Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2006-517/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1-2006-517/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
A. S., D. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2006-517/2019Teisminio proceso numeris 1-01-1-36390-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.1; (S) 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, reali ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. lapkričio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) 2018 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme paskiriant vykdyti šiuos teismo įpareigojimus: pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje, be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį,

D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), trinkelių klojėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. S. ir D. N. mušdami nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jie, 2019 m. rugpjūčio 25 d., nakties metu, apie 1 val. 50 min., gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), T. C. nuomojamame kambaryje, išgertuvių metu, būdami neblaivūs, bendrai veikdami grupėje, kilus konfliktui, A. S. norint atimti peilį iš T. C., tyčia, vieną kartą A. S. įspyrus T. C. į ranką ir išmušus peilį pastarajam iš rankų, po to A. S. vieną kartą kumščiu sudavus T. C. į veido sritį bei nemažiau kaip penkis kartus įspyrus ant lovos sėdinčiam T. C. į galvą, po ko D. N. nemažiau kaip penkis kartus įspyrus T. C. į galvą, toliau tęsiant savo nusikalstamus veiksmus, A. S. nemažiau kaip penkis kartus įspyrus ant lovos sėdinčiam T. C. į galvą, o D. N. nemažiau kaip keturis kartus įspyrus T. C. į galvą, šias savo bendrais veiksmais nukentėjusiajam T. C. padarė dauginius nubrozdinimus veide ir galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos pogleivyje, paviršines muštines žaizdeles nosies nugarėlėje ir viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su T. C. bendraudavo ir nesipykdavo. D. N. ir A. G. yra jo draugai. 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 17 val., susitiko su D. N. ir A. G., prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Ten jis, D. N. ir A. G. gėrė alų. Sutemus, D. N. telefonu paskambino T. C.. Pokalbio metu sužinojo, kad T. C. irgi geria. Sutarė visi kartu susitikti. Po pokalbio, jis, D. N. ir A. G. nuėjo pas T. C. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Buvo išgėrę. Nuėjus pas T. C. visi keturi gėrė alkoholį. Išgėrė nemažai. Neatsimena, ar prieš T. C. paimant peilį vyko žodinis konfliktas, ar ne. Jiems visiems sėdint už stalo, T. C. sėdėjo prieš jį, kitoje stalo pusėje, ant lovos, T. C. iš dešinės sėdėjo D. N., o A. G. sėdėjo stalo gale šalia D. N., T. C. nuo stalo paėmė peilį ir juo užsimojo į D. N.. Kiek atsimena peilis buvo toks senovinis ir didžiulis. Jam atrodo, peilio rankena buvo iš raudono plastiko, o jo geležtė ilga. Tai pamatęs jis pagalvojo, kad T. C. ketina peiliu durti D. N.. Taip pagalvojo, nes jam atrodo, jie tuo metu žodžiais pykosi. Tada jis atsistojo ir išspyrė peilį T. C. iš rankų. A. G. paėmė peilį ir paslėpė, kur paslėpė, nežino, nematė. T. C. buvo stipriai girtas, išsigando ir nebe suprato kas vyksta. Jis (A. S.) vieną kartą, kumščiu, sudavė T. C. į galvą, į kairį žandą, po to T. C. šoko prieš jį, atsistojo nuo lovos. Tada jis vieną kartą spyrė T. C. į galvą, maždaug ties kaklu ir ausimi. Tada T. C. jį pastūmė, dėl ko jis dar vieną kartą spyrė T. C. maždaug į tą pačią vietą. Po šio smūgių jis atsisėdo ant kėdės, nes T. C. pasakė „nesipykstame". Tada T. C. taip pat atsisėdo. Tada visi jie toliau gėrė alų. Po ko, T. C. dėl kažko susipyko su D. N.. Kilus ginčui jie abu tarpusavyje susimušė, buvo girtas todėl nelabai suprato, kaip jie tarpusavyje mušėsi. Nežino, kiek kartų D. N. sudavė ar įspyrė T. C.. Po šių muštynių jis, D. N. ir A. G. išėjo iš T. C. namų. E. K. gatvėje D. N. pastebėjo, kad neturi savo telefono. Dėl šių priežasčių D. N. ir A. G. grįžo atgal pas T. C.. Kada buvo sudaužytas kompiuteris ir kas jį sudaužė, jis nežino. Po jo antro spyrio T. C. iš nosies pradėjo kraujuoti. Jis sudavė keturis smūgius rankomis ir kojomis, kurie buvo nukreipti į T. C.. Šių smūgių metu jis galėjo sužaloti T. C.. D. N. T. C. sudavė du ar tris kartus, kokiu būdu sudavė rankomis ar kojomis, bei kur pataikė, nežino. Buvo stipriai girtas, pusiau atsimena. Jis ir D. N. 20 kartų T. C. į galvą nesudavė. Po įvykio jis ir D. N. atpirko kompiuterį T. C., atlygino turtinę žalą, davė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. T. C. atsiprašė ir jie visi susitaikė (b. l. 165-168, 173-176, t. 1).

Kaltinamasis D. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d., buvo prie (duomenys neskelbtini), tvenkinio, blaivėsi nes prieš tai kelias dienas vartojo alkoholį. Ten buvo jis, A. S., A. G.. Buvo iki tol, kol sutemo. Sutemus jis sugalvojo paskambinti T. C.. Jis su T. C. normaliai bendraudavo. Paskambinęs T. C., sužinojo, kad ir šis geria alkoholį. Sutarė, kad jie ateis pas T. C. į namus išgerti alaus. Jis, A. S. ir A. G. nuėjo pas T. C. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Visi buvo išgėrę. T. C. taip pat buvo neblaivus. T. C. minėtame name, antrame aukšte, nuomojasi kambarį. Visi keturi išgėrė 3 ar 4 litrus alaus ir 0,5 l degtinės butelį. Dėl kažkokios priežasties tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu T. C. nuo stalo paėmė peilį, kuris buvo didelis, senovinis su plastikine rankena ir ilga geležte. Šis peilį rankose tikrai laikė. T. C. laikant peilį rankoje, A. S. ar A. G. peilį atėmė ar išspyrė T. C. iš rankų. Po to prasidėjo muštynės. Pirmiausia A. S. spyrė T. C. į galvą, galbūt 3 kartus. Jis (D. N.) kažką dar kalbėjo T. C., po to šiam spyrė vieną ar du kartus. A. S. buvo priėjęs prie T. C., bet ką jie ten darė, neatsimena. Viso konflikto eigos tiksliai neatsimena, jis du kartus tikrai spyrė T. C. į galvą, A. S. apie tris kartus spyrė T. C. į galvą. Spyrių metu T. C. sėdėjo ant lovos, o jie stovėjo. Konfliktas prasidėjo dėl senų nesutarimų, nes A. S. nesutaria su T. C.. Jis jau prieš šį įvykį buvo nukentėjęs nuo dūrio peiliu. Jis ir A. S. bendrai T. C. į galvą spyrė tikrai ne 20 kartų, o kokius 5 kartus. Į muštynes A. G. nesikišo. Po muštynių, jiems trims išėjus iš T. C. namų, pastebėjo, kad paliko mobilaus ryšio telefoną. Jis ir A. G. grįžo pasiimti telefono. T. C. kambaryje rado savo telefoną paslėptą po nešiojamu kompiuteriu. A. G. jam sakė, kad jis kompiuterį metė ant lovos, į kampą, galimai kompiuteris ir sudužo. Po šio įvykio jis T. C. nupirko naują kompiuterį. T. C. atsiprašė ir jie abu susitaikė. T. C. atlygino 50 Eur moralinę žalą (b. l. 110-113, 118-120, t. 1).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamieji A. S. ir D. N. visiškai prisipažino padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jų duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo T. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 36 - 37, 38 - 41, t. 1), liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 99 - 100, t. 1), akistatų protokolais (b. l. 125-128, 181-185, 133-137, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 4-6, 7-16, t. 1), medicininių dokumentų apžiūros protokolu (b. l. 54-57, t. 1), alkoholio matavimo prietaiso rezultatu (b. l. 27-31, t. 1), visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo T. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, A. G., D. N. ir A. S. yra jo pažįstami. 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 23 val. 00 min. iš draugės grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Savo namų kieme sutiko A. G., D. N. ir A. S., kurie tuo metu jau buvo išgėrę, nes visą vakarą sėdėjo prie netoliese esančio tvenkinio ir gėrė. Jį pamatę jie atėjo link jo namų durų ir nekviesti užėjo į jo namus. Jie jam sakė, kad lauke yra šalta ir pas jį nori pabūti. Jis pradžioje norėjo užsirakinti duris, bet nespėjo to padaryti. Šiems atėjus neprieštaravo, nesitikėjo, kad kažkas blogo įvyks. A. S., D. N. ir A. G. su savimi turėjo degtinės butelį, kurį jo namuose pradėjo gerti. Jis irgi šiek tiek kartu su jais išgėrė. Prieš grįždamas į namus jis jau buvo išgėręs, nes alkoholį vartojo pas savo draugę. Pasibaigus alkoholiui D. N. išėjo iš jo namų, tačiau po 5-10 minučių jis grįžo atgal. D. N. atsinešė tris butelius 1 l talpos alaus ir degtinės butelį. Toliau visi gėrė. Galimai po 1 val. nakties pasidėjo konfliktas dėl to, kad A. S. iš kažkur sužinojęs, kad jis yra gavęs atlyginimą, ir iš jo pradėjo reikalauti, kad jis nupirktų jiems gerti. Moralizavo, kodėl gavęs pinigus jis meluoja, kad jų neturi. Iš tiesų buvo gavęs algą, tačiau pinigai reikalingi pragyvenimui, nenorėjo jų pragerti. Tuo metu D. N. pradėjo vemti. Jam paprašius sutvarkyti, D. N. tai padarė. Ant stalo buvo didžiulė betvarkė, todėl žodinio konflikto metu, jis pradėjo tvarkytis. Tuo metu nuo stalo paėmė ten buvusį peilį. Tą peilį ketino padėti į vietą, juo negrasino jo namuose buvusiems asmenims. Nežino, kodėl jie girti suprato, kad jis jiems grasina. Tuo metu A. S. jam iš rankos atėmė peilį ir rankomis pastūmė jį į krūtinę. Nuo pastūmimo rankomis jis nukrito ant šalia stovėjusios lovos, tiksliau pasakius ant jos atsisėdo. Tuo metu A. S. jam vieną kartą spyrė į galvą. Smūgis buvo stiprus, sukosi galva. A. S. taip spyrė nemažiau kaip penkis kartus. Tada nuo lovos atsistojo D. N., sėdėjęs šalia, ir taip pat pradėjo jį spardyti. D. N. nemažiau kaip penkis kartus spyrė jam į galvą. Jis galvą bandė dengtis rankomis, tačiau jie taikė jam kur jis nebuvo užsidengęs. Po šių smūgių toliau A. S. rankomis palenkė jo galvą į apačią ir keliu spyrė jam į veidą, dėl to jam iš nosies smarkiai pradėjo bėgti kraujas. Po to A. S., nekreipdamas dėmesio, kad jam iš nosies kraujuoja, nemažiau kaip keturis kartus spyrė jam į galvą. A. S. sakė D. N., kad jis (T. C.) per mažai gavo, todėl D. N. nemažiau keturių kartų spyrė jam į galvą. A. G. visą laiką buvo kambaryje ir viską matė, į konfliktą nesikišo. Po to D. N., pamatęs didžiulę kraujo balą, išsigando ir pasiūlė nusivalyti kraują, siūlė pats atnešti vandens. Po minutės jie - A. G., D. N. ir A. S. išėjo. Jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol buvo mušamas jis nuo sofos taip pakilęs ir nebuvo. Atvykus greitajai išėjo iš namų, kieme sutiko A. G. ir D. N.. D. N. jam pasakė, kad kambaryje paliko telefoną ir vienas užlipo į jo antrame aukšte esantį kambarį ir tuo metu sudaužė jo kompiuterį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė kieme buvusius A. G. ir D. N.. Po to jį pristatė į Ukmergės ligoninę, bei į Vilniaus Santariškių ligoninę. 2019 m. rugpjūčio 25 d. grįžęs į Ukmergę pastebėjo, kad kompiuterio ekranas yra sudaužytas. D. N. ir A. S. jam nupirko naują nešiojamą kompiuterį „Asus". Jis ir D. N. pasirašė susitarimą, kad iki 2019 m. rugsėjo 15 d. už moralinę žalą ir gydymą pastarieji atlygins 200 Eur žalą. Įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis (b. l. 36-37, 38-41, t. 1).

Kaip matyti iš liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 19 val. 00 min. susitiko pažįstamą D. N.. Nusipirko 18 skardinių alaus, nuėjo prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko atėjo A. S.. Trise prie tvenkinio gėrė iki 23 val. Kažkuris pasiūlė nueiti pas T. C.. T. C. jis pažįsta, kažkada kartu dirbo. T. C. šiek tiek buvo neblaivus. Pas T. C. kambaryje toliau gėrė alų. Apgirtęs atsisėdo kambaryje ant grindų ir šiek tiek prisnūdo. A. S. sėdėjo ant kėdės prie stalo, o T. C. su D. N. sėdėjo ant lovos. Apie 1-2 val. pamatė, kad T. C. nuo stalo pasiėmė peilį ir pasakė D. N.: „tu su žiebtuvėliu, o aš su peiliu". Kas toliau vyko tiksliai papasakoti negali, kadangi buvo girtas. Atsimena, kad kažkuris ar D. N., ar A. S. atėmė iš T. C. peilį. Matė, kad A. S. sėdinčiam T. C. keliu, vieną kartą, spyrė į veidą ir rankomis kelis kartus sudavė į galvą. Kiek smūgių sudavė nežino. D. N. taip pat kumščiu sudavė T. C. į veidą vieną smūgį. Po to jis, D. N. ir A. S. išėjo. D. N. prisiminė, kad paliko pas T. C. telefoną. Jis ir D. N. grįžo pas T. C., o A. S. kažkur išėjo. Kai grįžo, jis ir D. N. nemušė T. C.. Jis (A. G.) T. C. nemušė. Netrūkus atvyko policija ir juos sulaikė (b. l. 99-100, t. 1).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio akistatos, atliktos tarp kaltinamojo D. N. ir nukentėjusiojo T. C., protokolo, T. C. parodė, kad konflikto metu, jam paėmus ant stalo buvusį peilį, D. N., A. S. ar A. G., iš rankų atėmė peilį ir jį pastūmė. Po to A. G. paslėpė peilį už spintos. Tada A. S. pirmas vieną kartą spyrė jam į galvą. Po šio smūgio jis rankomis pradėjo dengtis galvą. A. S. su D. N. spardė jam į galvą. A. S. keliu spyrė jam į veidą, jam iš nosies smarkiai pradėjo bėgti kraujas. D. N. nemažiau šešių kartų spyrė į galvą. Kaltinamasis D. N. parodė, kad išgertuvių metu dėl kažkokios priežasties tarp A. S. ir T. C. kilo žodinis konfliktas dėl senų nuoskaudų. T. C. nuo stalo paėmė peilį. Neblaiviam atrodė, kad T. C. tuo peiliu užsimojo. A. S. peilį atėmė iš rankų. Po to A. S. spyrė T. C. į galvą. Po to jis (D. N.) du kartus spyrė T. C. į galvą (b. l. 125-128, t. 1).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio akistatos, atliktos tarp kaltinamojo A. S. ir nukentėjusiojo T. C., protokolo, nukentėjusysis T. C. parodė, kad tvarkantis ir paėmus ant stalo buvusį peilį, A. G. jam iš rankų atėmė peilį ir jį pastūmė, dėl to jis atsisėdo – nukrito ant lovos. Po to A. S. pirmas vieną kartą spyrė jam į galvą. Jis galvą dengėsi rankomis, A. S. spyrė ne vieną kartą, nemažiau kaip tris kartus. Nuo lovos atsistojo ir pradėjo jį spardyti D. N., nemažiau kaip penkis kartus spyrė jam į galvą. A. S. keliu spyrė jam į veidą, po to iš nosies smarkiai pradėjo bėgti kraujas. D. N. nekreipdamas dėmesio, kad jam iš nosies bėga kraujas, nemažiau kaip penkis kartus spyrė į galvą. Kaltinamasis A. S. parodė, kad T. C. nuo stalo paėmė peilį ir jį prikišo D. N. prie kaklo. Todėl išspyrė peilį T. C. iš rankų, vieną kartą kumščiu sudavė T. C. į galvą, bei vieną ar du kartus spyrė T. C. į galvą. Po šių smūgių D. N. ir T. C. tarpusavyje susipyko (b. l. 181-185, t. 1).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio akistatos, atliktos tarp kaltinamųjų D. N. ir A. S., protokolo, kaltinamasis A. S. parodė, kad išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu T. C. nuo stalo paėmė peilį ir jį prikišo D. N. prie kaklo. Tai pamatęs jis pagalvojo, kad T. C. ketina peiliu nudurti D. N., todėl jis vieną kartą spyrė T. C. į ranką ir iš jo rankų išspyrė peilį. Tada jis dar vieną kartą kumščiu sudavė T. C. į galvą, bei vieną ar du kartus spyrė T. C. į galvą. Po šių smūgių D. N. ir T. C. susipyko, D. N. susimušė su T. C.. Nežino, kiek kartų D. N. sudavė ar įspyrė T. C., kur jam pataikė. Kaltinamasis D. N. parodė, kad konfliktas kilo dėl senų nuoskaudų. Kiek atsimena, T. C. nuo stalo paėmė peilį ir juo užsimojo. Jam būnant neblaiviu, atrodė, kad T. C. nori jį nudurti. A. S. peilį išspyrė T. C. iš rankų. A. S. spyrė T. C. į galvą. Kiek tiksliai kartų A. S. spyrė T. C. nežino, galimai kokius tris kartus. Po to jis du kartus spyrė T. C. į galvą (b. l. 133-137, t. 1).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra dviejų aukštų, mūriniame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pro lauko duris patekus į pastato vidų ir mediniais laiptais užlipus į antrą aukštą, laiptų aikštelėje yra avalynės pėdsako fragmentas, raudonos spalvos, panašus į kraują. Lipant aukštyn iki trečios laiptų aikštelės, ant laiptų pakopų taip pat yra tokie patys avalynės pėdsakų fragmentai. Trečioje, paskutinėje laiptų aikštelėje, ant grindų suversti įvairūs drabužiai. Tiesiai yra gyvenamasis kambarys. Jo durys atviros. Pro duris matosi, kad ant kambario grindų, prie lovos, yra kraujo ištiškimai ir sukrešėjęs kraujas. Jis išmindytas. Matomi kruvini avalynės pėdsakai. Patalynė, drabužiai ir nešiojamas kompiuteris ištepti krauju. Kambaryje ant stalo stovi tuščias degtinės butelis, 0,5 l talpos, maisto likučiai. Ant baldų, ant grindų, po kriaukle mėtosi tušti, plastikiniai alaus buteliai (b. l. 4-6, 7-16, t. 1).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio medicininių dokumentų apžiūros protokolo, teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad T. C. padaryti dauginiai nubrozdinimai veide ir galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos pogleivyje, paviršinės muštinės žaizdelės nosies nugarėlėje ir viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 54-57, t. 1).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio tikrinimų rezultatų, 2019 m. rugpjūčio 25 d., 3 val. 50 min. nukentėjusiajam T. C. nustatytas 2,04 promilių girtumas, 4 val. 07 min. liudytojui A. G. - 1,14 promilių girtumas, 4 val. 15 min. įtariamajam D. N. - 1,96 promilių girtumas (b. l. 27-31, t. 1).

Tokiu būdu, aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. S. 2019 m. rugpjūčio 25 d. mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį T. C., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje

Be to, aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. N. 2019 m. rugpjūčio 25 d. mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį T. C., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamieji A. S. ir D. N. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdami su jiems siūlomomis paskirti bausmės rūšimis – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b. l. 27-29, 31-33, t. 2).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas tris kartus, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas septynis kartus. Yra bedarbis. A. S. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Nusikalstama veika padarytą turtinę žalą atlygino. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. S. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.) bei paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Svarstant kaltinamojo D. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo. Administracine tvarka baustas keturis kartus. Yra dirbantis. D. N. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Nusikalstama veika padarytą turtinę žalą atlygino. Įvertinus aptartas aplinkybes, D. N. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.) bei paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šalies argumentai

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikusi civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 129,53 Eur žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiojo T. C. gydymo, atlyginti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. N. ir A. S. šią žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas (b. l. 84, 88-91, 92-93, 186-187, t. 1) (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusysis T. C. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; 2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam A. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; 2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą UAB „Grindinys“, o darbo netekimo atveju per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam D. N. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą UAB „Grindinys“, o darbo netekimo atveju per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamajam D. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis