Kauno apygardos teismo nuosprendis

2007-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-245-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-05-03
Bylos Nr.
1A-30-245-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Nuteistasis
G. G.
Pranešėjas: K. Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-30-245/06Teisėjas: V. Švetkauskas(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistosios gynėjui advokatui Vladui Incui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d., 8 MGL (1000) litų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. l d., 10 MGL (1250) litų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d., 10 MGL (1250) litų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. l d., 15 MGL (1875) litų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį paskirtų švelnesnių bausmių ir galutinė bausmė paskirta 20 MGL (2500 litų) bauda.

Juridinis asmuo UAB „Suvalkijos verslas“ pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d. 3 d., vadovaujantis BK 43 str. 1d. 1 p., 10 MGL (1250) litų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. l d., 5 d., ir BK 43 str. 1d. 1 p., 10 MGL (1250) litų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d., 3 d., ir BK 43 str., 1 d. 15 MGL (1875) litų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. l d., 5 d., ir BK 43 str. 1 d., 1 p., 30 MGL (3750) litų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės dalinai pridėtos paskirtos švelnesnės bausmės ir galutinė bausmė paskirta 40 MGL (6000 litų) bauda.

AB „Lietuvos draudimas" civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas pilnai ir priteista AB „Lietuvos draudimas" naudai iš G. G. ir Juridinio asmens UAB „Suvalkijos verslas" solidariai 510 litų.

Juridinis asmuo UAB „Suvalkijos verslas“ 2005 11 08 teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteista už tai, kad suklastojo dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo ir sukčiavo bei pasikėsino sukčiauti, o būtent:

Daukanto g. 1, Vilkaviškio mieste, dirbdama UAB „Suvalkijos verslas" direktorės pareigose, pasinaudojant 2003-08-17 padarytos vagystės iš UAB „Suvalkijos verslas" faktu, kurios metu, kaip nustatyta ikiteisminiu tyrimu iš parduotuvės buvo pagrobta įvairių prekių už 1813,65 litų, veikdama apgaule ir siekdama UAB „Suvalkijos verslas" naudai gauti didesnę nei priklauso draudimo išmoką dėl įvykdytos UAB „Suvalkijos verslas" turto (prekių) vagystės, 2003 metais rugpjūčio mėnesį tikslesnės datos nustatyti nepavyko tyčia suklastojo tikrą dokumentą iš parduotuvės pagrobtų prekių sąrašą, į jį tyčia melagingai įrašant žinomai nepagrobtų iš parduotuvės prekių už 2702,56 litus, tai yra nurodant, kad buvo pagrobta prekių už 4516,21 litų, (3486,39 litų nepriskaičiavus prekinės vertės mokesčio ir prekinio antkainio) šį suklastotą dokumentą patvirtinusi savo parašu, tyčia kaip tikrą panaudojo 2003-08-18 oficialiai pateikusi vagystę tiriantiems Vilkaviškio rajono Policijos komisariato pareigūnams, bei draudiminį įvykį tiriantiems AB „Lietuvos draudimas" Marijampolės nuostolių sureguliavimo centro atstovams, ir apgaule UAB „Suvalkijos verslas" naudai 2003-09-08 d. įgijo svetimą AB „Lietuvos draudimas" turtą- 510 litų didesnę draudimo išmoką.

Be to, ji, Daukanto g. 1, Vilkaviškio mieste, dirbdama UAB „Suvalkijos verslas" direktorės pareigose, pasinaudojant 2004-01-30 padarytos vagystės iš UAB „Suvalkijos verslas" faktu, kurios metu, kaip nustatyta ikiteisminiu tyrimu, iš parduotuvės buvo pagrobta įvairių prekių už 4107,20 litų, veikdama apgaule ir siekdama UAB „Suvalkijos verslas" naudai gauti didesnę nei priklauso draudimo išmoką dėl įvykdytos UAB „Suvalkijos verslas" turto (prekių) vagystės, 2004-metų sausio - vasario mėnesiais tikslesnės datos nustatyti nepavyko, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, iš parduotuvės pagrobtų prekių sąrašą, į kurį tyčia melagingai įrašant žinomai nepagrobtų iš parduotuvės prekių už 8117,26 litų, tai yra nurodant, kad buvo pagrobta prekių už 12224,46 litų, ( nepriskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio ir prekinio antkainio), šį suklastotą dokumentą patvirtinusi savo parašu, tyčia kaip tikrą panaudojo - 2004-02-17 d. oficialiai pateikusi vagystę tiriantiems Vilkaviškio rajono Policijos komisariato pareigūnams bei draudiminį įvykį tiriantiems AB „Lietuvos draudimas" Marijampolės nuostolių sureguliavimo centro atstovams, ir pasikėsino apgaule UAB „Suvalkijos verslas" naudai, įgyti svetimą AB „Lietuvos draudimas" turtą - 8117,26 litų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi kilus įtarimams dėl neteisėtų veiksmų, draudimo išmokos mokėjimo procedūra buvo sustabdyta.

Be to, nuteistas juridinis asmuo UAB „Suvalkijos verslas“ už tai, kad suklastojo dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo bei pasikėsino sukčiauti, o būtent:

Daukanto g. 1, Vilkaviškio mieste, G. G. dirbant nuo 2002-11-05 UAB „Suvalkijos verslas" direktorės pareigose, jį atstovaujanti turėjo teisę priiminėti jo vardu sprendimus, pasinaudojant 2003-08-17 padarytos vagystės iš UAB „Suvalkijos verslas" faktu, kurios metu, kaip nustatyta ikiteisminiu tyrimu iš parduotuvės buvo pagrobta įvairių prekių už 1813,65 litų, veikdama apgaule ir siekdama UAB „Suvalkijos verslas" naudai gauti didesnę nei priklauso draudimo išmoką dėl įvykdytos UAB „Suvalkijos verslas" turto (prekių) vagystės, 2003 metais rugpjūčio mėnesį tikslesnės datos nustatyti nepavyko tyčia suklastojo tikrą dokumentą iš parduotuvės pagrobtų prekių sąrašą, į jį tyčia melagingai įrašant žinomai nepagrobtų iš parduotuvės prekių už 2702,56 litus, tai yra nurodant, kad buvo pagrobta prekių už 4516,21 litų, (3486,39 litų nepriskaičiavus prekinės vertės mokesčio ir prekinio antkainio) šį suklastotą dokumentą patvirtinusi savo parašu, tyčia kaip tikrą panaudojo 2003-08-18 oficialiai pateikusi vagystę tiriantiems Vilkaviškio rajono Policijos komisariato pareigūnams, bei draudiminį įvykį tiriantiems AB „Lietuvos draudimas" Marijampolės nuostolių sureguliavimo centro atstovams, ir apgaule UAB „Suvalkijos verslas" naudai 2003-09-08 d. įgijo svetimą AB „Lietuvos draudimas" turtą- 510 litų didesnę draudimo išmoką. Veika kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d. 3 d., 182 str. 1 d. 5 d.

Be to, Daukanto g. 1, Vilkaviškio mieste, dirbdama UAB „Suvalkijos verslas" direktorės pareigose, pasinaudojant 2004-01-30 padarytos vagystės iš UAB „Suvalkijos verslas" faktu, kurios metu, kaip nustatyta ikiteisminiu tyrimu, iš parduotuvės buvo pagrobta įvairių prekių už 4107,20 litų, G. G. veikiant apgaule ir siekiant UAB „Suvalkijos verslas" naudai gauti didesnę nei priklauso draudimo išmoką dėl įvykdytos UAB „Suvalkijos verslas" turto (prekių) vagystės, 2004-metų sausio - vasario mėnesiais tikslesnės datos nustatyti nepavyko, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, iš parduotuvės pagrobtų prekių sąrašą, į kurį tyčia melagingai įrašant žinomai nepagrobtų iš parduotuvės prekių už 8117,26 litų, tai yra nurodant, kad buvo pagrobta prekių už 12224,46 litų, ( nepriskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio ir prekinio antkainio), šį suklastotą dokumentą G. G. patvirtinus savo parašu, tyčia kaip tikrą G. G. panaudojant 2004-02-17 oficialiai pateikusi vagystę tiriantiems Vilkaviškio rajono Policijos komisariato pareigūnams bei draudiminį įvykį tiriantiems AB „Lietuvos draudimas" Marijampolės nuostolių sureguliavimo centro atstovams, pasikėsino apgaule UAB „Suvalkijos verslas" savo naudai įgyti svetimą AB „Lietuvos draudimas" turtą - 8117,26 litų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi kilus įtarimams dėl neteisėtų veiksmų, draudimo išmokos mokėjimo procedūra buvo sustabdyta. Veika kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d. 3 d., 22 str.1 d. 182 str. 1 d. 5 d.

Šalies argumentai

Nuteistoji G. G. apeliaciniu skundu prašo 2005-11-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodo, jog prokuroro pareikštas kaltinimas ir teismo nuosprendis grindžiamas ikiteisminio tyrimo duomenimis, turimais kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje R. P. kaltinamas įvykdęs vagystes iš UAB" Suvalkijos verslas" parduotuvės, esančios Daukanto g. 1, Vilkaviškio mieste. Teismas apkaltinamame nuosprendyje konstatavo, kad iš minėtos parduotuvės R. P. 2003 m. rugpjūčio 17 d. pagrobė prekių už 1813,65 Lt., o 2004 m. sausio 30 d. - už 4107,20 Lt., tačiau šioje baudžiamojoje byloje teismo nuosprendis nepriimtas ir todėl šis faktas negalėjo būti laikomas įrodymu. Ar R. P. pagrobė prekes iš parduotuvės, kokias prekes pagrobė, kokia jų vertė, teismas dar tik spręs nagrinėdamas kitą baudžiamąją bylą, todėl parengtinio tyrimo duomenys negali būti laikomi įrodymais, kol teismas nagrinėjantis bylą jų nepripažino įrodymais. Apeliantė teigia, jog pateikti kaltinimai grindžiami pranešimu apie įtarimą R. P., o tai yra tik procesinis aktas, kaltinimo versija, kurią dar tikrins teismas. Nuteistoji mano, jog nėra objektyvių duomenų, už kokias sumas buvo pagrobta prekių, todėl nėra pagrindo ir teigti, kad jos pateikti pagrobtų prekių sąrašai yra neteisingi. Nuteistoji nurodo, jog nuosprendis grindžiamas liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, tardymo eksperimento protokolu, specialisto išvadomis ir kitais duomenimis. Tačiau iš liudytojų parodymų taip pat negalima padaryti išvados, už kokią sumą ir kokios prekės iš parduotuvės dviejų vagysčių metu buvo pagrobtos. Liudytojas R. P., tiksliai negalėjo paaiškinti dėl pagrobtų prekių kiekio ir jų vertės. Jis faktiškai tik pripažino ikiteisminio tyrimo duomenis byloje, kurioje jis kaltinamas dėl šių vagysčių. R. P. yra byloje suinteresuotas, kad jam būtų inkriminuotas kuo mažesnis pagrobtų iš parduotuvės prekių kiekis ir mažesnė jų vertė. Taip pat ir kitų liudytojų parodymais grįsti nuosprendžio negalima, nes jie nėra tikslūs ir patvirtinantys kaltinimą.

Jos nuomone, nesant kitų objektyvių duomenų apie pagrobtų iš parduotuvės prekių kiekius bei jų vertę, nėra ir duomenų paneigiančių duomenis apie prekių kiekius ir vertę nurodytus jos pasirašytuose ir pateiktuose pagrobtų prekių sąrašuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas. Neteisėtas nuosprendis ir nuteistojo juridinio asmens UAB „Suvalkijos verslas“ atžvilgiu, todėl jis taip pat naikintinas. Todėl priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje surinktus, teisminio tyrimo metu patikrintus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad G. G. padarė baudžiamąsias veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 22 str.1 d., 182 str. 1 d., o juridinis asmuo UAB „Suvalkijos verslas“ nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d. 3 d., 182 str.1 d. 5 d., 300 str. 1 d. 3., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 5 d.

Nuteistosios G. G. kaltė nuosprendyje grindžiama liudytojų R. M., A. Š., L. T., Ragelienės, L. L., L. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, tardymo eksperimento protokolu, specialisto išvadomis ir kitais duomenimis.

Nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą turi būti neabejotinai ir neginčitinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas ar iškraipydamas aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba turtinę teisę į turtą ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokių įrodymų šioje byloje nėra.

Kaltinamosios G. G. teiginys, jog nei vienas liudytojas neparodė už kokią sumą ir kokios prekės iš parduotuvės vagysčių metu buvo pagrobtos, pagrįstos. Iš pačios nuteistosios G. G. parodymų seka, kad pavogtų prekių sąrašai buvo padaryti teisingai, pagal pavogtų prekių kiekį. Sąrašus sudarė pardavėjos, buhalterė ir ji. G. G., kaip parduotuvės direktorė, pavogtų prekių sąrašus patvirtino savo parašu kaip oficialius dokumentus. Dokumentų neklastojo ir suklastotų nepanaudojo. Atliekant inventorizaciją nei vienai pardavėjai nedavė jokių nurodymų nurašyti esamų prekių trūkumą. Abu prekių sąrašai buvo padaryti tiksliai. Pagrobtų prekių suma buvo nustatyta remiantis įmonės dokumentais-prekinėmis piniginėmis ataskaitomis, kuriose atsispindi prekių gavimas ir pardavimas, po vagystės atliktais inventorizacijos aktais. Draudimui buvo nurodyta pagrobtų prekių už 3486,39 litų sumą. Buvo pagrobta prekių už 4516,21 litų. Ši nurodyta suma buvo su PVM ir prekių antkainiu. Dėl pagrobtų pirmosios vagystės metu prekių sąrašo, draudimo bendrovė pretenzijų neturėjo. Po įvykdytos 2-osios vagystės buvo atvykęs draudimo bendrovės atstovas. Draudimui buvo pristatyta 12.224,46 litų suma. Į šią sumą neįėjo PVM ir prekių antkainis. Pagrobtos prekės buvo suskaičiuotos teisingai. Suma išvedama atlikus inventorizaciją, o prekių kiekiai pagal PVM ir kasos aparatų parodymus. Alkoholio dėžės buvo sudėtos ir po lentynomis. Alkoholio skyrius didelis. Parduotuvėje visas nurodytas alkoholio kiekis galėjo tilpti. Ji pardavėjoms neliepė pasiimti prekių. Pardavėjos iš piktumo ją galėjo apkalbėti. UAB „Suvalkijos verslas“ pavedimai buvo daromi tiktai jos vardu ir su jos vienos parašais. Gauta draudimo išmoka buvo panaudota bendrovės reikmėms. Ji rūpinosi darbuotoju priėmimu ir atleidimu iš darbo, darbo organizavimu, prekių gavimu ir jų judėjimu. Turėjo įgaliojimą atstovauti UAB „Suvalkijos verslas“. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji parodė, kad ji nei savo iniciatyva, nei UAB „Suvalkijos verslas“ akcininko paprašyta neapgavo draudimo bendrovės UAB „Suvalkijos verslas“ naudai gauti didesnę išmoką nei nustatytas prekių trūkumas ir nesiekė to daryti. Jokių įgaliojimų dėl to iš juridinio asmens nebuvo gavusi.

Toks nuteistosios aiškinimas nebuvo paneigtas jokiais kitais įrodymais. Atvirkščiai, jį iš dalies patvirtino liudytojai: R. M., J. R., L. L., A. Ž..

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad kai buvo įvykdyta 1-oji vagystė ji dirbo parduotuvėje. Ji tvirtino: „po pirmos vagystės buvo 5 ar 6 alaus dėžės be kamštelių, nemažai alkoholio trūko, cigarečių nemažai trūko“ (t.4. b.l. 183). Parodė, jog buvo pavogta 20 blokų cigarečių, 20-25 buteliai gėrimų. Teisme minėta liudytoja parodė, jog alkoholiniai gėrimai prieš vagystes buvo laikomi ne tik lentynose. Kas netilpo į lentynas, buvo laikoma po apatine lentyna, dėžėse. Po antros vagystės galėjo būti pavogta 40 butelių alkoholinių gėrimų, 20 blokų įvairių rūšių cigarečių, loterijos bilietų, maisto produktų iš šaldiklio ir vitrinos. Ji parduotuvėje su kitomis pardavėjomis kartą per mėnesį atlikdavo neoficialias inventorizacijas ir apie rezultatus informuodavo direktorę G. G.. Liudytoja taip pat parodė, jog po 2-osios vagystės direktorė G. G. žodžiu nurodė pardavėjoms, kad jos nurašytų esamų prekių į trūkumus. Prekių trūkumą išvedė direktorė su buhaltere. Direktorė G. G. liepusi jai ir kitoms pardavėjoms pasiimti prekių už 200 litų sumą.

Apklausta liudytoja J. R. teisme parodė, jog abiejų vagysčių metu ji dirbo parduotuvėje pardavėja-kasininke. Po antros vagystės su kitomis pardavėjomis sąžiningai atliko inventorizaciją. Surašė visas prekes ir likučius parduotuvėje ir sandėlyje. Nurodė, jog buvo pavogta alkoholinių gėrimų, tačiau kiek tiksliai-neįsivaizduoja. Alkoholiniai gėrimai buvo laikomi lentynose, dėžėse po lentynomis ir sandėlyje. Pardavėjos Maurutienė ir Leskauskaitė jai sakė nerašyti visų prekių, tačiau ji surašė visas prekes kiek buvo. Minėta liudytoja teisme tvirtino : „man asmeniškai nesakė, kad nerašyt visų prekių, jos tik sakė, o ne direktorė“ ( t.5. b.l.48). Taip pat liudytoja teisme parodė, jog apie prekes, kad pasiimti, direktorė nesakė. Visi pirkėjai už prekes atsiskaitydavo tvarkingai, skolininkų nebuvo. Direktorė Grikietienė ėmė prekes, atsiskaitė, mokėjo pinigus. Įmonės savininkas pirko prekes, sumokėdavo į kasą.

Liudytoja L. L. teisme parodė, jog jai dirbant parduotuvėje pardavėja 2 kartus buvo apiplėšta parduotuvė. Po pirmosios vagystės buvo pavogta alkoholinių gėrimų ir cigarečių. Tačiau kiek iš viso buvo pavogta, tiksliai nurodyti negali. Antrosios vagystės metu buvo pagrobta prekių už didesnę sumą nei pirmosios vagystės metu. Po 2-osios vagystės darant inventorizaciją, direktorė G. G. liepė nurašyti esamas prekes į trūkumą. Antrosios vagystės metu buvo pavogta alkoholio, cigarečių, sekmadieninių loterijos bilietų, šaldytų produktų ir kitų prekių. Degtinė buvo laikoma ne tik lentynose, buvo dar ir dėžėse po lentynomis. Po pirmos vagystės buvo sąžiningai atlikta inventorizacija. Pardavėjos pasitikėjo viena kita, todėl viena kitai prekių neperdavinėdavo. Tik kas kažkiek laiko žiūrėdavo koks prekių likutis. Direktorė skaičiuodavo trūkumus.

Liudytoja A. Ž. parodė, jog tuo metu dirbo UAB „Suvalkijos verslas“ buhaltere. Kiek prisimena, iki vagysčių jokios inventorizacijos parduotuvėje nebuvo atliekamos, nenustatyta jokio prekių trūkumo ar pertekliaus. Pardavėjos dėl savęs darydavo prekių sutikrinimą. Po pirmos vagystės ji sudarė pavogtų prekių sąrašą, kurį perrašė pardavėja L. L.. Po antros vagystės pavogtų prekių sąrašą ji surašė savo ranka. Kiek ko trūksta jai nurodė pardavėjos ir direktorė. Po prekių sąrašu pasirašė direktorė.

Nuteistojo juridinio asmens UAB „Suvalkijos verslas“ atstovas R. K. parodė, kad UAB „Suvalkios verslas“ atstovavo direktorė G. G.. Ji savarankiškai priimdavo sprendimus. Parduotuvė buvo apvogta 2 kartus. G. G., kaip bendrovės direktorė turėjo teisę apskaičiuoti padarytą žalą. Ji veikė pagal bendrovės įstatus, turėjo teisę savarankiškai atstovauti juridinį asmenį, priimti jo vardus sprendimus. R. K., kaip bendrovės savininkas, vykdė bendrovės priežiūrą ir kontrolę. Žino, kad draudimo bendrovė pervedė draudimo išmoką. Kad G. G. apie pagrobtą turtą pateikė teisingus duomenis, sprendžia pagal iš jos pačios gautą informaciją.

Nei vienas apklaustas liudytojai neparodė, jog iki vagysčių parduotuvėje buvo atliekama inventorizacija. Taip pat nei vienas liudytojas neparodė už kokią sumą ir kokios prekės iš parduotuvės dviejų vagysčių metu buvo pagrobtos. Liudytojų R. M., L. L. parodymai, t.y., direktorės G. G. liepimas jai ir kitoms pardavėjoms pasiimti prekių už 200 litų bei jos liepimas užrašyti mažiau nei jų yra parduotuvėje, taip pat nepatvirtina fakto, ar buvo išsineštos pardavėjų ir už kokią sumą buvo pagrobta prekių bei fakto, kad į pagrobtų prekių sąrašus buvo įrašytos ir nepagrobtos prekės. Liudytoja J. R. patvirtino. jog inventorizacija buvo daroma sąžiningai, pasiimti prekių direktorė jai neleipusi. Direktorė jai neliepusi nerašyti visų prekių. Liudytojo L. T. parodymus, kad alkoholiniai gėrimai buvo tik lentynose, paneigė nuteistoji G. G. bei liudytojai R. M., J. R., L. L.. Jie visi vienodai nurodė, jog alkoholiniai gėrimai buvo laikomi ne tik lentynose, jų buvo ir dėžėse po lentynomis. R. M. bei J. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolas taip pat nefiksuoja pagrobtų prekių kiekio. Juose tik patvirtinamos aplinkybės, kurioje vietoje buvo sudėtos prekės. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog eksperimento metu lentynų išdėstymas buvo pasikeitęs. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja R. M., kuri teisme parodė: „kai daviau parodymus po 2-osios vagystės parduotuvės aplinka buvo pasikeitusi“ (4t. b.l.184). Auščiau aptartų liudytojų (pardavėjų) parodymai dėl dalies turto išsinešimo pačių parduotuvės darbuotojų yra prieštaringi. Todėl šiai faktinei aplinkybei nustatyti įrodymų nepakanka. Nėra pakankamai įrodymų, kad UAB „Suvalkijos verslas“ akcininkas R. K. pasiėmė nesusimokėjęs dalį parduotuvės prekių. Specialisto išvada taip pat nepatvirtino nuteistosios G. G. sukčiavimo bei dokumentų klastojimo fakto. Specialisto išvada buvo nustatyta, kad pagrobtų prekių sąrašuose išvardintų prekių kiekių su oficialios bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis sutikrinti negalima, nes buvo vedama suminė apskaita. Suminė apskaita buvo vedama tvarkingai ir teisingai.

Kita nenustatyta esminė faktinė bylos aplinkybė dėl kaltinamosios G. G. kaltės pagrįstumo yra ta, kad nenustatytos likusio turto, išskyrus tą turto dalį, kurią pagrobė R. P., dingimo aplinkybės. Vilkaviškio raj. apylinkės teismo 2006-03-14 nuosprendžiu nustatyta, kad R. P. iš UAB „Suvalkijos verslas“ 2003-08-17 pagrobė viso turto (tame tarpe 5912,39 litų pinigais) už 7726,04 litų bei sugadino turto už 231 litų, o 2004-01-30 viso pagrobė turto už 4474,31 litų. Skirtumas tarp nustatyto pagrobto turo ir deklaruoto draudimo bendrovei viso turto trūkumo yra: 2003-08-17 - 2702,56 litų, o 2004-01-30 – 8117,26 litų. Kokiomis aplinkybėmis šis turtas dingo iš parduotuvės, nenustatyta. Šio turto dalies dingimo versijos gali būti įvairios, tačiau teismas spėlionėmis ir prielaidomis vadovautis negali. Po R. P. padarytų vagysčių tiek pirmu, tiek antru atveju, parduotuvė ir turtas buvęs joje liko neapsaugoti iki atvyko į įvykio vietą darbuotojai, todėl nepaneigta, kad šį turtą galėjo pagrobti kiti asmenys. Taip pat galėjo būti ir trūkumas iki vagystės ir taip toliau. Tačiau kol tai nėra nustatyta, negalima laikyti įrodytu, kad kaltinamoji G. G. tyčia suklastojo oficialius dokumentus ir apgaulia įgijo, siekė įgyti svetimą turtą juridinio asmens naudai. Nenustačius turto dingimo faktinių aplinkybių, negalima daryti išvados, kad buvo padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Todėl kaltinamoji išteisintina BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Taip pat teismas grįsdamas G. G. kaltę liudytojo R. P. parodymais, kuris buvo įtariamas kitoje baudžiamojoje byloje dėl vagystės iš UAB „Suvalkijos verslas“, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas. Asmuo laikomas nepažeidusiu Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų tol, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodoma priešingai, t.y., kiekvieno asmens atžvilgiu preziumuojamas nekaltumas.

Įvertinus visas virš paminėtąsias aplinkybes pirmosios instancijos teismo padarytųjų išvadų dėl G. G. kaltės pasinaudojus įvykdytomis vagystėmis bei neteisėtomis priemonėmis siekimas gauti didesnę draudimo išmoką už draudiminius įvykius nei buvo patirta reali žala, kelia abejones. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai nepaneigė nuteistosios G. G. aiškinimo, kad pavogtų prekių sąrašai buvo padaryti teisingai, pagal pavogtų prekių kiekį, kad dokumentų ji neklastojo ir suklastotų nepanaudojo. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad kaltinamosios G. G. kaltę pirmos instancijos teismas grindė prielaidomis. Todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str.3 p.), nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Nenustačius G. G. kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, pripažinti kaltu juridinį asmenį UAB „Suvalkijos verslas“ nėra pagrindo, nes juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistosios G. G. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „Suvalkijos verslas“ atžvilgiu panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str.5d. 1p., 329 str.1p.).

Nenustačius kaltės, negalimas ir civilinio ieškinio patenkinimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d. 329 str. 1p.,

nusprendė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

G. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d., 182 str. 1d., 300 str. 1d., 22 str.1d., 182 str. 1d. išteisinti , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1 p.).

Juridinį asmenį UAB „Suvalkijos verslas“ pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d. 3d., 182 str. 1d. 5d., 300 str. 1d. 3d., 22 str. 1d., 182 str. 1d. 5d. išteisinti, nes fizinis asmuo – G. G. nepadarė nusikalstamos veikos juridinio asmens naudai bei interesais.

Civilinius ieškinius atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. G. panaikinti.

Kolegijos pirmininkas K. DargužisTeisėjai: R. CemnolonskienėR. Aikevičius