Alytaus apylinkės teismo nutartis

institucijos, ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priėmusios nutarimą, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento procesinių teisių perėmėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovams R. M., Ž. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės Ž. A. 2018 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. AM-ALY-ANR_N-208-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. J. skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 281 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą - tokiu atveju asmenims skiriama bauda nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

Institucijos vyriausioji specialistė Ž. A. 2018 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. AM-ALY-ANR_N-208-2018 M. J. paskyrė 130 eurų baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o būtent už tai, kad M. J. 2018 m. kovo 13-14 dienomis, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės išduoto Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, bendro naudojimo žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai nupjovė 5 liepas (skersmenys kelme: 20 cm – 1 vnt., 22 cm – 1 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm – 1 vnt., 32 cm – 1 vnt.), kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ (toliau – Kriterijai) 3.8 punktu laikomi saugotinais medžiais, ir žemės sklype, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija), esančiame (duomenys neskelbtini) nupjovė 25 liepas: skersmenys kelme: 32 cm – 4 vnt., 43 cm – 1 vnt., 23 cm – 2 vnt., 35 cm – 2 vnt., 6 cm – 2 vnt., 4 cm – 1 vnt., 7 cm – 1 vnt., 12 cm – 2 vnt., 25 cm – 1 vnt., 21 cm – 1 vnt., 10 cm – 1 vnt., 33 cm – 2 vnt., 19 cm – 2 vnt., 34 cm – 1 vnt., 41 cm – 1 vnt., 42 cm – 1 vnt.), kurios, vadovaujantis Kriterijų 3.8, 3.10 punktais, laikomi saugotinais medžiais. Nutarime nurodyta, kad tuo M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Kriterijų (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 3.8 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu auga kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Kriterijų 3.10 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos zonas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose.

Priimant skundžiamą nutarimą, buvo remiamasi 2018 m. kovo 19 d. faktų fiksavimo pažyma, kurioje nurodyta, jog tikrinant 2018 m. kovo 16 d. gauto pranešimo faktus, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (apie 41,5 m nuo rajoninės reikšmės kelio) išpjauti želdiniai: bendro naudojimo žemėje išpjautos 5 liepos, kurių skersmenys kelme: 20 cm – 1 vnt., 22 cm – 1 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm – 1 vnt., 32 cm – 1 vnt.). Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ., nupjautos 25 liepos, kurių skersmenys kelme: 32 cm – 4 vnt., 43 cm – 1 vnt., 23 cm – 2 vnt., 35 cm – 2 vnt., 6 cm – 2 vnt., 4 cm – 1 vnt., 7 cm – 1 vnt., 12 cm – 2 vnt., 25 cm – 1 vnt., 21 cm – 1 vnt., 10 cm – 1 vnt., 33 cm – 2 vnt., 19 cm – 2 vnt., 34 cm – 1 vnt., 41 cm – 1 vnt., 42 cm – 1 vnt., Alytaus rajono savivaldybės administracijos leidimas šių želdinių kirtimui nėra išduotas. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 31 d. išdavė leidimą Nr. AP-1-85, kuriame leidžiamas 9 liepų genėjimas (viso 25 šakos) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Tikrinimo metu nupjauta mediena (rąstai) rasti M. J. namuose šalia pastatų (duomenys neskelbtini) r. M. J. paaiškino, kad medžius pjovė pagal turimą leidimą. Taip pat skundžiamas nutarimas yra grindžiamas M. J. 2018 m. kovo 19 d. paaiškinimu, kad jis 2018 m. kovo 13-14 d. išpjovė išvirtusias liepų atžalas, kurios jam trukdė dirbti žemę, leidimą jis gavo iš seniūno, o šis – iš savivaldybės, medžius pjovė ir šakas genėjo pagal leidimą, niekas nenurodė, kuriuos medžius galima pjauti. Tiriant administracinį nusižengimą, buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas S. S., kuris 2018 m. kovo 20 d. paaiškino, kad prieš kelis mėnesius jam skambino M. J., kuris sake, kad turi leidimą pakelės medžiams nugenėti, ir klausė, ar gali nupjauti ant kelio nulinkusias šakas. S. S. jam atsakė, kad jei turi leidimą, gali genėti. Taip pat, priimant skundžiamą nutarimą, buvo vertinti M. J. 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. paaiškinimai, kuriuose šis teigė, kad dėl leidimo jis kreipėsi į seniūną V. D. ir į bendruomenės pirmininką S. S., leidimą perdavė seniūnijoje dirbančios moterys. Tvarkydamas želdinius, nežinojo, kaip iš tikrųjų juos reikia genėti, todėl įvyko nesusipratimas. Leidimas neteisingas ir prieštaringas, nes nepažymėta, kokias liepų šakas reikia kirsti. Leidimas išduotas V. D. vardu ir tik šis asmuo atsakingas teisingai įvykdyti leidimą, todėl jam ir turi būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Priimant skundžiamą nutarimą, buvo įvertinta tai, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 31 d. išdavė leidimą Nr. AP-1-85 Alytaus seniūnijos seniūnui V. D. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti medžių genėjimą (šakų, kurios svyra į važiuojamojo kelio dalį, ūkininko lauką, yra sausos ir aplūžę), t. y. 9 liepų genėjimas (viso 25 šakos). Buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 5 skyriaus nuostatas medžių genėjimu laikomas dalinis medžių ir krūmų šakų šalinimas arba viršūnių nupjovimas, reguliuojant medžių ir krūmų augimą, formuojant lają. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantys poveikį medžių ar krūmų būklei, yra laikoma medžių ir krūmų naikinimu. Taigi, atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, Institucija, priimdama sprendimą dėl administracinio nusižengimo, vertino, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija nebuvo M. J. išdavusi leidimo išpjauti (naikinti) 25 liepas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei 5 liepas bendro naudojimo žemėje (duomenys neskelbtini) be to, prie leidimo pridėtose fotonuotraukose aiškiai baltu statmenu brūkšneliu buvo pažymėtos liepų šakos, kurias leidžiama genėti. Iš Faktų fiksavimo pažymos ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad šioje teritorijoje dauguma medžių augo išsišakoję į atskirus kamienus iš vieno kelmo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 4 punkte nurodyta, kad iš vieno kelmo augantys keli kamienai laikomi atskirais medžiais. Kai medis šakojasi į kelis kamienus aukščiau nei 1,4 m nuo šaknies kaklelio, tokie kamienai nelaikomi atskirais medžiais. Įvertinusi visus aptartus įrodymus ir medžių genėjimą, leidimo tokiems darbams išdavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Institucija sprendė, kad M. J. kaltė dėl savavališko 30 liepų nupjovimo įrodyta. Skundžiamu nutarimu skiriant nuobaudą pažeidėjui, buvo įvertinta, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl M. J. paskirta bauda, lygi ANK 281 straipsnio sankcijoje numatytam jos dydžio vidurkiui.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad M. J. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ir teismo posėdyje ištirtų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. J. kaltė dėl neteisėto saugotinų medžių naikinimo yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus agentūros 2018 m. kovo 19 d. faktų fiksavimo pažyma su priedai (fotolentelėmis), Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei žemės sklypo planas patvirtina, kad bendro naudojimo žemėje (duomenys neskelbtini). išpjautos 5 liepos, o žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., nupjautos 25 liepos. Šie medžiai Institucijos visiškai pagrįstai buvo pripažinti saugomais, nes jie atitiko Kriterijų 3.8 ir 3.10 punktuose nurodytus kriterijus. Todėl saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų vykdymui buvo būtinas Aprašo 9 punkte numatytas leidimas. Iš Alytaus rajono savivaldybės Alytaus seniūnijos 2017 m. gegužės 9 d. prašymo Alytaus rajono savivaldybei matyti, kad seniūnas V. D. prašė leisti išpjauti, genėti saugotinus medžius – 20-30 liepų (duomenys neskelbtini) Laikantis Aprašo reikalavimų, Alytaus rajono savivaldybės administracijos atsakinga darbuotoja natūroje įvertino prašomų leisti pjauti, genėti medžių būklę ir parengė bei tinkamai suderino leidimą tik genėti devynias liepas žemės sklype (duomenys neskelbtini) leidžiant nugenėti 25 šakas. Leidime visiškai aiškiai nurodyta, kokius darbus ir kur tiksliai galima atlikti. Be to, priešingai pareiškėjo skundo teiginiams, leidžiamos genėti liepų šakos buvo pažymėtos fotonuotraukose baltais statmenais brūkšniais. Šios fotonuotraukos buvo pridėtos prie leidimo genėti minėtų 9 liepų šakas, tą patvirtino liudytoja apklausta Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė D. G.. Ji teisme parodė, kad, gavus Alytaus seniūnijos seniūno V. D. prašymą pasižiūrėti, kokia yra situacija dėl liepų pjovimo ar genėjimo, pavasarį nuvyko į vietą, nufotografavo medžius, tada seniūnas parašė oficialų prašymą ir liudytoja vėl vyko į vietą medžių fotografuoti, prieš išrašant leidimą, buvo padaryti leidžiamų genėti šakų atžymėjimai nuotraukose, kurios buvo pridėtos prie leidimo ir tik tada, pateikus leidimą kartu su nuotraukomis, kur pažymėtos leidžiamos genėti medžių šakos, buvo gautas Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus agentūros vyriausiojo specialisto M. Z. suderinimas. Pjauti medžius išvis nebuvo leista, tik nugenėti pažymėtas šakas. Būtent toks leidimas kartu su nuotraukomis buvo perduotas Alytaus seniūnijai. Liudytoja patvirtino, kad jai fotografuojant medžius, buvo priėjęs kažkoks žmogus, su kuriuo kalbėjo apie liepų šakų genėjimą, o ne pjovimą, tačiau daugiau niekas į ją nesikreipė, kad būtų paaiškinta, ką galima pagal išduotą leidimą daryti. Iš esmės analogiškai parodė ir liudytoju teisme apklaustas V. D., buvęs Alytaus seniūnijos seniūnas, kuris patvirtino ir tai, jog jis pats medžių pjovimo darbuose pagal šį leidimą nedalyvavo. Leidimą iš seniūnijos pasiėmė pats M. J.. Liudytoja R. B. patvirtino, kad atvykus fiksuoti faktų dėl liepų išpjovimo, M. J. teigė leidimą iš seniūnijos pasiėmęs pats. Taigi, nėra pagrindo ir tikėti pareiškėjo skundo teiginiais, kad jis tik dalyvavo talkoje pjaunant liepas, juolab, kad teismo posėdyje jis paaiškino pats pjovęs šiuos medžius kartu su savo pasikviestais draugais. Akivaizdu, kad 30 liepų, neturėdamas leidimo būtent tokiems medžių pjovimo darbams, išpjovė pats M. J., o ne V. D., kuris faktinio medžių pjovimo metu netgi nebedirbo Alytaus seniūnijos seniūnu. Remiantis liudytojos D. G. parodymais ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos teismui 2018 m. rugpjūčio 24 d. pateiktais dokumentais, nėra pagrindo netikėti, kad prie Alytaus seniūnijai perduoto leidimo nebuvo parengtų nuotraukų su pažymėtomis leistomis nugenėti šakomis – jos būtent tiksliai skaičiumi įrašytos leidime. Medžių pjovimo darbai leisti išvis nebuvo. Visiškai pagrįstai Institucija rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių V skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis genėjimo darbus, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 4 punkto nuostatomis dėl iš vieno kelmo išaugusių kelių kamienų, kurie šakojasi į atskirus žemiau nei 1,4 m nuo šaknies kaklelio, laikymo atskirais medžiais, ir pareiškėjo atliktus veiksmus išpjaunant liepų kamienus palei žemę įvertino ne kaip genėjimą, o būtent kaip medžių pjovimą.

Faktų fiksavimo pažymoje, priešingai, nei traktuoja pareiškėjas, buvo visiškai teisingai nurodyta, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos leidimas 30 liepų kirtimui nėra išduotas, nes Alytaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 31 d. išdavė leidimą Nr. AP-1-85 ne minėtų medžių kirtimui, o tik 9 liepų genėjimui, nugenint iš viso 25 šių medžių šakas ir tik žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Tai, jog pareiškėjas galimai neturėjo specialių žinių tinkamai atlikti medžių genėjimo darbams ar, jo subjektyviu teigimu, jam pagal leidimą nebuvo aišku, kuriuos medžius galima pjauti, o nuotraukos su genėjimui pažymėtomis šakomis jam esą nebuvo paduotos, visiškai nešalina jo atsakomybės už savavališkai išpjautus saugotinus medžius - 30 liepų. Tokie pareiškėjo teiginiai vertintini tik kaip jo gynybinė versija. M. J. veika pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Administracinė nuobauda M. J. taip pat paskirta tinkamai, ją individualizuojant pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Taigi, tiriant administracinį nusižengimą, buvo nustatytos visos esminės įvykio aplinkybės, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J., ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo situacijos interpretavimo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti skundžiamo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės Ž. A. 2018 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. AM-ALY-ANR_N-208-2018 pagrįstumu ir teisėtumu, todėl nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės Ž. A. 2018 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. AM-ALY-ANR_N-208-2018 palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. J. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.