- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 1-37-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00331-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kaltinamasis
- T. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1989 m. kovo 29 dieną, Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Telšiuose, neteistas, kaltinamas pagal BK 199str. 2 d., BK 260 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis T. J. 2014 m. birželio 15 d., apie 00.36 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, paslėpęs vairuojamo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ertmėse, esančiose po priekiniu prietaisų skydeliu, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas teisės importuoti psichotropines medžiagas, kadangi pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją, gabeno 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) tablečių vaistų ,,Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 1,975 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo ir 150 ml vaistų „Korvalol“, kurių sudėtyje yra 2,739 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio.
Be to, kaltinamasis T. J. neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, o būtent:
kaltinamasis T. J. 2014 m. birželio 15 d., apie 00.36 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, paslėpęs vairuojamo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ertmėse, esančiose po priekiniu prietaisų skydeliu, neteisėtai gabeno 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) tablečių vaistų ,,Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 1,975 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo, ir 150 ml vaistų „Korvalol“, kurių sudėtyje yra 2,739 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, turėdamas tikslą jas parduoti.
Kaltinamasis T. J. dėl šių jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo išvažiavęs dirbti į užsienį po to, kai baigė mokyklą, nors prieš tai buvo įstojęs studijuoti verslo vadybą, tačiau trūko pinigų ir todėl nusprendė išvažiuoti į užsienį užsidirbti. Dirbo statybose, vėliau grįžo, darbų nebuvo, išvažiavo dirbti žemės ūkyje, vėl grįžo, nes ilgėdavosi Lietuvos, nerasdavo savos aplinkos žmonių, buvo slogi nuotaika, todėl bandė įsitvirtinti Lietuvoje. Prisiregistravo Darbo biržoje, ieškojo labiau patinkančio darbo ir po to sunkiai susirgo prostatos ir inkstų uždegimu. Pradėjo ieškoti pagalbos pas daktarus, mama tuo metu negėrė, bet vėliau ir vėl pradėjo gerti. Daktarai jam mažai galėjo padėti, todėl pats domėjosi, kaip būtų galima išsigydyti ligą, nes iš tiesų jautėsi labai blogai, nors buvo jaunas, nerūkė ir negėrė. Ieškodamas pagalbos surado daktarą Klaipėdoje, kuris dirbo Jūros gatvėje. Jis jam padėjo ir per 2–2,5 metų išgijo. Vartojo labai daug vaistų, kurių pusė buvo perkami Lietuvoje, bet maždaug pusė jų buvo rusiški. Jis pats domėjosi, kas tai per vaistai, bet tuo metu į Rusiją nevažiuodavo. Prašydavo, kad vaistus parvežtų kiti žmonės. Besidomint vaistais, jų daromu poveikiu ir juos vartodamas jis pasveiko. Užsiregistravus Darbo biržoje, Lietuvoje buvo krizė ir darbų nebuvo. Žinojo, kad pažįstami važiuoja į Kaliningrado sritį, parsiveža vaistų, kuriuos galima Lietuvoje parduoti. Automobilio tuo metu neturėjo, prašydavo, kad kas nors jį paskolintų. Kaimynė, kuriai jis padėdavo padarydamas darbus, kuriuos ji paprašydavo, padėdavo šiuo klausimu, bet kadangi ir jai pačiai bei jos giminaičiams kartais reikėdavo automobilio, o ji turėjo laisvų pinigų, tai pasakė, kad galėtų nusipirkti dar vieną automobilį, kuriuo jis taip pat galėtų naudotis. Jis ją paveždavo, kur jai reikėdavo, ir pats važinėdavosi savo reikalais. Jis buvo deklaravęs, kad galėtų važiuoti į Kaliningradą parsivežti papildus, tepaliukus ir juos pardavinėti, tačiau vėliau to nebedarė. Važiuodavo ir pardavinėjo vaistus apie 2 metus. Žinojo, kiek galima vežti vaistų, bet kokių vaistų visiškai negalima vežti, tiksliai nežinojo. Žinojo, kad negalima vežti „Riboxin“, buvo laikas, kai nebuvo galima vežti „Validolio“, negalima vežti raminamųjų vaistų. Kodėl jų negalima vežti ir ar dėl to gresia didesnės baudos, nežinojo.
Buvo baustas už tai, kad prekiavo vaistais miestelyje prie mažojo turgelio. Tuo metu buvo nusipirkęs savo mašiną, kurią pavogė, todėl norėjo greičiau parduoti vaistus, nuėjo ir prekiavo jais stovėdamas ant šaligatvio.
Pradžioje labai daug kam reikėjo „Omeprozol“, tai tada jo atveždavo daugiau. Iš pradžių kiekiai nebuvo dideli, bet vėliau vis daugiau žmonių sužinojo, kad jis veža vaistus, ir juos užsakydavo. Tada parveždavo tuos vaistus, kuriuos jie užsakydavo ir dar parsiveždavo atsargai, jeigu kam jų prireiktų.
Įvykio dieną stovint eilėje į Rusiją, kadangi laukti tenka ilgai, pagalvojo, ar nevertėtų daugiau jų parsivežti, kad nereikėtų dažnai važinėti. Apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad yra ertmės už priekinio prietaisų skydelio, į kuriuos galėtų jų prikišti. Tomis ertmėmis pasinaudojo pirmą kartą, bet yra juos slėpęs atsarginio rato vietoje. Slėpdavo pagrindinius vaistus, kurių reikėdavo, nes galvodavo, kad kuo daugiau parsiveš, tuo rečiau reikės važiuoti. Buvo pasidomėjęs, ar galima vežti „Korvalol“ ir „Fenazepam“, žinojo, kad to negalima, tačiau nežinojo, kad jų sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Manė, kad šiuos vaistus yra draudžiama vežti, todėl už jų vežimą gali būti nubaustas bauda. Yra girdėjęs, kad vieni žmonės vežėsi ir be vargo pravežė šiuos vaistus, o kitus pagąsdino ir paleido. Todėl tikėjosi, kad pavyks pravežti. Jaudinosi, nes matė, kad pareigūnas viską atidžiai tikrina ir, kai jis pašvietė su prožektoriumi bei jo paklausė, kas ten blizga, jis iš karto prisipažino ir geranoriškai viską parodė. Jokios buhalterijos nevedė, kiek ko parduodavo, bet per mėnesį uždirbdavo apie 1000 ir daugiau litų. Važiuodavo 5 kartus per mėnesį, nes tiek kartų daugiausia galima važiuoti. Mašinos savininkė žinojo, kad jis važinėja į Rusijos Federaciją, kad vežasi vaistus, vitaminus, bet jai nepasakodavo, ką tiksliai, kokius vaistus parsiveža, nes jai tai nebuvo įdomu. Tą dieną jis pasiėmė daugiau vaistų nei įprasta, viską supakavo taip, kad užimtų kuo mažiau vietos, ir sukišo į mašiną.
Automobilio savininkė L., norėdama jam padėti, buvo užregistravusi jį automobilio naudotoju. Ji su tuo automobiliu taip pat važinėjo, bet kartais ir jis juo ją paveždavo.
Apie vaistus žino tiek, kurie yra nuo skausmo, kurie nuo skrandžio ligų, kurie nuo pūslės uždegimo, kurie nuo sąnarių. Domėdavosi, skaitydavo internete. Žinojo, kad negalima vežti raminamųjų vaistų, net „Riboxino“, o tai būdavo pagrindinis vaistas, kurio žmonės prašydavo, tačiau jų nebuvo galima vežti. Jis vengdavo juos vežti, bet kartais vežė. Nesitikėjo, kad už tai yra baudžiamoji atsakomybė. Per pasienio postą yra ėjęs ir pėsčiomis, nes būdavo, kad mašinas sunkiai įleisdavo į Rusiją, tada pasistatydavo mašiną aikštelėje, eidavo pėsčias, nusipirkdavo reikiamų vaistų, papildų, tepaliukų. Yra matęs, kad ten yra kažkokie stendai, bet į juos nekreipdavo dėmesio ir neskaitė, kas ten parašyta. Matė, kad draudžiama vežti mėsos, pieno ir žuvies produktus, nes matė paveiksliukus. Pareigūnai visada klausdavo, ar jis neturi draudžiamų prekių ir daiktų. Dėl draudžiamų vaistų žinojo, kad negalima vežti „Riboxino“, raminamųjų, „Korvalolo“, bet to visai nesureikšmino, nes žinojo, kad tai vaistai nuo širdies ir žmonės sakydavo, kad jie yra geresni. Apie „Fenazepam“ žinojo, kad jie raminamieji, tačiau tikrai nežinojo tų vaistų cheminės sudėties ir net nepagalvojo, kad jie gali būti priskiriami narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Visi tie vaistai parduodami Lietuvos vaistinėse. Tą dieną neplanavo jų pirkti, bet kai buvo vaistinėje, jam tokia moteris buvo davusi dėžutę ir paprašiusi, kad nupirktų tokių vaistų, dėžutę jis parodė vaistininkei ir ši davė kitokius vaistus, sakydama, kad jų veikimas panašus. Tuo metu nesureikšmino, kad tai yra „Fenazepam“, nors žinojo, kad tai yra raminamieji vaistai ir jų negalima vežti. Iš viso vežė beveik 7000 tablečių, tačiau tai nėra labai didelis kiekis. Žmonės labai serga ir jis tuos vaistus būtų pardavęs, nes prekiavo mažomis kainomis. Tuos raminamuosius vaistus „Fenazepam“ būtų pardavęs klientams, nes jų daug kam reikia. „Fenazepam“ niekada nebuvo parsivežęs, bet jo klientai yra vyresni žmonės, o jauni klientai buvo tik G. ir J., bet tokių vaistų jiems nereikėdavo. Jis vaistais ir papildais prekiavo apie dvejus metus. Raminamuosius vaistus veždavo augalinės kilmės, jų veikimas nebuvo stiprus. Jis tokius vaistus parsiveždavo ir sau, dažnai parsiveždavo valerijono, „Glicin“, nes nuolatos jaučia įtampą. Žinojo, kiek galima vežti vaistų, kiek papildų, bet kartais veždavo jų daugiau negu buvo leidžiama. Todėl ir buvo nubaustas administracine tvarka.
Gailisi, kad taip pasielgė. Labai save dėl to kaltina. Supranta, kad nereikėjo taip daryti, ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Dabar dirba kelionių agentūroje, kur uždirba 1 200 litų. Pajamos gana normalios ir atitinkančios jo poreikius. Darbu patenkintas. Jei atsirastų galimybė skirti švelnesnę bausmę, pavyzdžiui, baudą, tai yra pasiryžęs atsakyti už savo veiksmus. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės.
Iš 2014-08-25 UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ informacijos nustatyta, kad R. J. šioje įstaigoje lankėsi. Jai buvo skirti vaistai „Escitalopramum“, „Clonazepam“, „Amitriptilini“, „Tiapridali“, „Sortralini“ (t. 1, b. l. 83).
Iš 2014-08-21 Klaipėdos teritorinė muitinės informcijos nustatyta, kad L. B., B., R. J. administracine tvarka už disponavimą draudžiamais vaistais nėra baustos (t. 1, b. l. 88–90).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centras pateiktos specialisto išvados Nr. 11-2131 (14) (2014-10-20), nustatyta, kad vaistų „Fenazepam“ tabletės yra psichotropinės medžiagos – fenazepamo – tabletės bei kad 790 vaistų „Fenazepam“ tabletėse yra 1,975 g gryno fenazepamo. Buteliukuose su užrašu „Korvalol“ esančiame skystyje yra psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio bei kad 150 ml šių vaistų yra 2,739 g gryno fenobarbitalio (t. 1, b. l. 105–106).
Dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, kuris atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, jo kaltę įrodo visų apklaustų liudytojų parodymai, kurių parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, bei ištirti ir įvertinti rašytiniai įrodymai. Juos patvirtina ir pats kaltinamasis. Pas jį automobilyje buvo surasta 1,975 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo ir 150 ml vaistų „Korvalol“, kurių sudėtyje yra 2,739 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, ją jis neteisėtai gabeno, turėdamas tikslą šiuos gabenamus vaistus parduoti.
Tačiau pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta už tai, kad asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi šio straipsnio 3 dalies dispozicijoje nėra įvardytas nusikaltimo padarymo tikslas, o baudžiamoji atsakomybė kyla vien tik už tai, jei kaltininkas disponavo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir gabenantis asmuo bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Teismas nustatė, kad kaltinamasis vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ įsigijo teisėtai pagal Rusijos Federacijoje nustatytą tvarką – vaistinėje, tačiau šiuos vaistus įvežė į Lietuvos teritoriją, t. y. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nes buvo sulaikytas Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste, esančiame K. Donelaičio g. 2A, Panemunėje, Pagėgių sav. Iš patikrinimo akto ir apžiūros protokolo matyti, kad atlikus nuodugnų patikrinimą buvo rasta, kad gabeno 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) tablečių vaistų ,,Fenazepam“, 150 ml vaistų „Korvalol“ ir kitų su savimi turėtų vaistų. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 790 tablečių yra psichotropinės medžiagos – 1,975 g gryno fenazepamo, o buteliukuose su užrašu „Korvalol“ esančiame skystyje yra psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio bei kad 150 ml šių vaistų yra 2,739 g gryno fenobarbitalio. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239, kuriame patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, rastas pas kaltinamąjį gryno fenazepamo kiekis yra labai didelis kiekis šios psichotropinės medžiagos, nes viršija 0,3 g. Iš to išeitų, kad kaltinamasis gabeno per Lietuvos Respublikos sieną labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, jog kaltinamasis bent bendrais bruožais suvokė, kad jo gabenamuose vaistuose „Fenazepam“ ir „Korvalol“ yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Kaltinamasis pats tokių vaistų nevartojo. Byloje jokių objektyvių įrodymų apie tai nėra. Tokiu būdu jis, įsigydamas vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ Rusijos Federacijos vaistinėje be recepto, negalėjo suvokti, kad jo vežamuose 790 tablečių „Fenazepamo“ ir 150 ml „Karvolol“ yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – gryno fenazepamo. Kaltinamasis žinojo, kad šie vaistai yra raminamieji, tačiau neturėjo realios galimybės suvokti ir nesuvokė, jog per Lietuvos Respublikos sieną gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Dėl šios priežasties kaltinamojo nusikalstamoje veikoje nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos subjektyviosios pusės, todėl veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Vaistų išėmimas iš originalių pakuočių ir jų slėpimas rodo tai, kad kaltinamasis taip darė, kad vaistus būtų sunkiau aptikti, nes jie buvo gabenami kontrabanda per sieną ir žinojo, kad šių vaistų negalima per ją vežti, bet ne todėl, kad jis suvokė, jog gabenamuose vaistuose yra labai didelis psichotropinės medžiagos – fenazepamo – kiekis. Dažnas vykimas į Rusiją negali būti siejamas su kaltinamojo suvokimu apie gabenamuose vaistuose esantį psichotropinės medžiagos kiekį. Be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad jis šiuos vaistus veždavo kiekvieną kartą, kai ten vykdavo. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, prielaidomis grįsti kaltininko kaltės negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis slėpė ir muitinės kontrolei nepateikė ne tik neleistinus gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bet ir leistinus gabenti vaistus.
Iš aptartų įrodymų visumos ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, įgydamas vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ Rusijos Federacijoje, neturėjo realios galimybės suvokti ir nesuvokė, jog gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, tačiau žinojo, kad šių vaistų negalima gabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir turėjo tikslą šiuos vaistus parduoti, jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kad turėjo tikslą šiuos vaistus parduoti, kaltinamasis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tai, kad kaltinamasis pardavinėjo vaistus ir papildus, patvirtino visi apklausti liudytojai. Beje, kaltinamasis taip pat nurodė, kad šiuos uždraustus įvežti vaistus jis taip pat būtų pardavęs.
Kadangi kaltinamasis T. J. neteisėtai gabeno vaistus: 790 tablečių ,,Fenazepamo“, kuriose yra 1,975 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo, ir 150 ml vaistų „Korvalol“, kurių sudėtyje yra 2,739 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, turėdamas tikslą juos parduoti, jo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 260 str. 3 d. į BK 260 str. 1 d.
Dėl kaltinimo pagal BK 199 str. 2 d.
Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas ar šiame straipsnyje nurodytus kitus daiktus. Iš byloje esančių kaltinamojo bei liudytojo A. V. parodymų matyti, kad kaltinamasis T. J. 2014 m. birželio 15 d., apie 00.36 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, paslėpęs vairuojamo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ertmėse, esančiose po priekiniu prietaisų skydeliu, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) tablečių vaistų ,,Fenazepam“, 150 ml vaistų „Korvalol“ ir kitų su savimi turėtų vaistų. Muitinės pareigūnui A. V. pasiteiravus, ar turi daiktų, kuriuos reikia deklaruoti, kaltinamasis žodžiu deklaravo, kad ribojamų prekių neveža. Tik atlikus nuodugnų patikrinimą buvo rasti „Fenazepam“ ir kiti vaistai. Tai užfiksuota patikrinimo akte ir apžiūros protokole. Be to, tai pripažino ir pats kaltinamasis, kuris parodė, kad patikrinimo metu buvo rasta ne tik neleistinų, bet ir leistinų vaistų. Žinojo, kad tiek vaistų negalima vežti per sieną, o kai kurių negalima vežti iš viso, nes tai draudžiama daryti, todėl juos ir slėpė. Iš anksčiau paminėtų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis tyčia nepateikė ir bandė išvengti muitinės kontrolės dėl jo turėtų vaistų.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 199 straipsnio 2 dalį šioje konkrečioje byloje neturi reikšmės tai, kad, visus vaistus, tarp jų ir psichotropinius vaistus „Fenazepam“ ir „Karvalol“, kaltinamasis įsigijo teisėtai Rusijos Federacijoje, kur šie vaistai parduodami be recepto.
Iš Valstybės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. vasario 12 d. rašto Nr. (1.39)2R8-25 matyti, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre nėra registruotų vaistų preparatų, pavadinimų „Fenazepam“, tačiau šių vaistų veiklioji medžiaga įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą III sąrašą, kuriame nurodytos psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad keliaujantys asmenys, vykstantys ar atvykstantys iš kitos ne Šengeno valstybės, gali vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtų į III sąrašą įtrauktų medžiagų ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, jeigu jie su savimi turi receptą šioms medžiagoms įsigyti ar jo kopiją. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, fenazepamas yra įrašytas į III sąrašą – psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Šį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, kurie dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai, todėl su šiomis medžiagomis susijusiai veiklai taikomi kitų medžiagų ir preparatų, vartojamų sveikatos priežiūros ir veterinarijos tikslams, apyvartos reikalavimai, prekyba jomis galima, jei jos yra tinkamai įpakuotos ir paženklintos. Pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį asmuo, pateikęs galiojantį receptą, sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų. Kaltinamasis patvirtino, kad į Lietuvą įvežė neleistinų vaistų be recepto. Be to, pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją. Tokiu būdu, net ir įsigijus minėtus vaistus Rusijos Federacijoje be recepto, jų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną turi būti teisėtas pagrindas, t. y. receptas, licencija ir jie turi būti pateikti muitinės kontrolei. Tokios licencijos ar recepto kaltinamasis neturėjo ir, svarbiausia, kad šių vaistų nepateikė muitinės kontrolei.
Kadangi kaltinamasis T. J. nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas teisės importuoti psichotropines medžiagas, nes pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją, gabeno 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) tablečių vaistų ,,Fenazepam“, 1,975 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo ir 150 ml vaistų „Korvalol“, kurių sudėtyje yra 2,739 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 199 str. 2 d.
Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas, nesant BK 72 str. 4 d. nustatytų požymių. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad automobilio savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis galėjo būti panaudotas darant sunkius nusikaltimus. Be to, automobilyje nebuvo įrengtos slaptavietės, kuriose būtų buvę slepiami vaistai. Iš esmės tokiam vaistų kiekiui gabenti per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną automobilio nereikėjo. Juos būtų buvę galima tiesiog pernešti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį bei kaltinamojo asmenybę.
BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Pagal BK 260 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų ir jis taip pat priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau pas kaltinamąjį rasti vaistai „Fenozepamas“ ir „Korvalolas“ leidžiami vartoti medicinos tikslams, ir jie patenka į Rekomendacijų III sąrašą (Konvencijos IV sąrašas). Pažymėtina, kad tokio tipo medžiagos nėra absoliučiai draudžiamos, jos įeina į daugelio vaistų, parduodamų tiek Rusijos, tiek ir Lietuvos vaistinėse pagal receptus asmenims, turintiems tam tikrų negalavimų, sudėtį. Be to, jis gabeno oficialiai įgytus vaistinėje vaistus, o ne pačią psichotropinę medžiagą.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visu pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, oficialiai dirba, gauna legalias pajamas, darbovietėje yra charakterizuojamas labai gerai, yra socialiai labai aktyvus, kaip nurodė parapijos klebonas, T. J. yra aktyvus praktikuojantis katalikas, seniūnijos administracija nurodo, kad niekada nėra gavusi nusiskundimų dėl nederamo J. elgesio, yra sveiko gyvenimo būdo šalininkas, jau daug metų lanko sporto klubą „Ego modus“, teigiamai charakterizuojamas šio klubo trenerių, padeda jaunimo organizacijoms, yra nesavanaudiškai padėjęs Telšių muzikos mokyklai. Byloje nenustatyta, kad jis būtų gabenęs neleistinus vaistus ir pardavinėjęs juos asmenims svaigintis. Jo pirkėjai yra senyvo amžiaus žmonės, kurie yra jau pensinio amžiaus bei prašydavo parvežti jiems reikalingų vaistų todėl, kad pastarieji Rusijos Federacijoje kainuoja žymiai mažiau. Visa tai rodo, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nėra tokie tipiniai, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties, todėl kaltinamajam pagal BK 199 str. 2 d. skiriama laisvės apribojimo bausmė, atitinkantis BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą vidurkį. Šiuo laikotarpiu kaltinamasis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis labai daug kartų yra kirtęs sieną į Rusijos Federaciją, taiko BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte esantį draudimą, t. y. uždrausti kaltinamajam bausmės atlikimo laikotarpiu kirsti Lietuvos Respublikos–Rusijos Federacijos valstybių sieną ir vykti į Rusijos Federaciją.
Vadovaujantis tai pačiais motyvais, ir atsižvelgiant į tai, kad šie du padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, kaltinamajam pagal BK 199 str. 2 d. skiriama bauda.
Iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nubausti jį 20 MGL bauda.
T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199str. 2 d., ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimą bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždrausti T. J. bausmės atlikimo laikotarpiu kirsti Lietuvos Respublikos–Rusijos Federacijos valstybių sieną ir vykti į Rusijos Federaciją.
vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
laikytis teismo nustatyto draudimo;
nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.
Iš T. J. valstybei priteisti 11 Eur 12 ct. proceso išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: vaistų „Fenazepam“ tabletės (788 vnt.) (iš sulaikytų 780 vnt. tyrimui sunaudota 2 vnt.), 6 buteliukus vaistų „Korvalol“ (149 ml) (iš sulaikytų 150 ml tyrimui sunaudota 1 ml), kurie saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, – sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka.
Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimą Nr. E630841 ir raktus grąžinti automobilio savininkei L. B..
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.