- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- AS-438-572-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- K.P.
- Atsakovas
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K.P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K.P. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įpareigojimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K.P. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundus, kuriais prašė išduoti jam kario savanorio pažymą; priteisti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išmokų skirtumus: 800 litų ir 200 litų išmokų skirtumus, 600 litų skirtumą nuo teisės gauti šias išmokas 1999 m. per 10 metų susidariusią sumą - 72000 litų; priteisti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi K.P. buvo nustatytas terminas pašalinti skundo dėl žalos atlyginimo trūkumams, t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi K.P. skundus atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjo paduoti skundai patvirtina, kad jis siekia įgyti kario savanorio teisinį statusą, o reikalaujamų išmokų skirtumą ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiksmų ir sprendimų, kuriais atsisakyta K.P. pripažinti kario savanorio statusą. Teismo vertinimu, prie skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad K.P. prašymą pripažinti kario savanorio teisinį statusą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija svarstė 2000 m. rugsėjo 20 d. ir priėmė nutarimą siūlyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei nepripažinti jam kario savanorio teisinio statuso, kaip asmeniui sulaužiusiam partizano priesaiką, t. y. pasitraukusiam iš partizanų būrio ir užsiregistravusiam 1945 m. Kėdainių NKVD skyriuje. Teismas nurodė, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė 2000 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.83 nepripažino K.P. kario savanorio teisinio statuso.
Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. vasario 4 d. sprendimu atmetė K.P. skundą (administracinė byla Nr. I4- 268/2002, b. l. 103-104). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. gegužės 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. I4- 268/2002). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčas kilęs tarp pareiškėjo K.P. ir atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dėl kario savanorio teisinio statuso pripažinimo jau yra išnagrinėtas. Šią aplinkybę patvirtinta įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimas, tuo tarpu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2008 m. kovo 12 d. sprendimo pareiškėjas neginčija. Todėl pareiškėjo skundas dėl kario savanorio statuso pripažinimo (kario savanorio pažymos išdavimo) atsisakytinas priimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog 2009 m. birželio 29 d. nutartimi K.P. buvo nustatytas terminas pašalinti skundo dėl žalos atlyginimo trūkumams, t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas akcentavo, jog šalindamas trūkumus pareiškėjas pateikė naują prašymą dėl žalos atlyginimo. Tačiau Šiame prašyme pareiškėjas nenurodė atsakovo, nenurodė jokių skundžiamų veiksmų, reikalavimo, o taip pat nepateikė ir savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas K.P. teismo nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų. Todėl teismas nusprendė K.P. skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išmokų priteisimo laikyti nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas K.P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartį, kadangi joje pateikiami išaiškinimai, pareiškėjo manymu, neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 148 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ III skyrius, XIX – XXI skirsniai, 127 – 147 straipsniai) išskyrus ABTĮ XXII skirsnyje numatytas išimtis.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde privalėjo nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą).
Tačiau nors pareiškėjas nurodė, kad atskiruoju skundu ginčijamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartyje pateikiami išaiškinimai neatitinka tikrovės, šio savo argumento jis nepagrindė jokiomis konkrečiomis byloje užfiksuotomis aplinkybėmis bei objektyviais įrodymais, t. y. neįrodė, kad egzistuoja teisinės sąlygos pirmosios instancijos teismo nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir(ar) neteisėtą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde nenurodė juridinio pagrindo dėl kurio skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 nutartis turėtų būti panaikinta (ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
pareiškėjo K.P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.