- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 1-2995-720/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00075-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- B. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Svetlanos Zabielinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Skuodo r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenamąja vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis B. A. nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. sausio 24 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „Autosiunta“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad "/ apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad "visos ūkinės operacijos ir ūkimai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais", 13 straipsnio 1 ir 3 dalis, nurodančias, kad "ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruos", "apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo", nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais neatvaizdavo įplaukų, gaunamų iš siuntų gavėjų - siuntėjų, ne mažiau 9000 Lt atlyginimo sumokėjimo darbuotojui A. R., 1750 Lt sumokėjimo už garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Kaltinamasis B. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. sausio 24 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas 301306768, registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi. Šiuo metu šioje bendrovėje dirba vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė siuntų surinkimą Lietuvoje ir Anglijoje ir siuntų pervežimą maršrutu Lietuva-Anglija-Lietuva bei keleivių pervežimą maršrutu Lietuva-Anglija-Lietuva. Nuo 2013 m. jų bendrovė pradėjo nuomoti garažą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Neneigia, kad per didelį darbo krūvį jis nesužiūrėjo, kad nėra pasirašyta šio garažo nuomos sutartis. Kadangi nebuvo pasirašyta sutartis, už jo nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje esančiais pinigais mokėti negalėjo. Jų bendrovė toleravo, kad pinigai už siuntas būtų sumokami Anglijoje. Anglijoje siuntas išduodant ir priimant būdavo išrašomi pinigų priėmimo čekiai. Kadangi jų bendrovė Kaune tik buvo pradėjusi vykdyti veikla, per skubėjimą ir neapsižiūrėjimą ne viskas buvo daroma gerai. Pripažįsta, kad 2013 m. kažkurį tai laiką jų bendrovė perveždavo siuntas ir už tai iš klientų paimdavo pinigus jiems neišduodant jokio dokumento, patvirtinančio pinigų priėmimo faktą. Kadangi bendrovėje nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, ne už visas operacijas išduodami dokumentai, bendrovė turėjo kažkiek neapskaitytų pinigų, už kuriuos galėjo susimokėti garažo nuomos kainą. Labai gailisi, kad plečiant bendrovės veiklą Kaune apie pusmetį laiko netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, leido, kad būtų nepildomi buhalteriniai dokumentai-kasos pajamų orderiai, patvirtinantys pinigų, gautų iš klientų, įnešimo į bendrovės kasą faktą. Šiuo metu jų bendrovėje šie pažeidimai pašalinti, buhalterinė apskaita tvarkoma pagal visus reikalavimus (2 t., b.l. 35-37).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo apklausos protokolais, liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais.
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2013 metų vasaros pradžioje interneto svetainėje Skelbiu.lt patalpino skelbimą, kad ieško vairuotojo darbo važinėti maršrutu Anglija-Lietuva. Į skelbime nurodytą telefoną jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku prisistatęs asmuo, gyvenantis Anglijoje, E. K., kuris pasiūlė dirbti vairuotoju šioje įmonėje ir sekančią dieną, t.y. 2013 m. birželio 19 d. jis turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini), Kaune. Ten atvykęs kitas vairuotojas N. J. jį pasiėmė ir jie išvyko į Angliją. Jo neįdarbino oficialiai, tačiau žadėjo, kad pažiūrės, kaip jam sekasi ir vėliau įdarbins. Su N. jie važinėjo mikroautobusu Opel, kurio valstybinio numerio jis neatsimena, tačiau atsimena, kad šis automobilis buvo registruotas įmonės vardu. Visą laiką jie veždavo siuntas. Taip jis važiavo 4 reisus, kurie vyko kas savaitę. Vėliau direktorius jam pasiūlė sandėlininko Kaune darbą. Sandėlyje, kuris buvo nuomojamame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jis pradėjo dirbti nuo 2013 m. liepos 15 d.. Garažas nebuvo nuomojamas oficialiai. Už jo nuomą kiekvieno mėnesio pirmą dieną jis pinigus perduodavo šio sandėlio savininkui Rimui (pavardės nežino). Jam jis paduodavo 350 Lt kas mėnesį. Šiuos pinigus jis paimdavo iš pinigų, surinktų už siuntas, arba juos jam paduodavo vairuotojas, grįžęs iš Anglijos. Į jo pareigas įėjo atvežtų siuntų išdalinimas įvairiose Lietuvos vietose bei prekių ir siuntų priėmimas sandėlyje. Pradėjus dirbti sandėlyje jam buvo pasakyta, kad siuntoms išvežioti jis nuomotųsi autobusiuką Fiat Ducatto. Dalį siuntų jis vežiodavo ir nuosavu automobiliu. Kurą pildavosi degalinėse, o apie gautas pajamas ir išlaidas kas savaitę pildydavo ataskaitą, kurioje nurodydavo gautas pajamas ir išlaidas. Visas šias ataskaitas yra išsaugojęs. Jo nuomone įmonėje šios ataskaitos nebuvo įtraukiamos į apskaitą. Į sandėlį taip pat būdavo atvežamos įvairių firmų produkcijos. Produkciją atvežusios įmonės su produkcija palikdavo ir sąskaitas-faktūras, kurias jis perduodavo vairuotojui, kuris ir veždavo šiuos produktus į Angliją. Ten minėti produktai būdavo išvežiojami po parduotuves. Kaip už šių produktų pervežimą būdavo atsiskaitoma, jis tiksliai nežino, tačiau mano, kad mokama būdavo pavedimais, nes jei atsiskaitymas vėluodavo, prekių neatveždavo. Surenkant ar atiduodant siuntas jis imdavo grynus pinigus, tačiau jokių dokumentų ar kvitų neišrašydavo. Priėmęs siuntą supildydavo keleivių ir siuntinių registravimo blanką, kuriame jokie parašai nebūdavo dedami, tik nurodoma, kokia siunta, kontaktiniai siuntėjo ir gavėjo numeriai, siuntos numeris, ar už ją jau apmokėta ar dar tik bus mokama atsiėmimo metu. Jo manymu, didelė dalis pervežamų siuntų nebuvo rodoma buhalterinėje apskaitoje, nes jokie buhalteriniai dokumentai paimant pinigus už jų vežimą pildomi nebūdavo. Atlyginimą jis pasiimdavo iš surinktų už siuntas pinigų - po 450 Lt už savaitę. Jokiuose algalapiuose nepasirašinėdavo. Taip pat nėra rašęs prašymų dėl priėmimo ar atleidimo iš darbo. Sandėlininku jis dirbo iki 2013-11-14. Už visą tą laikotarpį turi surinkęs visus dokumentus, kiek ir kokios siuntos buvo gabenamos per jo sandėlį, kokios sumos buvo surenkamos ir išmokamos. Kadangi jokie oficialūs dokumentai per tą laikotarpį pildomi nebuvo, jis mano, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia apskaita nevedama arba vedama apgaulingai nuslepiant gautas pajamas už siuntų pervežimus. Visus turimus dokumentus pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Įmonė yra registruota Klaipėdoje, tačiau veiklą vykdo visoje Lietuvoje (1 t., b.1. 49-50).
liudytojas R. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų sausio pabaigoje jo sesuo S. C. jam pranešė, kad jos pažįstami žmonės ieško darbuotojo įmonėje dirbti vairuotojo pareigose. Davė telefono Nr. 8-607 84406, kuriuo paskambinus atsiliepęs vyras informavo, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir patvirtino, kad šiai įmonei reikalingas vairuotojas. Nurodė atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ten nuvykus šis asmuo jam parodė, kokį darbą reikės dirbti, kokius dokumentus pildyti. Į jo pareigas įėjo siuntų, atgabentų įmonės automobiliais priėmimas į sandėlį (duomenys neskelbtini), Kaune, šių siuntų atrūšiavimas ir jų išvežiojimas gavėjams. Taip pat siuntų surinkimas nustatytomis valandomis įmonės sandėlyje. Minėtas asmuo pasakė, kad jis priimdamas siuntą turi duoti siuntos siuntėjui užpildyti lapelį bei pasirašyti, kad siuntoje neleidžiamų daiktų nėra. Atiduodant siuntą jokių parašų nereikalaudavo. Atvykus siuntoms iš Anglijos kartu jam būdavo paduodamas sąrašas, kuriame nurodyta, kam kokia siunta skirta ir ar jos atvyks pasiimti, ar reikės nuvežti į vietą, bei nurodyta, ar už siuntos pristatymą yra sumokėta ar apmokės atsiimantis asmuo. Tame lape būdavo nurodyti kontaktiniai telefonai, kuriais jis paskambinęs susitardavo apie siuntos atsiėmimą arba apie jos pristatymą. 2014-02-04 yra jo pirma diena įmonėje. Apie 12 vai, į sandėlį (duomenys neskelbtini), Kaune atvyko įmonės vadovas, kuris pristatė siuntas. Jis gavęs lapus su sąrašais paskambino siuntų gavėjams, kad jie gali atvykti atsiimti siuntų. Jai už siuntos gabenimą atsiskaitydavo su juo, jis jokio kvito neišrašydavo, tik atžymėdavo apie pinigų gavimą. Pinigus jis turėjo perduoti įmonės vadovui. Jokie griežtos apskaitos dokumentai jam nebuvo palikti ir jų jis nepildė. Taip pat į sandėlį įmonės atveždavo savo produkciją (maisto produktus), kuriuos palikdavo su dokumentais t.y. sąskaitomis faktūromis ir CMR važtaraščiais. Šiuos krovinius su dokumentais jis taip pat priimdavo, tačiau joks apmokėjimas priėmimo metu nebuvo vykdomas. Kaip įmonėje vedama buhalterinė apskaita, nežino, nes už apskaitą nėra atsakingas. Kol kas nėra pasirašęs darbo sutarties, tačiau žino, kad yra oficialiai įdarbintas įmonėje (1 t., b.1. 51).
Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2013-08-06 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Darbas šioje įmonėje nėra pagrindinė jos veikla, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi licenciją vežti keleivius ir krovinius, bet įmonės veiklą vykdo tik su krovinių vežimu. Įmonėje buvo pildomi pinigų priėmimo kvitai, jie yra prie kasos pajamų orderio, o kasos aparato įmonė neturi. 2013 metais registrai su debitoriais ir kreditoriais nebuvo vedami, bet viskas pateikta PVM deklaracijoje. Grynųjų pinigų operacijos buvo fiksuojamos kasos knygoje, kurioje atsispindi išlaidų ir pajamų orderiai (1 t., b.1. 59-60).
Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo žmonos brolis S. P., gyvenantis Londone, paskambino jam į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad per UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiunčia du maišus su drabužiais. Nurodė paskambinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiteirauti, kada krovinys bus Kaune. Sužinojęs, kad jo krovinys jau atvežtas, 2014-02-04 17.10 val. atvažiavo pasiimti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Bendrovės darbuotojas surado du maišus ir jam atidavė. Ant jokių krovinio gavimo dokumentų pasirašyti nereikėjo. Už gautą krovinį nemokėjo, nes už jį sumokėjo S. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis naudojosi pirmą kartą (1 t., b.1. 52).
Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metais jis iš Anglijos siųsdavosi įvairias prekes. Siunčiant minėtus daiktus naudodavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Siuntas atsiimdavo Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiose šios įmonės patalpose. Siuntą jam išduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. R.. Už siuntas apmokėdavo įvairiai. Kartais siuntą apmokėdavo ją siunčiantys draugai iš Anglijos, kartais mokėdavo jis pats atsiimdamas siuntą. Anksčiau įmonės atstovai jam duodavo kvitus, tačiau vėliau kvitai nebūdavo išduodami (1 t., b.1. 53).
Liudytoja M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Kai ji siuntė seseriai siuntinį, su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju A. R. atsiskaitė grynais pinigais, jai atrodo, kad mokėjo apie 80 Lt. Jokio čekio lyg tai negavo, bet pasirašė ant jo pateiktų dokumentų (1 t., b.1. 63).
Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, t. y. siuntė savo dukrai S. A., kuri gyveno Anglijoje, siuntinius ir gaudavo juos iš dukters. Paskutinį kartą jai dukra siuntė siuntinį 2013 metų spalio mėnesio pabaigoje. Už paslaugas mokėdavo grynais 80 Lt. Žino, kad dukra mokėdavo tiek pat. Kai mokėdavo už paslaugas, jokio čekio ar kasos pajamų kvito negaudavo. Dokumentų nepildydavo, tik pasirašydavo, kad siuntą gavo (1 t., b.1. 64).
2014 02 04 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta ir aprašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b.1. 39-47).
2014-08-2 specialisto išvada Nr. 5-2/129 patvirtina, kad pagal 2001 11 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 str. „apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą". Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pagal to paties įstatymo 12 str. 1 dalį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, o 16 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus". Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi šių nuostatų, nes pagal liudytojų K. B. ir A. R. liudytojų apklausos protokoluose pateiktus duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais neatvaizdavo įplaukų, gaunamų iš siuntų gavėjų-siuntėjų. Taip pat apskaitos dokumentais nebuvo atvaizduotas maždaug 9000 Lt atlyginimo sumokėjimas A. R. ir 1750 Lt (350,00x5 mėn.) sumokėjimas už garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomą. Dėl to iš dalies nėra galimybės nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą tiriamuoju laikotarpiu. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo B. A. (1 t., b.1. 160-190).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios nusikalstamos veikos objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas – valstybės finansiniai interesai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl išvardintų veikų padarymo visiškai arba iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taigi šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų padarinių atsiradimo.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo B. A. visišku prisipažinimu, liudytojų ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis B. A. nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. sausio 24 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad "/ apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad "visos ūkinės operacijos ir ūkimai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais", 13 straipsnio 1 ir 3 dalis, nurodančias, kad "ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruos", "apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo", nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais neatvaizdavo įplaukų, gaunamų iš siuntų gavėjų - siuntėjų, ne mažiau 9000 Lt atlyginimo sumokėjimo darbuotojui A. R., 1750 Lt sumokėjimo už garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis B. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo B. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (2 t., b.l. 44).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltininkas dirba, neteistas (2 t., b.1. 20), administracine tvarka nebaustas (2 t., b.1. 19), priklausomybių įskaitoje neįrašytas (2 t., b.l. 27), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam bausmę - baudą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas
nusprendžia:
B. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) MGL, tai yra 5850 Lt (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) (1694 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 30 (trisdešimties) MGL, tai yra 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) (1129 EUR) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
- teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, esančios Europos prospektas 105, LT – 44500, Kaunas, įmonės kodas 188729019, biudžeto surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800, kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismo raštinei. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.