, ji įrodyta įrodymų visuma, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. D. P. iš ankstesnių nusikaltimų ir bausmių teistumas išnykęs nuo 2017-09-25, todėl nelaikytinas recidyvistu ir tai sunkinančia aplinkybe nevertintina.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. P., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad padarė smurtinio pobūdžio prieš mažametį vaiką tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Praeityje kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (II tomas, b. l. 6-10), 2017-07-05 prokuroro nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio K. L. sužalojimo, jam būnant pas mamą (nustatyta mėlynė ant kelio), kuriame D. P. buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, nutrauktas (II tomas, b. l. 11-16), šią nusikalstamą veiką padarė tik neseniai išnykus teistumui už praeityje padarytus tyčinius nusikaltimus, kas rodo, kad teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, kaltinamasis nepasitaisė, toliau daro nusikalstamas veikas, šį kartą prieš mažametį. Administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (II tomas, b. l. 18-23), dirba, mokosi (II tomas, b. l. 96, 112), yra įtrauktas į priklausomybės bei psichikos ligų įskaitą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (II tomas, b. l. 26, 27). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, padarytus sužalojimus, jų padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytą nusikaltimą akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams, neatitiktų bausmės paskirties, šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš mažametį ir tik neseniai išnykus teistumui už praeityje padarytus tyčinius, taip pat turinčių smurto konteksto, nusiklatimus, kas padidina jo padarytos veikos (kartu ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos bei rimtos žalos visuomenei) pavojingumo laipsnį. Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui numatytam straipsnio sankcijoje. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teistumas išnykęs, dirbantis, mokosi, mano yra pagrindas išvadai, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis – bausmės vykdymo atidėjimas – įstatymo numatytam terminui, artimam vidurkiui. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ir (ar) nusižengimų.

Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusio mažamečio K. L. įstatyminis atstovas N. L. teisme pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo D. P. priteisti 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiam mažamečiui (II tomas, b. l. 97-98), civilinį ieškinį grindžia tuo, kad po šio įvykio vaikas bijo lankytis pas savo mamą, jaučiasi nesaugus, bijo būti užpultas, sužalotas ir nuskriaustas, kadangi kaltinamasis mamos dabartinis draugas ir sugyventinis, gyvena kartu, bei šia nusikalstama veika buvo sužalota vaiko psichologinė būsena, vaikas blogai miega, yra sutrikęs, išsigandęs, šiuo metu būtinas nuolatinis medikų vaiko būklės stebėjimas ir priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Iš specialisto išvados Nr. G1655/2017(04) matyti, kad K. L. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti artimoje aplinkoje, nukentėjusiajam K. L. tik šiek tiek daugiau nei ketveri metai, įstatyminio atstovo parodymais teisme, net ir praėjus laikui po šio įvykio, kai važiuoja namo iš darželio pro tą namą, vaikas iš karto sako, kad jis nenori pas mamą, jį D. muš, vaikas bijo D. P. ir savo mamos. Teismo vertinimu, dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir patyrė psichologinius, psichinius išgyvenimus, dėl kurių iki šiol jaučia nepatogumus. Atsižvelgiant į visus aukščiau paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas sprendžia nukentėjusio mažamečio K. L. įstatyminio atstovo N. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas pilnai, nukentėjusiam mažamečiui K. L. priteistina 300 EUR (trijų šimtų eurų) suma neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo D. P., kurio nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam ir buvo padaryta žala. Šis teismo nustatytinas žalos dydis išlaiko skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypsta ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Panaikinti D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusio mažamečio K. L. įstatyminio atstovo N. L. 300 EUR (trijų šimtų eurų) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti 300 EUR (tris šimtus eurų) iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiajam mažamečiui K. L., paliekant neribotą šių piniginių lėšų disponavimo teisę vaiko interesais jo teisėtam įstatyminiam atstovui tėvui N. L., su kuriuo teismo sprendimu vaikas ir gyvena.

Bylos daiktus – CD kompaktinį diską, 1 vnt., esantį voke prie bylos I tomo galinio viršelio, su nepilnamečio mažamečio apklausos garso medžiaga, CD kompaktinį diską, 1 vnt., esantį voke byloje (II tomas, b. l. 111), su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.