Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 483-227/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. E2-305-724/2016 pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo pagal reglamentą Nr. 805/2004 civilinėje byloje Nr. L2-1820-03/03, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atmetė. Teismas vadovavosi CPK 586, 606 straipsnių, 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, nustatančio Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo tvarką, 6 straipsnio 1 dalies a punkte nuostatomis, bei sprendė, kad teismo įsakymas negali būti vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tuo pačiu negali būti išduotas Europos vykdomasis raštas. Iš civilinės bylos Nr. L2-1820-03/03, vykdomosios bylos duomenų nustatė, kad teismo įsakymas civilinėje byloje įsiteisėjo 2003-10-02, pareiškėjas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti 2011-10-06. Pažymėjo, kad nuo 2011-10-01 galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, o pagal teismų praktiką vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Sprendė, kad pareiškėjas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti praleidęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, kuris gali būti atnaujinamas vadovaujantis CPK 608 straipsniu šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau J. V. į Visagino miesto apylinkės teismą dėl termino vykdomajam dokumentui atnaujinimo nesikreipė. Konstatavo, kad pareiškėjo subjektinė procesinė teisė pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1820-03/03 išnyko 2011-01-01, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui.

Apeliantas 2016-04-05 pateikė teismui Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-25 įsiteisėjusios nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-314-844/2015, kopiją. Nurodo, kad skundžiama nutartis prieštarauja šioje nutartyje pateiktiems išaiškinimams. Teigia, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas galėjo būti pateiktas vykdymui per 10 metų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti Europos vykdomąjį raštą tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti praleidęs 2011-10-01 įsigaliojusioje naujoje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje įtvirtintą penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, su kuo apeliantas nesutinka.

Vadovaujantis iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, įstatymo leidėjo buvo nustatytas 10 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. 2011-10-01 įsigaliojusioje naujoje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje įtvirtintas trumpesnis - penkerių metų - vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Teismų praktikoje pripažinta, kad negalima sutikti su tuo, jog nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma dėl 5 metų senaties termino turėtų būti taikoma tik po minėto CPK pakeitimo įsigaliojimo įsiteisėjusiems ar grąžintiems išieškotojui teismo sprendimams, kadangi toks aiškinimas prieštarautų CPK 3 straipsnio 8 dalies normai, o teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai nesudarytų pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies ir 606 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pažymėta, kad nesant 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 pakeistos CPK 606 straipsnio 2 dalies normos įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo tvarkos ir nuo 2011 m. spalio 1 d. sutrumpėjus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminui iki penkerių metų, gyvenime gali susidaryti situacija, kad, 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos CPK 606 straipsnio 2 daliai, penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti jau gali būti pasibaigęs arba būti prie pabaigos, kas neproporcingai pažeistų išieškotojo interesus, jo teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą. Todėl išieškotojas turi galimybę pasinaudojant CPK 608 straipsnyje nustatyta teise bei CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, o CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo, teismui įvertinus ir tokio praleidimo laikotarpį, galėtų būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015, 2016-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Pastebėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl negalima sutikti su apelianto pateikiamoje įsiteisėjusioje Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartyje pateiktu išaiškinimu, prieštaraujančiu aukščiau minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotoms vykdomojo rašto pateikimo termino taikymo taisyklėms.

Apeliantas nesutinka su Teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti 2011-10-06 ir todėl nagrinėjamu atveju aktuali nuo 2011-10-01 galiojanti CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Pažymėtina, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0053/11/00923/1 esančio J. V. 2011-09-30 prašymo matyti, jog jis antstolio L. J. kontoroje gautas 2011-10-06, registracijos numeris 1190, iš Lietuvos kredito unijos Kauno kredito unijos išrašo matyti, jog pareiškėjas 80 Lt administravimo išlaidas šioje vykdomojoje byloje sumokėjo 2011-10-07. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolis L. J. 2011-10-03, t.y. dar iki tos dienos, kai buvo užregistruotas antstolio kontoroje pareiškėjo prašymas, kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prie LR Vidaus reikalų ministerijos bei gavo išrašą apie N. U., antstoliui tą dieną tapo žinoma, kad ji yra išvykusi į Jungtinę Karalystę. Šiuo atveju įvertintina, kad užklausa atlikta sekančią darbo dieną po J. V. 2011-09-30 prašymo, taip pat aplinkybė, kad antstolis 2011-10-19 patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pažymėjo, jog jis patikrino ir patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrina ir tai, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Todėl nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad išieškotojas prašymą pateikė jo nurodomu laiku, t.y. dar iki 2011 m. spalio 1 d., kada įsigaliojo nauja CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, numatanti trumpesnį vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti terminą, dėl to antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė ir vykdė išieškojimą iki 2014-07-28, kada buvo surašytas apie išieškojimo negalimumą bei priimtas patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktu (b.l. 2). CPK 607 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Todėl šiuo atveju pripažintina, kad nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui skaičiuotinas naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti (galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies normoje nustatytas penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas) skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pasibaigęs. Todėl pripažintina, kad nepagrįstai Teismas darė išvadą, jog vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui dieną jau galiojo CPK 606 straipsnio 2 dalies nauja redakcija, kurioje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti bei sprendė, kad nagrinėjamu atveju šis terminas yra pasibaigęs 2011-01-01.

Tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas prašė išduoti civilinėje byloje Nr. L2-1820-03/03 Europos vykdomąjį raštą pagal 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, jo VI skyriaus 26 straipsnyje įtvirtinta, kad reglamentas taikomas tik po šio reglamento įsigaliojimo priimamiems teismo sprendimams, patvirtinamiems ar sudaromiems teisiniams susitarimams ir oficialiai sudaromiems ar registruojamiems autentiškiems dokumentams. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, kurio tikslas, be kita ko, sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, jog teismo sprendimai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (reglamento 1 straipsnis), įsigaliojo 2004 m. sausio 21 d., o taikomas nuo 2005 m. spalio 21 d., išskyrus 30, 31 ir 32 straipsnius, kurie taikomi nuo 2005 m. sausio 21 d. (reglamento 33 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjo J. V. prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo negali būti tenkinamas dėl to, kad teismo įsakymas priimtas 2003-09-03, t. y. dar iki 2004-04-21 Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, įsigaliojimo, todėl pareiškėjo prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo pagal minėtą Reglamentą negali būti tenkinamas.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog išduoti Europos vykdomąjį raštą negalima tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti praleidęs 2011-10-01 įsigaliojusioje naujoje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje įtvirtintą penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, tačiau skundžiama nutartis atisakyti išduoti Europos vykdomąjį raštą iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.