Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tuvlita“, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 2BE-122 „Dėl poveikio priemonių UAB „Tuvlita“ kontrolieriui A. N. taikymo“, kuriuo yra panaikinta pareiškėjo teisė atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą.

Nustatyta, kad UAB „Tuvlita“ 2019 m. kovo 12 d. buvo atlikta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios techninės apžiūros patikra ir surašyta privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 001-1675595.

2019 m. kovo 12 d. techninės apžiūros stotyje 001 buvo atliktas kontrolieriaus A. N. atliktos techninės apžiūros kokybės kontrolinis patikrinimas, kurio metu buvo apžiūrėta transporto priemonė. Atlikus techninės apžiūros kokybės kontrolinį patikrinimą, 2019 m. kovo 12 d. buvo surašytas techninės apžiūros kontrolieriaus techninės apžiūros atlikimo kontrolės aktas Nr. VKK07-01013.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2019 m. kovo 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-587-2019, kuriame buvo pateiktas administracinis nurodymas pareiškėjui pasiūlant sumokėti 75 Eur baudą už tai, kad jis, atlikdamas pirminę privalomąją techninę apžiūrą, nepatikrino techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikties Techniniams reikalavimams ir nenustatė šių didelių techninės būklės trūkumų:

1) DT-4.11.a) elektros laidai (instaliacija). Atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti. (DT) (nepritvirtinti, kabantys, atviri elektros laidai);

2) DT-4.13. a) akumuliatoriaus baterija (-os). Netinkamai pritvirtinta (-os), nepritvirtinta arba gali sukelti trumpąjį jungimą. (DT) (baterijos visiškai nepritvirtintos);

3) DT-6.1.4. a) važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Buferiai, priekinė, šoninė apsauga ir apsauga nuo palindimo po transporto priemone. Sudedamoji dalis atsipalaidavusi, nepatikimai pritvirtinta ar turi pažeidimų ir dėl to užkliudžius arba susidūrus galima susižaloti (DT) (galinė apsauga nuo palindimo neleistinai remontuota (virinta);

4) DT-7.1.2. d) saugos diržai ir sagtys, kitos apsaugos sistemos. Saugos diržų ir užraktų būklė. Saugos diržo pažeista, neveikia arba yra veikimo sutrikimų (DT) (nepatikima saugos diržo sagtis (virinta)).

Nustatyta, kad pareiškėjas CTADB skiltyje „Išvada“ nenurodė minėtų kontrolinio patikrinimo metu nustatytų techninės būklės trūkumų. Aktyvavęs CTADB mygtuką „Išsaugoti“, patvirtino duomenų teisingumą. Protokole nustatyti Techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 21.5 punkto ir Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76, (toliau – ir Pildymo tvarkos aprašas) 3 ir 15.3 punkto nuostatų pažeidimai bei paskirta sankcija už nusižengimą, nustatytą ANK 440 straipsnio 2 dalyje.

Administracijos Teisės ir rizikų skyrius 2019 m. kovo 25 d. Administracijos direktoriui pateikė teisinę išvadą dėl poveikio priemonės taikymo pareiškėjui. Teikimas grindžiamas tuo, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 17 val. 23 min. buvo atliktas transporto priemonės kontrolinis patikrinimas ir nustatyta, kad UAB „Tuvlita“ kontrolierius A. N., 2019 m. kovo 12 d. atlikdamas pirminę privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, nepatikrino techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikties Techniniams reikalavimams ir nenustatė keturių didelių techninės būklės trūkumų.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. Administracijos Teisės skyrius UAB „Tuvlita“ pateikė pranešimą dėl atliekamo tyrimo dėl poveikio priemonių taikymo, be to, įpareigojo pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus dėl A. N. vykdomo tyrimo. UAB „Tuvlita“ 2019 m. lapkričio 22 d. atsakyme sutiko su nurodytais techninės būklės trūkumais DT-4.13. a) ir DT-7.1.2. d), tačiau nurodė, kad techninės būklės trūkumai DT-4.11. a) ir DT-6.1.4. a) buvo nustatyti nepagrįstai. Teigė, kad techninės būklės trūkumas DT-4.11. a) neegzistavo, o kontrolinio tikrinimo dokumentuose ir administracinio nusižengimo protokole šis trūkumas nurodytas nepagrįstai. Dėl techninės būklės trūkumo DT-6.1.4. a) nurodė, kad Protokolą surašęs pareigūnas išsamiai ir nuodugniai nenagrinėjo šio trūkumo, o nurodytas neatitikimas yra tik hipotetinis ir nenustatytas Techniniuose reikalavimuose.

Administracijos direktorius 2020 m. balandžio 6 d. priėmė įsakymą Nr. 2BE-122 „Dėl poveikio priemonių UAB „Tuvlita“ kontrolieriui A. N. taikymo“, kuriuo panaikino pareiškėjui teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą už labai sunkaus pažeidimo, nustatyto Reikalavimų įmonėms 39.2 papunktyje, padarymą, t. y. už tai, kad UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros kontrolierius A. N., 2019 m. kovo 12 d. atlikdamas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, nepatikrino techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikties Techniniams reikalavimams ir nenustatė bei neįvedė į CTADB keturių didelių techninės būklės trūkumų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) ir kiti su juo susiję teisės aktai.

Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – ir didelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli nedideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi dideliu trūkumu.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir didelio avaringumo ruožų nustatymo reikalavimus ir tvarką (1 punktas); suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina (6 punktas).

Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus. Sprendimus dėl motorinės transporto priemonės ir priekabos techninės būklės atitikties nustatytiems reikalavimams priima techninės apžiūros kontrolierius (Įstatymo 29 straipsnio 6 dalis).

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros organizavimo ir teisės atlikti apžiūrą privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonėms suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir teisės atlikti apžiūrą panaikinimo, teisės atlikti apžiūrą fiziniams asmenims suteikimo ir šios teisės panaikinimo tvarką ir įmonių stočių veiklos sąlygas nustato Reikalavimų įmonėms aprašas.

Pagal Reikalavimų įmonėms aprašo 2 punktą, teisę atlikti apžiūrą įmonėms suteikia, sustabdo, sustabdymą panaikina ir šią teisę panaikina, teisę atlikti apžiūrą fiziniams asmenims suteikia ir šią teisę panaikina Administracija, naudodamasi valstybės įmonės Registrų centro administruojama valstybės informacine sistema, skirta duomenims ir informacijai apie ūkio subjektams išduotas licencijas tvarkyti vienoje vietoje.

Reikalavimų įmonėms aprašo 55 punkte nustatyta, kad, kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų darbo pažeidimą, nurodytą Reikalavimų įmonėms aprašo 39 punkte, Administracijos nustatyta tvarka kontrolieriui panaikinama teisė atlikti apžiūrą. Pagal Reikalavimų įmonėms aprašo 39 punktą, labai sunkiais kontrolierių darbo pažeidimais laikomi šie pažeidimai: apžiūros atlikimą patvirtinančių dokumentų išdavimas nustatyta tvarka nepatikrinus transporto priemonės (39.1 papunktis); transporto priemonės techninės būklės, konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo atitikties Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams nepatikrinimas atliekant apžiūrą, vieno ar daugiau pavojingo ir (ar) keturių ar daugiau didelių techninės būklės trūkumų nenustatymas ir (ar) šių duomenų neįvedimas į CTADB (39.2 papunktis); transporto priemonės registracijos dokumentų atidavimas vairuotojui anksčiau, nei nustatyta Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo Reikalavimų įmonėms aprašo 19 punkte, arba kai aktyvavus CTADB mygtuką „spausdinti“ atsiranda užrašas „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas – kontrolinis tikrinimas“ (39.3 papunktis); naudos gavimas sau arba kitiems asmenims ar pakenkimas kitų asmenų interesams, pasinaudojant suteiktomis teisėmis (39.4 papunktis); teisės vairuoti bent vienos iš A, B ir C kategorijų transporto priemones praradimas (39.5 papunktis); nepriekaištingos reputacijos praradimas (39.6 papunktis).

Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo, pareiškėjas kaltinamas Reikalavimų įmonėms aprašo 39.2 papunktyje nustatyto pažeidimo padarymu, t. y. tuo, kad, 2019 m. kovo 12 d. atlikdamas transporto priemonės transporto priemonės privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, nepatikrino transporto priemonės techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikties Techniniams reikalavimams, nenustatė keturių didelių transporto priemonės techninės būklės trūkumų ir šių duomenų neįvedė į CTADB.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. atliko transporto priemonės privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą.

Techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas nustato L1, L1e, L2, L2e, L3, L3e, L4, L4e, L5, L5e, L6e, L7e, M1, M2, M3, N1, N2, N3, O1, O2, O3, O4 klasių transporto priemonių, galingųjų keturračių, kurių projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h, ir T5 klasės ratinių traktorių, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, privalomosios techninės apžiūros atlikimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir periodiškumą, kurie yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių transporto priemonės ir jų priekabos nustatyta tvarka įregistruotos arba ketinamos įregistruoti Lietuvos Respublikoje.

Techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros tikslas – įvertinti transporto priemonių techninę būklę vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad jas būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Pagal Techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 21.5 papunktį, privalomosios apžiūros metu privaloma patikrinti, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka Techninius reikalavimus. Atlikus privalomąją apžiūrą, duomenys apie šią apžiūrą, rezultatus ir išvadas, privalomosios apžiūros dokumentų išdavimą ar jų keitimą yra įrašomi į CTADB ir, atsižvelgiant į privalomosios apžiūros išvadas, valdytojui išduodami Techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 23.1 papunktyje nurodyti dokumentai.

Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos. Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus.

Techninių reikalavimų 9 punkte nustatyta, kad atliekant techninę apžiūrą patikrinama, ar transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo tipo patvirtinimo metu, arba atitinkamais atvejais modifikavimo reikalavimus. Pagal Techninių reikalavimų 10 punktą, techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas turi apimti šias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu susijusias sritis: transporto priemonės identifikavimo duomenis (10.1 papunktis); transporto priemonės stabdymo įrangą (10.2 papunktis); transporto priemonės vairavimo įrangą (10.3 papunktis); matomumą (10.4 papunktis); transporto priemonės apšvietimo įrangą ir elektros sistemos sudedamąsias dalis (10.5 papunktis); transporto priemonės ašis, ratus, padangas, pakabą (10.6 papunktis); transporto priemonės važiuoklę ir prie važiuoklės tvirtinamus mazgus (10.7 papunktis); kitą transporto priemonės įrangą (10.8 papunktis); neigiamus veiksnius (10.9 papunktis); M2 ir M3 klasių transporto priemonių papildomus reikalavimus (10.10 papunktis); papildomus transporto priemonių, turinčių vairavimo įrangą dešinėje pusėje, reikalavimus (10.11 papunktis); papildomus transporto priemonių, kuriose įrengta maitinimo dujomis (SND, SGD) sistema, reikalavimus (10.12 papunktis); transporto priemonių, vežančių pavojinguosius krovinius, papildomus reikalavimus (10.13 papunktis); saugių transporto priemonių papildomus reikalavimus (10.14 papunktis).

Techninių reikalavimų 11 punktas įpareigoja kontrolierių, atliekant techninę apžiūrą, privalomai patikrinti visas šių Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su šių Techninių reikalavimų 10 punkte nurodytomis sritimis, taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus.

Pagal Techninių reikalavimų 16 punktą, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) – trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas (16.1 papunktis); didelis trūkumas (DT) – trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas (16.2 papunktis); pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti (16.3 papunktis).

Pagal Techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 4.4 papunktį, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės kontrolinis tikrinimas – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus atliktos privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės įvertinimas. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės kontrolinį tikrinimą atlieka (ne ilgiau kaip 30 min.) Administracijos pareigūnai ir (ar) techninės apžiūros įmonės vadovo įgalioti šios įmonės darbuotojai. Atlikus šį tikrinimą atspausdinama techninės apžiūros rezultatų ataskaita.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis neginčija dviejų nustatytų techninės būklės trūkumų DT-4.13. a), DT-7.1.2. d), todėl teismas nagrinės, ar pagrįstai ir teisėtai buvo nustatyti techninės būklės trūkumai DT-4.11. a) ir DT-6.1.4. a).

Dėl techninės būklės trūkumo DT-4.11.a) (elektros laidai (instaliacija). Atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti. (DT) (nepritvirtinti, kabantys, atviri elektros laidai)) pareiškėjas nurodė, kad iš pateiktos nuotraukos matyti, kad joje pavaizduoti laidai yra visiškai nesusiję su transporto priemonės elektros instaliacija ir atlieka kitą funkciją. Teismas pažymi, kad, nors dėl šio techninės būklės trūkumo vertinimo pareiškėjo, UAB „Tuvlita“ ir atsakovės nuomonės išsiskiria, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad šis techninės būklės trūkumas nustatytas tinkamai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien iš nuotraukos negalima nustatyti, kad matomi laidai yra nesusiję su elektros instaliacija. Be to, liudytojas D. G. teismo posėdyje nurodė, kad šis transporto priemonės trūkumas dar kelis kartus buvo nustatytas atliekant šios transporto priemonės techninę apžiūrą jau po atlikto kontrolinio patikrinimo. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nenustatė techninės būklės trūkumo DT-4.11.a), nors turėjo jį nustatyti.

Dėl techninės būklės trūkumo DT-6.1.4. a) (važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Buferiai, priekinė, šoninė apsauga ir apsauga nuo palindimo po transporto priemone. Sudedamoji dalis atsipalaidavusi, nepatikimai pritvirtinta ar turi pažeidimų ir dėl to užkliudžius arba susidūrus galima susižaloti (DT) (galinė apsauga nuo palindimo neleistinai remontuota (virinta)) pareiškėjas nurodė, kad atsakovė Protokole nurodė, jog galinė apsauga nuo palindimo neleistinai remontuota (virinta), o Kontrolės akte nurodė, kad galinė apsauga nuo palindimo neleistinai remontuota virinimo būdu. Pareiškėjas teigia, kad nė vienas iš nurodytų trūkumų Techniniuose reikalavimuose nenurodytas. UAB „Tuvlita“ nuomone, aptariamas transporto priemonės galinės apsaugos nuo palindimo remontas virinant yra leistinas ir nesudaro pagrindo jį traktuoti kaip transporto priemonės techninės būklės trūkumą. Teismo posėdyje liudytojas D. J. nurodė, kad techninės būklės trūkumas DT-6.1.4. a) neturėjo būti nustatytas. Pažymėjo, kad jis matė automobilį ir jo galinę apsaugą, ir patvirtino, kad taip, kaip buvo suremontuota transporto priemonės galinė apsauga, nesudaro pagrindo pripažinti minėtą techninės būklės trūkumą. Tai, kad nagrinėjamu atveju techninės būklės trūkumas DT-6.1.4. a) neturėjo būti nustatytas, patvirtino ir liudytojas D. G.. Taigi, specialistų, atlikusių kontrolinį patikrinimą, ir liudytojų, kurie turi specialių žinių atliekant transporto priemonių technines apžiūras, nustatyto techninės būklės trūkumo vertinimas išsiskyrė. Teismas, įvertinęs skundo ir atsiliepimų argumentus, kitą byloje esančią medžiagą, liudytojų pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju techninės būklės trūkumas DT-6.1.4. a) nustatytas nepagrįstai.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas nesiekė specialiai nuslėpti nustatytų techninės būklės trūkumų, nesielgė piktybiškai, dirbdamas likusius 13 mėnesių, iki kol jam buvo atimta teisė atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, nebuvo padaręs jokių darbo pažeidimų, dirbo pavyzdingai, jo darbas buvo įvertintas teigiamai.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėjas nenustatė trijų didelių transporto priemonės techninės būklės trūkumų. Pagal Reikalavimų įmonėms aprašo 39.2 papunktį, labai sunkiu kontrolierių darbo pažeidimu laikoma, kai nenustatymas vieno ar daugiau pavojingo ir (ar) keturių ar daugiau didelių techninės būklės trūkumų ir (ar) šie duomenys neįvedimi į CTADB. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas padarė labai sunkų darbo pažeidimą, nustatytą Reikalavimų įmonės aprašo 39 punkte. Teismas daro išvadą, kad Įsakymu nepagrįstai panaikinta teisė atlikti techninę apžiūrą.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, ar nebuvo pažeistos atliekamo tyrimo procedūros, kurios gali sudaryti savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą Įsakymą.

Pareiškėjo patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis atsakovės į bylą pateiktu Ūkio subjektų atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas). Vertinimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad teikimas Teisės skyriui turi būti pateiktas per 3 darbo dienas nuo galimo pažeidimo nustatymo ar informacijos apie galimą pažeidimą arba pažeidimo pašalinimą gavimo, jei teisės aktai nenustato kitokio termino. Teikime turi būti nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamu klausimu, galimai pažeisti ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys nagrinėjamą klausimą, ūkio subjekto rekvizitai bei vadovo ar kito atsakingo asmens kontaktiniai duomenys, siūlymas dėl sprendimo taikyti konkrečias poveikio priemones, pridedama susijusi medžiaga, surinkti įrodymai.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Administracijos Teisės skyriaus 2019 m. spalio 31 d. pranešimas Nr. 15B-7227 dėl atliekamo tyrimo dėl poveikio priemonių taikymo ir Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus 2020 m. kovo 25 d. teisinė išvada Nr. 11B-1047 dėl poveikio priemonės taikymo buvo priimtos vadovaujantis Vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis.

Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kada ir per kurį laiką Administracijos pareigūnai, atlikę kontrolinį patikrinimą, Administracijos Teisės skyriui pateikė raštą dėl pareiškėjo pradėto tyrimo dėl poveikio priemonių taikymo. Tačiau Administracijos Teisės skyrius UAB „Tuvlita“ 2019 m. spalio 31 d. (pagal metaduomenis) atsiuntė pranešimą Nr. 15B-7227 dėl atliekamo tyrimo dėl poveikio priemonių taikymo.

UAB „Tuvlita“, gavusi atsakovės 2019 m. spalio 31 d. pranešimą, 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė pastabas ir argumentus dėl kontrolieriaus A. N.. UAB „Tuvlita“ nuomone, kontrolieriaus A. N. darbas ir jo rezultatai yra patenkinami atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. kovo 12 d. transporto priemonės techninės apžiūros metu jis nenustatė dviejų didelių transporto priemonės techninės būklės trūkumų. Teigė, kad pareiškėjas nesiekė sąmoningai ir šiurkščiai pažeisti savo darbo pareigas. Iki pareiškėjui atimtos teisės atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą daugiau nebuvo nustatytų jokių darbo pareigų pažeidimų. Tvirtino, kad procedūriniai terminai ir tvarka turėtų būti taikoma remiantis VAĮ nuostatomis. Pabrėžė, kad Vertinimo tvarkos aprašas yra tiesiogiai taikytinas ne tik Administracijos darbuotojams, tačiau ir neapibrėžtam juridinių ir fizinių asmenų ratui. UAB „Tuvlita“ nuomone, toks teisės aktas privalo būti oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre, priešingu atveju jo galiojimas ir taikymas keltų pagrįstų abejonių.

2020 m. kovo 25 d. Administracijos darbuotoja pateikė teisinę išvadą Nr. 11B-1047 dėl poveikio priemonės taikymo Administracijos direktoriui dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2020 m. balandžio 6 d.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas praėjus 8 mėnesiams po 2019 m. kovo 12 d. atlikto kontrolinio patikrinimo. Skundžiamas Administracijos Įsakymas, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, priimtas praėjus beveik 13 mėnesių po minėto patikrinimo.

Vertinimo tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad priimtiems sprendimams taikomos VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., redakcija galiojusi, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) nuostatos.

VAĮ 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas yra fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai. Nagrinėjamu atveju kontrolinio patikrinimo metu buvo tikrintas pareiškėjas, todėl terminai buvo taikomi ir jam.

Pagal VAĮ 31 straipsnio 1 dalį, administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

VAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, padėties (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d). Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą.

Teismas, įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos VAĮ nuostatos. Administracijos Teisės skyrius UAB „Tuvlita“ 2019 m. spalio 31 d. išsiuntė pranešimą Nr. 15B-7227 „Dėl atliekamo tyrimo dėl poveikio priemonių taikymo“. Taigi pranešimas buvo išsiųstas praėjus 8 mėnesiams po atlikto kontrolinio patikrinimo, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas padarė pažeidimą. VAĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios, esant objektyvioms priežastims procedūra gali būti pratęsiama 10 darbo dienų. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atliekamo tyrimo pradžia laikytina pranešimo išsiuntimas. UAB „Tuvlita“ pranešimą dėl pradedamo tyrimo pareiškėjo atžvilgiu gavo 2019 m. spalio 31 d. Taigi, atsakovė pradėtą administracinę procedūrą turėjo pabaigti vėliausiai 2019 m. gruodžio 13 d., tačiau, kaip matyti iš byloje pateikto skundžiamo įsakymo, jis buvo priimtas tik 2020 m. balandžio 6 d. Atsakovės atstovės nurodyti argumentai teismo posėdyje, jog visi darbuotojai turi tam tikrą skaičių užduočių ir darbų, laikytini abstrakčiais ir nepagrįstais. Atsakovės atstovė nepateikė svarbių priežasčių, dėl kurių minėtas tyrimas užsitęsė nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Be to, atsakovės atstovė teismo posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti konkretaus termino, per kiek laiko Administracijos darbuotojai turi pradėti ir baigti tyrimą ir per kiek laiko turi būti priimtas atitinkamas sprendimas.

Vertinimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad ūkio subjektų vertinimo procedūrai bei sprendimo priėmimui pagal analogiją taikomi ANK nustatyti terminai ir tvarka.

ANK 616 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, – per 20 darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Tais atvejais, kai asmeniui siunčiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas, administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Administracijos pareigūnas Protokolą ir administracinis nurodymą pareiškėjui surašė 2019 m. kovo 12 d. Vertinimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad sprendimo priėmimui pagal analogija taikomi ANK nustatyti terminai ir tvarka. Taigi, Administracija pareiškėjo atžvilgiu priimtą Įsakymą, kuriuo buvo panaikinta teisė atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, turėjo teisę priimti per 20 darbo dienų. Nagrinėjamu atveju Įsakymas priimtas tik 2020 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus beveik 12 mėnesių nuo tos dienos, kai Įsakymas turėjo būti priimtas.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir tai, ar Vertinimo tvarkos aprašas apskritai galėjo būti taikomas.

Norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis).

Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015, LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I858-7/2013 ir kt.)

Vertinimo tvarkos aprašo 1 punkte įtvirtinta, jog šis teisės aktas nustato ūkio subjektų ir jų darbuotojų atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarką, kuriuo vadovaujamasi vertinant ūkio subjektų, vykdančių, motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams, poveikio priemonių už nustatytus neatitikimus taikymo ir jų panaikinimo tvarką. Tai reiškia, jog Vertinimo tvarkos aprašas yra taikomas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Vertinimo tvarkos aprašas nustato individualiai neapibrėžtai asmenų grupei privalomas elgesio taisykles (etikos normas). Vertinimo tvarkos apraše reglamentuota ūkio subjektų vertinimo procedūra, taigi ši veikla yra viešojo administravimo veikla. Vertinimo tvarkos aprašo reikalavimai yra privalomi ne tik Administracijai, bet ir kitiems asmenims, ūkio subjektams, jų darbuotojams.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Vertinimo tvarkos aprašas atitinka norminio teisės akto požymius.

VAĮ 4¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus – jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad Teisės aktų registro objektais yra įgaliotų atlikti viešąjį administravimą asociacijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų priimti norminiai teisės aktai. Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu.

Nustačius, kad Vertinimo tvarkos aprašas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas, pripažintina, jog jis yra Teisės aktų registro objektas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vertinimo tvarkos aprašas nebuvo viešai paskelbtas Teisės aktų registre, nors yra taikomas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, tačiau pagal teisinį reguliavimą jis privalėjo būti paskelbtas. Vertinimo tvarkos aprašas yra negaliojantis, kadangi jis nėra viešai paskelbtas Teisės aktų registre.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į paminėtus teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nustatė, kad ginčijamas Administracijos direktoriaus įsakymas yra priimtas vykdant viešojo administravimo įgaliojimus, remiantis Administracijos teisės rizikų ir valdymo skyriaus teisine išvada 2020 m. kovo 25 d. Nr. 11B-1047 dėl poveikio priemonės taikymo. Ši teisinė išvada buvo parengta atlikus tyrimą, kuris grindžiamas Ūkio subjektų atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašas normomis. Pripažinus Ūkio subjektų atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašą negaliojančiu, darytina išvada, kad tyrimas atliktas ir teisinė išvada parengta vadovaujantis negaliojančio teisės akto reikalavimais. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamą įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro šias išvadas: pareiškėjas nepadarė labai sunkaus darbo pažeidimo, nustatyto Reikalavimų įmonės aprašo 39 punkte, todėl nėra pagrindo taikyti jam poveikio priemonę – panaikinti jo teisę atlikti technines apžiūras; atsakovė, atlikdama pareiškėjo vertinimą, rėmėsi negaliojančiu teisės aktu, todėl padarė esminius procedūrinius pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Įsakymu neteisėtai ir nepagrįstai panaikinta pareiškėjo teisė atlikti techninę apžiūrą. Pareiškėjo skundas tenkinamas, ginčijamas įsakymas panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjo atstovas prašo priteisti iš atsakovės Administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos ABTĮ 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nustatyta, kad pareiškėjas A. N. 2020 m. balandžio 25 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Olegu Urbonu. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2020 m. balandžio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas OU Nr. 2020/04-01 ir 2020 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 358,60 Eur (2019 m. IV ketvirtis) ir 1 454,80 Eur (2020 m. III ketvirtis).

Sąskaitoje už teisines paslaugas OU Nr. 2020/04-01 nurodyta, kad už 10 valandų pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teismo posėdyje sumokėta 900 Eur bei sumokėta 23 Eur žyminio mokesčio.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą priteistina 0,1 skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 145,48 Eur. Iš 2021 m. vasario 3 d. vykusio posėdžio pažymos matyti, kad jis truko apie 2 val. 40 min. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Laikytina, kad už atstovavimą pareiškėjui A. N. pareiškėjo atstovui O. Urbonui teismo posėdyje sumokėta 436,44 Eur. Ši suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.19 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas 2,5. Laikytina, kad likusi bylinėjimosi išlaidų suma, atskaičiavus atstovavimo išlaidas, yra 463,56 Eur. Nurodyta suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad teikdamas skundą pareiškėjo atstovas taip pat sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. ABTĮ 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 22,50 Eur. Pagal ABTĮ 39 straipsnį, žyminis mokestis priskirtinas bylinėjimosi išlaidoms, todėl pareiškėjui priteistinas sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis už skundo teismui pateikimą.

Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija ABTĮ bei Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus įkainio dydžio, pareiškėjui priteisia 923 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 2BE-122 „Dėl poveikio priemonių uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ kontrolieriui A. N. taikymo“.

Priteisti pareiškėjui A. N. iš atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 923 Eur (devynis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.