Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant : Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorei Agnei Kubiliūtei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, specialistui - teismo medicinos ekspertui Vyteniui Valiukui, gynėjui advokato padėjėjui Romui Žvirbliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. Š. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis 1 išlaikytinį, aukštojo universitetinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2014-01-01 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame name, kilus tarpusavio konfliktui su A. B., tyčia nemažiau kaip 1 kartą sudavė šiam kumštimi į veidą ir galvą, tuo padarydamas A. B. kairio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, galvos ir veido sumušimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvą kairės akies obuolyje, pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje, ir nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusio sveikatą,

tai yra, padarymu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

1. Kaltinamasis G. Š. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, pareikšdamas, jog jis pripažįstantis du kartus sudavęs ranka nukentėjusiu pripažintam A. B. į veidą, tačiau tik gindamas save nuo paties A. B. užpuolimų, jo veiksmus prašantis vertinti būtinąja gintimi, be to, manantis, kad suduodamas pripažįstamus smūgius A. B. jis kaulų jo veide nesulaužė, nes jo smūgiai nebuvę tiek stiprūs.

Kaltinamasis apie įvykį dar paaiškino, kad jis Naujųjų metų išvakarėse apie 17 val. šeimininkų K. kvietimu su žmona ir mažamečius vaiku atvyko švęsti į K. namus, apie 21 val. su šeimininkais ir kitais svečiais susėdo prie vaišių stalo, po 22 val. atvyko ir prie stalo prisijungė su drauge A. B., kurio anksčiau net nebuvo matęs. Visi vartojo alkoholį, - jis pats saikingai, nes ant rytojaus rengėsi važiuoti su šeima automobiliu namo. A. B. atvyko jau gerokai išgėręs, M. K. po to minėjo, jog jam gyręsis, kad prieš atvykimą jis, A. B., gėręs pas draugės tėvus. Dar iki 24 val. A. B. prie stalo ėmė garsiai reikšti nepasitenkinimą leidžiama muzika, keikėsi, šeimininkai jį ramino, jis G. Š., pats būdamas svečiu nesikišo. Svečius toks A. B. elgesys papiktino. Jau po 24 val. visiems sugrįžus iš kiemo, kur šaudė fejerverkus, susėdus prie stalo, nieko jam nepasakęs, bent jau jam girdint, A. B. persisvėręs per stalą sudavė jam kumščiu kažkur į pakaušį (buvo pasisukęs), jis nieko neištarė jam ir po smūgio sudavimo. Gavęs smūgį, jis, G. Š., tą pat akimirką atsistojęs ir dešinės rankos delno atrama sudavęs A. B. atgal, - į kairę veido pusę, 1 kartą, smūgis nebuvęs stiprus, nes juos abu sulaikė kiti svečiai, A. B. nekrito. Kitų svečių raginamas A. B. atrodė nusiramino, jis irgi. Po to kurį laiką A. B. prie stalo nebuvo, praėjus apie 15-20 min., jam, G. Š., sėdint prie stalo savo vietoje ir bendraujant su kt. svečiais, iš kažkur A. B. jam netikėtai vėl prie jo pribėgo, iš už nugaros per alkūnę sulenkta ranka apglėbė jam kaklą, spaudė ir tokiu būdu smaugė, jam skaudėjo. Tuo pačiu metu kita ranka A. B. jam sudavė į nugarą ir pakaušį. Tuomet jis, G. Š., iš karto stodamasis-stumdamas A. B. ranka nuo savo peties-pasisukdamas į jį, sudavė dešinės plaštakos vidine briauna (kumščio apačia) 1 kartą A. B. atgal kažkur į veidą, nuo ko šis suklupo ant kelių. Kiti svečiai vėl abu išskyrė, nors jis pats teigiantis daugiau ir taip nesiekė ir nebūtų sudavęs, jeigu nebūtų daugiau puolamas, nors A. B. atrodė labai piktas ir agresyvus. A. B. kažkas išvedė į lauką, kaip šis toliau elgėsi ir kaip išvyko jis pats nematęs, nes visą laiką teigia pasilikęs kambaryje. Su kitais asmenimis A. B. nekonfliktavo ir niekas daugiau jo iki išvykimo nemušė. Jis manantis, kad A. B. ranką susipjaustė kuomet su draugais buvo atvykęs į K. namus antrąjį kartą ir buteliu smogė jam, G. Š., per galvą bei rankoje laikytas butelis sudužo. Iki įvykio ir jo, ir A. B. veidai buvo sveiki, pas pastarąjį aiškių sužalojimų jis pats, t.y. G. Š., teigia nepastebėjęs ir po įvykio.

2. Nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad prieš įvykį apie 23 val. draugo M. K. pakvietimu kartu su drauge M. Š. prisijungė prie K. namuose jau šventusios kompanijos, kaltinamąjį ir jo žmoną pamatęs pirmą kartą, kitus svečius dalį pažinojęs, dalies ne. Teigiantis kad į šventę atvykęs blaivus, iki incidento išgėręs apie 200 gr. brendžio, buvęs visiškai sveikas. Pamenantis, kad šventės kambaryje jis su kaltinamuoju dėl kažko apsižodžiavo, dėl ko,- negalintis nurodyti, G. Š. pakvietęs prieiti, jis, A. B., supykęs, priėjęs, jiedu susikibę, tuomet jis pripažįstantis, kad pirmas sudavęs G. Š. 1 kartą kumštimi, kaip pats teigia, kažkur į petį. Tada G. Š. jam sudavęs kelis kartus kumštimi atgal, į veidą, jis nugriuvęs, susipjaustęs dešinę ranką į stiklus, be to, jam iš karto ištinęs veidas ir užtinusi akis. Tada jis atsistojęs ir išėjęs į lauką, atėjusi jo draugė, telefonu išsikvietę brolį ir su juo išvažiavę. Pirmiausiai nuvažiavę pas draugą, vėliau su sesers pagalba kreipęsis medicinos pagalbos į Šakių ligoninę, iš ten buvo išsiųstas į Kauno klinikas, kur buvo nustatytas veido kaulų lūžis, po kelių dienų atlikta operacija.

3. Liudytoja V. R. paaiškino, jog kaltinamąjį matė 1-ą kartą, nukentėjusį žinojo iš matymo, santykių jokių. Ji su kt. svečiais dalyvavo šventėje pas K., apie 22.30 val. su drauge atvyko A. B., buvo akivaizdžiai neblaivus, po to kartu su visais taip pat vaišinosi. Jau po 24 val. visiems sugrįžus iš lauko, prie atsisėdusio G. Š. priėjęs A. B., nieko nesakydamas, sudavė kumštimi į galvą. Tuomet G. Š. iškart atsistojęs sukosi į A. B. kad šiam suduoti atgal, tačiau jai taip atrodo, kad šįkart G. Š. nesudavė, nes spėję sutrukdyti kiti svečiai. Po to svečių paraginta A. B. draugė nuvedė jį paguldyti į kitą, galinį kambarį, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, A. B. iššoko per langą ir per lauką vėl užėjo į kambarį, kuriame buvo švenčiama. Tuo momentu ji su kitomis moterimis būdama tarpiniame kambaryje (gretimai šventės kambariui), išgirdo šiame kilusį triukšmą, įėjusi spėjo pamatyti, kad A. B. vėl puolė G. Š., sudavė šiam kumščiais, tuomet G. Š. sudavė 1 smūgį kumštimi jam, A. B., atgal į veidą, šis dar būtų puolęs, tačiau kiti svečiai jį atskyrę ir išvedę į lauką, ji pati dar lydėjusi A. B. nuo namų iki jo su drauge atvykusio automobilio, G. Š. greta tikrai nebuvę, daugiau muštynių nekilę, ji matė, kad nukentėjusio veidas sumuštas, jis skundęsis, kad jam jį skauda.

4-7. Tokius pačius paaiškinimus apie esmines įvykio (kaltinamojo ir nukentėjusio smurtinio konflikto) aplinkybes teisme davė ir liudytojai V. K., M. K., R. Š. ir M. M., V. ir M. K. bei R. Š. papildomai patvirtindami matę, kad antrojo užpuolimo metu A. B. ne tik sudavė G. Š., tačiau ranka apglėbęs iš už nugaros jo kaklą, jį smaugė, o M. M. papildomai patvirtindamas matęs, jog antrojo, paskutinio epizodo metu nuo G. Š. smūgio atgal į veidą A. B. suklupęs ant grindų.

8. Liudytoja A. M. paaiškino, kad į šventę A. B. atvyko jau gerokai išgėręs, buvo kažkuo labai nepatenkintas, prie šventės stalo keikėsi, reiškė nepasitenkinimą ir kaltinamojo atžvilgiu, tačiau ji nesupratusi dėl ko. Grįžtant iš lauko po 24 val., teigia kieme išgirdusi, kad A. B. su kaltinamuoju susiginčijo. Viduje ji kurį laiką buvo gretimame vaišėms kambaryje, matė, kad per jį į galinį kambarį A. B. draugė jį nuvedė atsigulti, o pati sugrįžo prie jos. Netrukus kilus triukšmui šventės kambaryje, išėjusi pasižiūrėti, mačiusi, kad iš lauko į šventės kambarį įėjo, kaip vėliau paaiškėjo iš galinio kambario per langą iššokęs, A. B., priėjo iš nugaros prie G. Š., sudavė šiam stiprokai (šis net susvyravo) į nugarą, kita ranka apglėbė ir laikė už kaklo. Tuomet G. Š. pasisukdamas, nusimesdamas A. B. ranką sudavė šiam atgal kumštimi į veidą, nuo ko šis nukritęs ant grindų. Tačiau ranką A. B. susižalojęs ne per šį kritimą, o kai buvo su draugais atvažiavęs vėliau tą pačią naktį keršyti, - ji tvirtina tai pati mačiusi. Liudytoja taip pat mačiusi, kad A. B. veidas po šio smūgio buvo paraudęs, matėsi, kad tinsta, V. R. nulydėjusi A. B. su drauge iki jų atvažiavusio paimti automobilio.

9-10. Tokius pačius parodymus apie esmines įvykio (kaltinamojo ir nukentėjusio smurtinio konflikto) aplinkybes teisme davė ir liudytojos A. K. bei M. Š., išskyrus aplinkybę, kad šios liudytojos iš tarpinio, gretimo į šventės kambarį, kilus ten triukšmui, išėję kiek vėliau ir smurto pačios jau nebemačiusios, A. K. papildomai nurodė, jog A. B. jau buvo išvedamas laukan ir išlydimas V. R., o M. Š., - kad šį rado dar stovintį šventės kambaryje prie lango, kad jam buvo pakraujavę iš nosies ir sumuštas veidas, jis buvo kiek apsvaigęs, skundėsi skausmu veide, kad visi svečiai reikalavo A. B. išvykti, o kol ji susirinko viduje daiktus, kieme A. B. vėl su kažkuo susikibo, jai buvę panašu į muštynes, tačiau konkrečiau to nemačiusi.

11. Liudytojas M. R. paaiškino, jog po vidurnakčio svečiam renkantis iš lauko, šventės kambaryje dėl kažko žodžiais pykosi G. Š. ir A. B., po to jie susikibo ir nuvirto ant grindų, kai atsistojo, ant A. B. veido buvę kraujo, smūgių liudytojas teigia nematęs, kuris pirmas pradėjęs smurtą, - irgi nesupratęs. Po to jau lauke jis teigia matęs, kad tie patys asmenys vėl susikibo, tačiau konkrečiau taip pat nieko negalintis pasakyti, A. B. vis dar pyko, rėkavo, tačiau V. R., jo mamos, buvo išlydėtas su drauge prie jų atvažiavusio automobilio.

12. Teisiamajame posėdyje ištirtame ikiteisminio tyrimo apklausos protokole liudytojas D. K. nurodęs, kad prieš A. B. išvykimą matęs, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusio įvyko konfliktas, kad jie buvo susikibę, tačiau svečiai juos išskyrę, A. B. buvo stipriai įpykęs (b. l. 114-115, 1 tome).

13. Liudytojas A. B. paaiškino, jog po įvykio paskambinęs brolis A. B. paprašė atvažiuoti jį parsivežti iš K., pasakė, jog sumuštas, jam atvažiavus, teigė, kad jį sumušė M. K. su draugu. Jis matė, kad broliui sumuštas kairys žandas, užtinusi kairė akis, jis sunkiai ėjo, skundėsi svaigimu ir skausmu. Jie nuvažiavo pas bendrą draugą Ž., čia paliko brolio draugę M., o patys su ten buvusiais draugais grįžo atgal į K. namus. Vėliau jų sesuo V. brolį nuvežė pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), iš ten – į (duomenys neskelbtini).

14. Liudytoja V. B. paaiškino, kad brolį A. ji sausio 01 d. apie 21 val. rado pas G. K. gulintį lovoje. Broliui buvo pamėlusi ir užtinusi kairė veido pusė, pati kairė akis raudona, taip pat kažkas buvo nutikę ir rankos plaštakai. Brolis teigė, kad pas K. šventė Naujus metus ir buvo sumuštas M. K. su draugu. Ji brolį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iš ten jis dar naktį buvo tiesiai išgabentas į Kauno klinikas, įtariant veido kaulų sužalojimus.

15. Liudytojas V. Ž. paaiškino, jog Naujųjų metų naktį buvęs sunkiai girtas, pamena buvo atvažiavęs A. B., sakė, kad sumuštas automobilyje pasilikęs brolis A., jo leidimu paliko pernakvoti A. draugę. Patį A. B. jis pats pamatė po 2-3 d. aplankęs jį namuose, šis sakė, kad jį sumušė švenčiant Naujuosius M. K. ir dar kažkas.

16. Liudytojas G. K. paaiškino, kad matė pas Ž. brolio atvežtą A. B., jam buvo sumuštas kairys žandas, apie akį sutinę, taip pat kruvina plaštaka, šis teigė, kad buvo sumuštas M. K. namuose, tačiau nesakė nei kas tai padarė, nei kokiomis aplinkybėmis.

17. Iš esmės tokius paaiškinimus apie matytus po įvykio A. B. sužalojimus paaiškino ir liudytojas G. V..

18. 2015-01-05 teismo medicinos ekspertize Nr. G 425/14(10) nustatyta, kad byloje tiriamo įvykio metu (2014-01-01, apie 01.00 val.) A. B. buvo padaryta poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame skruoste-žande-smilkinyje, nosyje, kraujosruva kairės akies obuolyje, dešinės plaštakos sumušimas su odos nubrozdinimais pirštuose, paviršinės pjautinės žaizdos dešiniame delne, kompleksinis kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimai. Teismo medicinos duomenų, nurodančių į galvos smegenų sukrėtimą medicinos dokumentuose nenustatyta. Poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame skruoste-žande-smilkinyje, nosyje, kraujosruva kairės akies obuolyje, kompleksinis kairio viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek kumštis, tiek plaštakos briauna, kaip teisme nurodęs G. Š., tiek koja ir pan., trimis smūgiais : a) vienas trauminis kontaktas - į dešinės akies vokų sritį; antras, - į nosies sritį; trečias, - į kairės akies vokų-skruosto-žando-smilkinio sritį. Dešinės plaštakos sumušimas su odos nubrozdinimais pirštuose padaryti veikiant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti koks tai pagrindas, aplinkos daiktai ir pan., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, neatmetama, kad ir pačiam griūnant ar pan. Paviršinės pjautinės žaizdos delne padarytos aštriais daiktais, pvz. stiklo šukėmis ar pan., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, nustatyti konkretaus jų atsiradimo mechanizmo nėra galimybės. Sužalojimai A. B. veide nebūdingi griuvimui, kritimui. Sužalojimų veide padarymo metu A. B. galėjo būti įvairiose padėtyse, tikėtina, kad jis ir asmuo (asmenys), sudavęs smūgius į veidą, galėjo būti vienas priešais kitą ar net pasisukę kuriuo tai šonu. Kompleksinis kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, visi likusieji kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 108-111, 3 tome).

19. 2014-01-01 Vilkaviškio r. PK tyrėjos A. R. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 56-1-00001-14 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., gavus duomenų, kad 2014-01-01 naktį (jau po šioje byloje tiriamų įvykių) 4-5 jaunuolių grupė įsiveržė į V. ir M. K. namus (duomenys neskelbtini) ir sumušė abu šeimininkus K., šios bylos kaltinamąjį G. Š., D. K., kuriems nustatyti daugybiniai išoriniai ir vidiniai kūnų sužalojimai, konkrečiai G. Š., - galvos smegenų sutrenkimas, muštinė žaizda galvoje, veido sumušimas, kairės rankos 4-5 pirštų muštinės žaizdos, kairės alkūnės sumušimas, kairės rankos 5-o delnakaulio lūžis ir dešinio kelio sumušimas (b. l. 79, 1 tome).

20. 2014-02-24 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 154/14(09) tyrėjos pranešime (p. 19) išvardinti G. Š. kūno sužalojimai buvo patvirtinti kaip jo patirti 2014-01-01 ir kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai abejose rankose įvertinti kaip būdingi atsirasti ginantis (b. l. 111-113, 1 tome).

21. 2014-01-01, 03.50 val. atlikta įvykio vietos apžiūra (po šioje byloje ir jau po byloje Nr. 56-1-00001-14 tiriamų įvykių) nustatyta, jog M. ir V. K. gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini), namas medinis, įėjimas iš kiemo, patenkama į koridorių, iš ten įėjimas į virtuvę kairėje, iš jos tiesiai yra svetainės kambarys, jo viduryje stovi valgomasis stalas su maisto likučiais, grindys išklotos laminuota danga, ant jos gausiai išmėtytas maistas, stiklo šukės, panašios į žmogaus kraują dėmės, tokios žmonių ir turto žalojimo žymės rastos ir virtuvėje (b. l. 80-85, 1 tome).

22. 2015-01-16 Marijampolės apskr. VPK rašte Nr. 64-S-3625 pažymėta, kad šioje policijos įstaigoje dar tiriamoje byloje Nr. 56-1-00001-14 įtarimai pagal LR BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. yra pareikšti G. K., M. V., A. B., D. V. (šios bylos liudytojams) bei šioje byloje nukentėjusiu pripažintam A. B. (b. l. 112-113, 3 tome).

Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir faktinių duomenų įvertinimas :

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo G. Š., liudytojų A. M., V. K., M. K., M. M., R. Š., taip pat ir dalimi paties A. B. paaiškinimų (jų esmė išdėstyta aukščiau) teismas nustatė, kad be jokio paaiškinamo motyvo, tikėtina vien dėl alkoholinio apsvaigimo, keliolikos žmonių draugijoje namų aplinkoje, švenčiant Naujųjų metų sutiktuves, dalyvaudamas tik svečio teisėmis, garsiai reikšdamas asmeninį nepasitenkinimą šeimininkų leidžiama muzika, ne kartą viešai keikdamasis prie stalo bei kartu išreikšdamas nepasitenkinimą daugeliu susirinkusiųjų, bandžiusių jį apraminti, tame tarpe ir G. Š., pats sukėlė žodinį konfliktą ne tik su kaltinamuoju, bet ir su absoliučiai visais kitais kartu šventusiais, nes visiems sugadino šventinę nuotaiką. Teismas pagal kaltinamojo, aukščiau jau minėtų liudytojų bei papildomai liudytojų A. K., M. R. parodymus taip pat nustatė, kad būtent nukentėjęs A. B. ne per vieną kartą ir netrumpą laiką ieškojo priekabių ir pats kibo konkrečiai prie G. Š., o ne atvirkščiai, kaip teismą bandė įtikinti A. B., tokią aplinkybę patvirtina ir sutampantys visų be išimties šventusiųjų paaiškinimai, kad visi piktinosi ne kaltinamojo G. Š., tačiau atvirkščiai, - paties nukentėjusiu pripažinto A. B. elgesiu, kas rodo, kad visi šie žmonės, tiesiogiai stebėję situaciją ir būdami, teismo vertinimu, nešališkais G. Š. ir A. B., kaip asmenų, atžvilgiu, įvertino ją vienodai, - kaltindami dėl jos vieną A. B.. Aukščiau teismo jau pažymėti teisme patikrinti ir papildomai gauti faktiniai duomenys savo visuma taip pat pakankamai ir patikimai patvirtina ir kaltinamojo bei liudytojų, o kartu kas itin svarbu, ir paties nukentėjusio A. B. teisme nurodytą aplinkybę, kad po galimai įvykusio žodinio susiginčijimo kieme, ką teismui tiksliai nustatyti pripažįstama, jog nepavyko, praradęs savitvardą, pirmas fizinį smurtą pavartojo būtent nukentėjusysis prieš kaltinamąjį, o ne atvirkščiai, t.y. nukentėjęs faktiškai smurtu užpuolė kaltinamąjį tiek pirmuoju atveju (suduodamas į galvą-sprandą per stalą), tiek ir antruoju (smaugdamas, suduodamas į nugarą), iš jo, A. B., elgesio, kaip subjektyvaus mąstymo, išorinės išraiškos yra akivaizdu, kad jis kėsinosi padaryti kaltinamajam G. Š. kūno sužalojimus ir sutrikdyti sveikatą ar bent jau sukelti fizinį skausmą. Tai teismas vertina, atsižvelgdamas į grėsusios žalos G. Š. sveikatai santykinį dydį, kaip realiai pradėtą nusikalstamą kėsinimąsi į kaltinamojo sveikatą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (tai tik pačių minimaliausių pasekmių atveju). Toliau teismas tiek iš kaltinamojo, tiek ir daugumos liudytojų parodymų, kurių nenuneigė nei likę to neparodę liudytojai, nei pats nukentėjusysis, nustatė ir tai, jog kaltinamasis G. Š. pradžioje išviso vengė veltis į konfliktą su A. B., kaip ir dauguma kitų šventusių gražiai bandė jį raminti, A. B. neapsiraminus, pareikalavo išvykti, atsisakius ir tai padaryti, paprašė jį atlydėjusią draugę liudytoją M. Š. jį paguldyti kitame kambaryje kad prablaivėtų, kas ir buvo padaryta. Nors pati liudytoja M. Š. teisme tai neigė, tačiau absoliuti dauguma aukščiau minėtų liudytojų vienodai tai tvirtina, kas atitinka ir situaciją įvykio vietoje, nustatytą apžiūrint M. ir V. K. namus, liudytoja M. Š. jau kuris laikas yra A. B. sugyventinė, todėl visų paminėtų aplinkybių visumos pagrindu teismas jos parodymus vertina nepatikimais ir neatitinkančiais trikovės, o kadangi ir ši liudytoja buvusi gerokai neblaivi (liudytojo V. Ž. parodymai), pastarąją aplinkybę liudytoja gali neigti ir ne specialiai, netgi sąžiningai klysdama. Tik nepavykus visomis aukščiau teismo konstatuotomis priemonėmis be fizinės jėgos apraminti A. B. ir nutraukti jo akivaizdžiai provokavusį elgesį, siekdamas apsaugoti savo sveikatą bei tikėtina ir savo sutuoktinę bei ir kitus šventėje buvusius ir A. B. neįtikusius asmenis (liudytojos V. K. ir R. Š. parodymai), kaltinamasis G. Š., kaip pats visą laiką nuosekliai teismui tvirtino, į du realius A. B. užpuolimus fiziniu smurtu atsakė adekvačiu ir proporcingu fiziniu smurtu : pirmu atveju į vieną A. B. smūgį kumštimi (persisvėrus per stalą) jam į galvos-sprando sritį atsakė taip pat vienu savo smūgiu kumštimi šiam atgal į veidą, antruoju atveju, - į smūgį į nugarą, sulaikymą iš už nugaros ir smaugimą per alkūnę lenkiama ranka atsakė vėlgi vienu smūgiu kumštimi atgal A. B. į veidą. Būtent šis smūgis buvo stiprus, nuo jo A. B. susmuko ant grindų ir jam netrukus pasirodė vidinių sužalojimų veido kauluose žymės (liudytojų M., V. R., M. M., M. R., M. Š. parodymai). Išvardintų asmenų, taip pat papildomai liudytojų A. B., G. K., D. V. teismui duoti parodymai, kaip faktiniai bylos duomenys savo visuma teismui yra pakankami konstatuoti, kad būtent šioje byloje tiriamų įvykių metu antruoju kaltinamojo smūgiu buvo padarytas nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuotas veido kaulų lūžimas A. B.. Nors gynėjas teisme akcentavo pastarųjų liudytojų giminyste ar draugyste su A. B. paremtą jų parodymų procese, gynėjo vertinimu, nepatikimumą, tačiau teismas visgi atmeta šį gynybos argumentą kaip nepagrįstą, mat aukščiau teismo konstatuotas aplinkybes teisme patvirtino ne tik pats nukentėjusysis ir gynėjo nepatikimais laikomi liudytojai, tačiau ir dalis kitų, labiau kaltinamąjį teisinančių, liudytojų (išvardinta aukščiau). Apibendrindamas teismas visgi konstatuoja įrodytais faktus, kad teismo medicinos ekspertize nustatytus A. B. išorinius ir vidinius kūno sužalojimus, išskyrus pjautines žaizdas rankos plaštakoje, padarė byloje nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis G. Š., taip įvykdamas veiką, formaliai atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Nors teismo medicinos ekspertize buvo konstatuota, kad visi A. B. nustatyti kūno sužalojimai (nekalbant apie pjautines žaizdas rankos plaštakoje) buvo padaryti ne dviem, tačiau trimis smūgiais, tačiau tai esminės juridinės reikšmės nagrinėjamoje situacijoje neturi, kadangi teismas nenustatė, kad byloje ištirtų įvykių rėmuose (iki išvykimo) A. B. į veidą smūgių būtų sudavęs dar kuris tai kitas asmuo (ne tik G. Š.). Nors netiesioginių užuominų apie tai byloje dar ikiteisminio tyrimo stadijoje būta (A. B. ir jo sugyventinės M. Š. parodymai), kaip ir apie galimas muštynes tarp A. B. ir G. Š. dar anksčiau kieme (liudytojo M. R. parodymai), tačiau teisiamajame posėdyje gauti duomenys savo visuma tai paneigia (net pats A. B. to nepatvirtino). Priimamo dėl bylos sprendimo kontekste juridiškai nėra lemiamai reikšminga 2 ar 3 smūgius A. B. į veidą G. Š. sudavė, mat 1 smūgio skirtumas besigynusiojo nenaudai, kaip aplinkybė, negalėtų būti pripažinta aiškiu gynybos neatitikimu kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Jokio kito smurto, kurį būtų galima pripažinti pertekliniu gynybos požiūriu ir traktuoti kaip galimą agresiją keršto sumetimais, kaltinamasis G. Š. daugiau nevartojo, A. B. iki išvykimo nepersekiojo, nors pagal bylos duomenis tokią galimybę tikrai turėjo, žalojimui skirtų daiktų neieškojo, kitų asmenų mušti A. B. neragino, su kitų draugijos narių pagalba apsiraminęs toliau dalyvavo šventėje. Tik tuomet, kai patyrė iš kaltinamojo pusės gynybinį atsaką tokiu pačiu fiziniu smurtu ir toliau įkalbinėjamas, raginamas ir palydimas įvykio liudytojų A. B., liovėsi pulti kaltinamąjį ir kt. šventės dalyvius (R. Š., V. K.) bei pasišalino iš V. ir M. K. namų valdos. Todėl teismas nesutinka su valstybės kaltintojos teisme išsakytu nagrinėjamos įvykio situacijos vertinimu abipusėmis muštynėmis, kuriose nebuvę besiginančiojo, kad abiejų asmenų (G. Š. ir A. B.) veiksmai buvę išskirtinai puolamojo pobūdžio ir sąlygoti priešpriešinio keršto.

Vertindamas teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymus jų patikimumo aspektu, išskyrus aukščiau jau aptartus M. Š. liudijimų ypatumus, teismas daro išvadą, jog jie ne tik kad nėra prieštaringi savyje ir lyginami tarpusavyje, tačiau vieni kitus patvirtina ir papildo, mat dėl susiklosčiusios faktinės situacijos dalis šių asmenų matė, girdėjo įvykį ne ištisai, tačiau atskiromis dalimis. Teismo vertinimu, itin svarbios vertinamu aspektu yra ir aplinkybės, kad praktiškai visi liudytojai be namų šeimininkų kaltinamąjį matė pirmąjį kartą bei nė vienas neturėjo jokių asmeninių piktumų ar kitokio pagrindo motyvuotai apkalbėti dėl įvykio ir A. B., kaltinamasis su sutuoktine jį taip pat matė pirmą kartą, o šeimininkas M. K. su juo, A. B., netgi buvę lig tol draugais ir dėl to šis buvo pakviestas kartu švęsti Naujuosius į K. namus. Konstatuotų aplinkybių pagrindu teismas visų liudytojų, išskyrus pažymėtus ypatumus dėl M. Š., liudijimus teisme laiko teisingais ir patikimais.

Vertindamas paties nukentėjusiojo A. B. parodymus, teismas dalį jų, kuri kaip jau buvo pažymėta aukščiau iš esmės atitiko ar neprieštaravo liudytojų parodymams, tame tarpe ir dėl aplinkybės, kad būtent jis pirmas sudavė smūgį G. Š. konflikto metu, pripažįsta teisingais, tačiau atmeta liudytojų parodymais visiškai paneigtą ir neatitinkančią bylos aplinkybių jų dalį dėl to, kad nagrinėjamą konfliktą išprovokavo ir smurtą sukėlė ne jis, A. B., o kaltinamasis G. Š., taip pat kad jis G. Š. sudavė tik tą jo pripažįstamą 1 kartą, po kurio tik vienas G. Š. supykęs jį toliau mušė. Svarbi šio asmens parodymų vertinimo aspektu yra ir aplinkybė, kad dar nebaigtoje tirti byloje Nr. 56-1-00001-14 vėl vėlesnių tos pačios nakties įvykių tuose pačiuose V. ir M. K. namuose šioje byloje nukentėjusiu pripažintas A. B. yra įtariamas ne mažiau pavojingu fiziniu smurtu prieš šios bylos kaltinamąjį G. Š., - tokia situacija A. B. tiesiogiai motyvuoja siekti kuo griežtesnės proceso šioje byloje baigties G. Š., kad to pagrindu maksimaliai sušvelninti savo paties ir kitų įtariamųjų, savo draugų, teisinę padėtį toje kitoje byloje, šios proceso rezultatą pateikti vėlesnėje byloje kaip savo nusikalstamo elgesio pateisinimą ir pan.

Pagrindas ir sąlygos pripažinti kaltinamąjį G. Š. veikus būtinosios ginties sąlygomis :

Teisiamajame posėdyje nustatęs, jog fizinį konfliktą šiuo atveju betarpiškai ir tiesiogiai provokavo ir sukėlė priešingi teisei ir pavojingi visuomenei paties nukentėjusiojo A. B. veiksmai, pasireiškę neteisėtu (priešingu teisei ir baudžiamojo įstatymo uždraustu) tiesioginiu nevienkartiniu fiziniu smurtu prieš kaltinamąjį G. Š., teismas tokius paties nukentėjusio A. B. veiksmus kvalifikuoja pavojingu visuomenei nusikalstamu kėsinimusi tiesiogiai tyčia sukelti fizinį skausmą, padaryti kūno sužalojimus ir jais sutrikdyti sveikatą kitam žmogui (G. Š.), nuo kurio, kaip akivaizdžiai pradėto ir dar aiškiai nepasibaigusio, abiem atvejais staigaus ir jam netikėto kaltinamasis G. Š. turėjo teisę gintis. Tai, kad tarp A. B. užpuolimų smurtu buvo tam tikras laiko tarpas, šios bylos situacijoje juridiškai nėra reikšminga, kadangi atsakyta ginantis buvo į kiekvieną puolimą atskirai. Taigi, teismas šią situaciją byloje kvalifikuoja būtinosios ginties situacija pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. taisykles. Nors kaltinamasis G. Š. pagal bylos duomenis save, galimai savo sutuoktinę ir kt. šventės dalyvius, gynė intensyviau (fiziškai stipriau), realiai padarydamas didesnės žalos puolančiajam A. B. nei iš pastarojo patyrė, todėl ir pavojingiau (padarė kūno sužalojimus ir jais nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą, kai pats šio epizodo metu teigia patyręs, kas nėra nuneigta kt. bylos duomenimis, tik fizinį skausmą), tačiau aiškaus neatitikimo baudžiamojo įstatymo požiūriu tarp šios gynybos ir paties A. B. kėsinimosi čia nėra (teismo argumentai jau išsakyti aukščiau liudytojų parodymų ir ekspertizės vertinimuose), be to, kas svarbiausia, gindamas save, realiai tikėtina savo šeimos narį ir kt. asmenis (pavyzdžiui, V. K.), G. Š. nesukėlė Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. baigtiniu sąrašu numatytų pasekmių, kad būtų pagrindas jos veikimą kvalifikuoti būtinosios ginties ribų peržengimu.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, kaltinamasis G. Š. šiuo atveju už įrodytus teisme savo veiksmus ir sukeltas jais pasekmes pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako (BK 28 str. 2 d.), kadangi teisiamajame posėdyje nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – veikimas būtinosios ginties situacijoje, neperžengiant jos ribų. Ir šiame kontekste nėra juridiškai reikšmingas kaltinamojo formalus „neprisipažinimas kaltu“, kadangi iš jo paaiškinimų teisiamajame posėdyje akivaizdu, jog jis tik pripažįsta objektyviai atlikęs jam inkriminuotus du smurto veiksmus prieš A. B., tačiau juridiškai argumentuotai nevertina (pripažintina, jog ir negali to tinkamai daryti) jų reikšmės ir teisinės kvalifikacijos bei abejoja šių veiksmų faktinių pasekmių apimtimi. Šiame kontekste nėra reikšminga ir kaltinamojo gynėjo pozicija vertinant faktinius bylos duomenis, ta prasme, kad gynyba pirmiausiai prašo kaltinamąjį išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, ir tik to teismui nepadarius, taikyti būtinosios ginties, kaip atsakomybę šalinančios aplinkybės, institutą. Teismo šioje situacijoje nesaisto ir neįpareigoja nei vieno proceso dalyvio aktyvi ar pasyvi pozicija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.).

Baudžiamoji byla nutrauktina. Ikiteisminiame tyrime G. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įskaitant atstovavimo procese išlaidas, priteisimo jam iš kaltinamojo G. Š. paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių dėl A. B. gydymo, atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo G. Š. paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p. ir 254 str. 4 d., teismas

nutarė:

Baudžiamąją bylą dėl A. B. sumušimo 2014-01-01 (duomenys neskelbtini) nutraukti, kadangi egzistuoja tuo kaltinamo G. Š. baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. šalinanti aplinkybė – veikimas būtinosios ginties sąlygomis, neperžengiant jos ribų ( Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 ir 2 d.d. ).

Kardomąją priemonę G. Š., - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

A. B. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algis Vieraitis