Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1-37-174/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-04-09
Bylos Nr.: 1-37-174/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-04-1-00331-2014-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Violeta Miliuvienė
Kaltinamasis: T. J.

Baudžiamoji byla Nr. 1-37-174/2015Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00331-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.2.; 1.1.8.1.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei,kaltinamajam T. J.,gynėjui advokatui Mindaugui Repšiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1989 m. kovo 29 dieną, Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Telšiuose, neteistas, kaltinamas pagal BK 199str. 2 d., BK 260 str. 3 d.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. J. padarė kontrabandą, tai yra:

kaltinamasis T. J. 2014 m. birželio 15 d., apie 00.36 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, paslėpęs vairuojamo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ertmėse, esančiose po priekiniu prietaisų skydeliu, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas teisės importuoti psichotropines medžiagas, kadangi pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją, gabeno 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) tablečių vaistų ,,Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 1,975 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo ir 150 ml vaistų „Korvalol“, kurių sudėtyje yra 2,739 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio.

Be to, kaltinamasis T. J. neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, o būtent:

Kaltinamasis T. J. dėl šių jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo išvažiavęs dirbti į užsienį po to, kai baigė mokyklą, nors prieš tai buvo įstojęs studijuoti verslo vadybą, tačiau trūko pinigų ir todėl nusprendė išvažiuoti į užsienį užsidirbti. Dirbo statybose, vėliau grįžo, darbų nebuvo, išvažiavo dirbti žemės ūkyje, vėl grįžo, nes ilgėdavosi Lietuvos, nerasdavo savos aplinkos žmonių, buvo slogi nuotaika, todėl bandė įsitvirtinti Lietuvoje. Prisiregistravo Darbo biržoje, ieškojo labiau patinkančio darbo ir po to sunkiai susirgo prostatos ir inkstų uždegimu. Pradėjo ieškoti pagalbos pas daktarus, mama tuo metu negėrė, bet vėliau ir vėl pradėjo gerti. Daktarai jam mažai galėjo padėti, todėl pats domėjosi, kaip būtų galima išsigydyti ligą, nes iš tiesų jautėsi labai blogai, nors buvo jaunas, nerūkė ir negėrė. Ieškodamas pagalbos surado daktarą Klaipėdoje, kuris dirbo Jūros gatvėje. Jis jam padėjo ir per 2–2,5 metų išgijo. Vartojo labai daug vaistų, kurių pusė buvo perkami Lietuvoje, bet maždaug pusė jų buvo rusiški. Jis pats domėjosi, kas tai per vaistai, bet tuo metu į Rusiją nevažiuodavo. Prašydavo, kad vaistus parvežtų kiti žmonės. Besidomint vaistais, jų daromu poveikiu ir juos vartodamas jis pasveiko. Užsiregistravus Darbo biržoje, Lietuvoje buvo krizė ir darbų nebuvo. Žinojo, kad pažįstami važiuoja į Kaliningrado sritį, parsiveža vaistų, kuriuos galima Lietuvoje parduoti. Automobilio tuo metu neturėjo, prašydavo, kad kas nors jį paskolintų. Kaimynė, kuriai jis padėdavo padarydamas darbus, kuriuos ji paprašydavo, padėdavo šiuo klausimu, bet kadangi ir jai pačiai bei jos giminaičiams kartais reikėdavo automobilio, o ji turėjo laisvų pinigų, tai pasakė, kad galėtų nusipirkti dar vieną automobilį, kuriuo jis taip pat galėtų naudotis. Jis ją paveždavo, kur jai reikėdavo, ir pats važinėdavosi savo reikalais. Jis buvo deklaravęs, kad galėtų važiuoti į Kaliningradą parsivežti papildus, tepaliukus ir juos pardavinėti, tačiau vėliau to nebedarė. Važiuodavo ir pardavinėjo vaistus apie 2 metus. Žinojo, kiek galima vežti vaistų, bet kokių vaistų visiškai negalima vežti, tiksliai nežinojo. Žinojo, kad negalima vežti „Riboxin“, buvo laikas, kai nebuvo galima vežti „Validolio“, negalima vežti raminamųjų vaistų. Kodėl jų negalima vežti ir ar dėl to gresia didesnės baudos, nežinojo.

Buvo baustas už tai, kad prekiavo vaistais miestelyje prie mažojo turgelio. Tuo metu buvo nusipirkęs savo mašiną, kurią pavogė, todėl norėjo greičiau parduoti vaistus, nuėjo ir prekiavo jais stovėdamas ant šaligatvio.

Pradžioje labai daug kam reikėjo „Omeprozol“, tai tada jo atveždavo daugiau. Iš pradžių kiekiai nebuvo dideli, bet vėliau vis daugiau žmonių sužinojo, kad jis veža vaistus, ir juos užsakydavo. Tada parveždavo tuos vaistus, kuriuos jie užsakydavo ir dar parsiveždavo atsargai, jeigu kam jų prireiktų.

Įvykio dieną stovint eilėje į Rusiją, kadangi laukti tenka ilgai, pagalvojo, ar nevertėtų daugiau jų parsivežti, kad nereikėtų dažnai važinėti. Apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad yra ertmės už priekinio prietaisų skydelio, į kuriuos galėtų jų prikišti. Tomis ertmėmis pasinaudojo pirmą kartą, bet yra juos slėpęs atsarginio rato vietoje. Slėpdavo pagrindinius vaistus, kurių reikėdavo, nes galvodavo, kad kuo daugiau parsiveš, tuo rečiau reikės važiuoti. Buvo pasidomėjęs, ar galima vežti „Korvalol“ ir „Fenazepam“, žinojo, kad to negalima, tačiau nežinojo, kad jų sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Manė, kad šiuos vaistus yra draudžiama vežti, todėl už jų vežimą gali būti nubaustas bauda. Yra girdėjęs, kad vieni žmonės vežėsi ir be vargo pravežė šiuos vaistus, o kitus pagąsdino ir paleido. Todėl tikėjosi, kad pavyks pravežti. Jaudinosi, nes matė, kad pareigūnas viską atidžiai tikrina ir, kai jis pašvietė su prožektoriumi bei jo paklausė, kas ten blizga, jis iš karto prisipažino ir geranoriškai viską parodė. Jokios buhalterijos nevedė, kiek ko parduodavo, bet per mėnesį uždirbdavo apie 1000 ir daugiau litų. Važiuodavo 5 kartus per mėnesį, nes tiek kartų daugiausia galima važiuoti. Mašinos savininkė žinojo, kad jis važinėja į Rusijos Federaciją, kad vežasi vaistus, vitaminus, bet jai nepasakodavo, ką tiksliai, kokius vaistus parsiveža, nes jai tai nebuvo įdomu. Tą dieną jis pasiėmė daugiau vaistų nei įprasta, viską supakavo taip, kad užimtų kuo mažiau vietos, ir sukišo į mašiną.

Automobilio savininkė L., norėdama jam padėti, buvo užregistravusi jį automobilio naudotoju. Ji su tuo automobiliu taip pat važinėjo, bet kartais ir jis juo ją paveždavo.

Apie vaistus žino tiek, kurie yra nuo skausmo, kurie nuo skrandžio ligų, kurie nuo pūslės uždegimo, kurie nuo sąnarių. Domėdavosi, skaitydavo internete. Žinojo, kad negalima vežti raminamųjų vaistų, net „Riboxino“, o tai būdavo pagrindinis vaistas, kurio žmonės prašydavo, tačiau jų nebuvo galima vežti. Jis vengdavo juos vežti, bet kartais vežė. Nesitikėjo, kad už tai yra baudžiamoji atsakomybė. Per pasienio postą yra ėjęs ir pėsčiomis, nes būdavo, kad mašinas sunkiai įleisdavo į Rusiją, tada pasistatydavo mašiną aikštelėje, eidavo pėsčias, nusipirkdavo reikiamų vaistų, papildų, tepaliukų. Yra matęs, kad ten yra kažkokie stendai, bet į juos nekreipdavo dėmesio ir neskaitė, kas ten parašyta. Matė, kad draudžiama vežti mėsos, pieno ir žuvies produktus, nes matė paveiksliukus. Pareigūnai visada klausdavo, ar jis neturi draudžiamų prekių ir daiktų. Dėl draudžiamų vaistų žinojo, kad negalima vežti „Riboxino“, raminamųjų, „Korvalolo“, bet to visai nesureikšmino, nes žinojo, kad tai vaistai nuo širdies ir žmonės sakydavo, kad jie yra geresni. Apie „Fenazepam“ žinojo, kad jie raminamieji, tačiau tikrai nežinojo tų vaistų cheminės sudėties ir net nepagalvojo, kad jie gali būti priskiriami narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Visi tie vaistai parduodami Lietuvos vaistinėse. Tą dieną neplanavo jų pirkti, bet kai buvo vaistinėje, jam tokia moteris buvo davusi dėžutę ir paprašiusi, kad nupirktų tokių vaistų, dėžutę jis parodė vaistininkei ir ši davė kitokius vaistus, sakydama, kad jų veikimas panašus. Tuo metu nesureikšmino, kad tai yra „Fenazepam“, nors žinojo, kad tai yra raminamieji vaistai ir jų negalima vežti. Iš viso vežė beveik 7000 tablečių, tačiau tai nėra labai didelis kiekis. Žmonės labai serga ir jis tuos vaistus būtų pardavęs, nes prekiavo mažomis kainomis. Tuos raminamuosius vaistus „Fenazepam“ būtų pardavęs klientams, nes jų daug kam reikia. „Fenazepam“ niekada nebuvo parsivežęs, bet jo klientai yra vyresni žmonės, o jauni klientai buvo tik G. ir J., bet tokių vaistų jiems nereikėdavo. Jis vaistais ir papildais prekiavo apie dvejus metus. Raminamuosius vaistus veždavo augalinės kilmės, jų veikimas nebuvo stiprus. Jis tokius vaistus parsiveždavo ir sau, dažnai parsiveždavo valerijono, „Glicin“, nes nuolatos jaučia įtampą. Žinojo, kiek galima vežti vaistų, kiek papildų, bet kartais veždavo jų daugiau negu buvo leidžiama. Todėl ir buvo nubaustas administracine tvarka.

Gailisi, kad taip pasielgė. Labai save dėl to kaltina. Supranta, kad nereikėjo taip daryti, ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Dabar dirba kelionių agentūroje, kur uždirba 1 200 litų. Pajamos gana normalios ir atitinkančios jo poreikius. Darbu patenkintas. Jei atsirastų galimybė skirti švelnesnę bausmę, pavyzdžiui, baudą, tai yra pasiryžęs atsakyti už savo veiksmus. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Apklausiamas kaip įtariamasis T. J. parodė, kad pagal 2014-06-18 pareikštą įtarimą kaltu prisipažįsta visiškai. Pripažįsta, kad iš Rusijos į Lietuvą vežė vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“. 2014-06-14, apie 15 val., iš savo namų, esančių Žemaitės g. 30–6, Telšiuose, automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Sovetsko miestą, esantį Kaliningrado srityje, Rusijos Federacijoje. Važiavo nusipirkti pigesnių prekių – kuro, degtinės, cukraus ir vaistų. Į Sovetską važiavo per Panemunės kelio postą. Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto apie 19.00 val. Sovetsko mieste pirmiausia nuvažiavo į netoliese esančią vaistinę, nusipirko įvairių vaistų ir maisto papildų, tokių kaip „Feniuls“, „Alafol“, „Citramon“, „Taufon“, „Riboksin“. Pirko daug įvairių vaistų ir maisto papildų, kuriuos buvo susirašęs ant turėto lapelio, tiksliai pasakyti, kokių ir kiek jų pirko, negali, nes nepamena. Kiekvienos rūšies pirko po keletą pakuočių, t. y. daugiau nei galima iš Rusijos Federacijos įvežti į Lietuvą. Taip darė, nes Lietuvoje norėjo šiuos įsigytus vaistus ir maisto papildus parduoti ir taip užsidirbti, padėti savo sergančiai neįgaliai mamai, pas kurią gyvena. Vaistinėje taip pat nusipirko vaistų „Fenazepam“ ir „Korvalol“. Žinojo, kad Lietuvoje jie turi paklausą, ypač tarp senų žmonių, nes buvo gavęs keletą prašymų jų nupirkti. Nusipirko 16 dėžučių vaistų „Fenazepam“ ir 6 buteliukus po 25 ml., iš viso 150 ml, vaistų „Korvalol“. Vėliau jau grįžtant į Lietuvą patikrinimo metu muitinės pareigūnas juos visus rado, tačiau rasta buvo 79 lapeliai vaistų „Fenazepam“, nors 16 dėžučių vaistų „Fenazepam“ turėjo būti 80 lapelių. Mano, kad jam vaistinėje galėjo paduoti mažiau jų, būdavo atvejų, kai nusipirktose vaistų dėžutėse būdavo mažiau vaistų lapelių, nei turėtų būti. 10 pavadinimų vaistų po 5 pakuotes ir 10 pakuočių vitaminų sukrovė į savo kelioninį krepšį, kitą vaistų ir papildų dalį paslėpė automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ertmėse, esančiose po priekiniu prietaisų skydeliu. Ten suslėpė ir vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“. Visus juos išėmė iš pakuočių ir jų lapelius surūšiuodamas perrišo gumelėmis tam, kad jie nepasimestų. Vaistų „Korvalol“ buteliukus taip pat išėmė iš dėžučių ir prieš paslėpdamas juos supakavo į permatomą polietileninį maišelį. Paslėpęs vaistus ir maisto papildus nuvažiavo į degalinę kuro, į automobilio baką įsipylė apie 50 litrų dyzelino ir dar apie 10 litrų dyzelino įsipylė į nešiojamąją talpyklą. Parduotuvėje nusipirko 1 litrą degtinės, 6 pakelius cigarečių, iš jų keturis pakelius cigarečių „Goldan Kate“ ir du pakelius cigarečių „Sweet Dream“ ir 7 pakelius po 7 kg cukraus, iš viso 49 kg cukraus. Kadangi į Lietuvą iš Rusijos leidžiama įvežti tik du pakelius cigarečių, tai 2 pakelius cigarečių „Golden Gate“ ir 2 pakelius cigarečių „Sweet Dream“ taip pat paslėpė savo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ertmėse, esančiose po priekiniu prietaisų skydeliu. Į Lietuvą įvažiavo apie pusę pirmos nakties 2014-06-15. Eilių prie posto nebuvo, prie jo priėjo pasienio pareigūnas ir patikrino asmens ir automobilio dokumentus. Muitinės pareigūnas ir paklausė, ką jis veža. Jis žodžiu deklaravo, kad veža 1 litrą degtinės, 2 pakelius cigarečių, 50 pakuočių vaistų, 10 pakuočių maisto papildų ir 49 kg cukraus, tai yra tiek, kiek galima įvežti iš Rusijos Federacijos į Lietuvą. Pareigūnas nurodė išlipti iš automobilio, apžiūrėjo bagažinę, saloną ir sėdęs į vairuotojo vietą pradėjo kažką krapštinėti prie vairo kolonėlės, tada pasakė ištraukti viską, kas yra slepiama. Jis iškart sutiko ir pradėjo traukti ertmėse už priekinio prietaisų skydelio paslėptus vaistus. Tuo metu už jo į postą atvažiavo kitas automobilis ir pareigūnas, tam, kad netrukdytų kitiems įvažiuojantiems į Lietuvą, nurodė važiuoti į tikrinimo angarą, esantį tame pačiame poste. Ten nuvažiavus jis pats toliau savanoriškai ištraukė visus suslėptus vaistus ir cigaretes. Pamatęs vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ pareigūnas pasakė, kad dabar jau bus negerai ir liepė sėsti į automobilį ir laukti, kol iš Klaipėdos atvyks pareigūnai. Buvo girdėjęs, kad už slepiamas prekes vykstant iš Rusijos į Lietuvą gali sulaikyti automobilį ir skirti baudą nuo 500 litų iki 300 litų. Nepagalvojo, kad už tai jam gali iškelti baudžiamąją bylą. 2014-06-18 duodamas parodymus jis apsiriko sakydamas, kad pirkdamas „Fenazepam“ ir „Korvalol“ žinojo, kad šie vaistai yra draudžiami dėl savo psichotropinio poveikio. Taip pasakė tiesiog iš pasimetimo ir streso dėl susiklosčiusios situacijos. Tai sužinojo tik 2014-06-15 Panemunės kelio poste iš atvykusio muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno. Pirkdamas vaistinėje šiuos vaistus žinojo tik tiek, kad „Fenazepam“ padeda užmigti, o vaistai „Korvalol“ padeda širdžiai. Šiems vaistams įsigyti Rusijos vaistinėje jokių receptų neprašė, todėl tikrai nemanė, kad jie yra draudžiami. Vaistai buvo skirti seniems žmonėms, kurie iš jo dažnai perka įvairių rusiškų vaistų ir patys prašė kokių nors vaistų dėl miego. Buvo įsitikinęs, kad šiuos vaistus būtų vartoję tik tie seni žmonės, kurie dėl sveikatos problemų negalėjo užmigti ir tik tam tikslui, o ne asmenys, kurie tuos vaistus būtų vartoję svaigintis. Jei tik būtų įtaręs ar žinojęs, kad iš Rusijos veždamas vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ kontrabanda gabena ir disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, niekada to nebūtų daręs. Paprašius vaistininkės tokio poveikio vaistų, ji ir patarė „Fenazepam“. Vaistų aprašymų neskaitė, kiek pamena, jie buvo rusų kalba, tad šių vaistų veikliųjų medžiagų juos nusipirkęs nežinojo. Niekada nepagalvojo, kad vaistinėje gali pardavinėti kokias nors psichotropines medžiagas. Yra ne kartą pirkęs Rusijoje įvairių vaistų dėl miego, tokių kaip valerijono preparatai, bet žmonės sakydavo, kad nepadeda ir prašydavo stipresnių. Visiems vaistams „Fenazepam“ pirkėjų neturėjo. Viena dėžutė šių vaistų Rusijoje kainuoja 130 rublių, t. y. apie 10 litų, o Lietuvoje už vieną šių vaistų lapelį būtų prašęs po 5 litus, o jei kas būtų pirkęs ir visą dėžutę, būtų prašęs 15 litų už dėžutę, kurioje yra 5 lapeliai. Už šiuos vaistus maksimaliai būtų gavęs apie 240 litų. Vaistų „Korvalol“ buteliukas Rusijoje kainuoja apie 12 rublių, t. y. apie 1 litą, o Lietuvoje už jį būtų prašęs kokius 4 ar 5 litus, tad už juos visus būtų gavęs iki 30 litų. Žmonės sakydavo, kad rusiški vaistai „Korvalol“ yra labai geri ir veiksmingi, o tokie vaistai, pardavinėjami Lietuvos vaistinėse, yra visiškai neveiksmingi. Maždaug prieš kokius 4 ar 5 metus turėjo problemų dėl sveikatos, jam buvo skirta daug įvairiausių vaistų, kurių Lietuvoje net nebuvo pirkti. Tokių vaistų buvo pirkti Rusijoje. Tad pažįstamų, kurie važiuodavo į Rusiją, prašydavo jų nupirkti. Sveikatai pagerėjus pats nuvažiuodavo į Rusiją nusipirkti kuro ir pigesnių maisto produktų, iš vaistinės nusipirkdavo sau ar nupirkdavo mamai bei močiutei įvairių vaistų. Tada ir suprato, kad jie ten yra kur kas pigesni. Sužinoję pažįstami apie tai, kad jis parsiveža pigesnių rusiškų vaistų, patys jo pradėjo prašyti jiems nupirkti įvairių vaistų, arbatų, vitaminų. Taip po truputį jis pradėjo prekiauti rusiškais vaistais. Leidimo ir licencijos prekiauti vaistiniais preparatais jis neturi, nes neturi nei medicininio išsilavinimo, nei tinkamų prekybai patalpų. Nemanė darantis ką nors bloga (t. 1, b. l. 163–164).

Liudytojas A. V. parodė, kad po to įvykio matė kaltinamąjį, nes jis ėjo per Panemunės pasienio postą, kur kolegos jį atsivedė patikrinti asmeninį bagažą. Jis dirba Panemunės kelio poste, Klaipėdos teritorinės muitinės inspektoriumi. 2014 m. birželio 15 d., kai praleidinėjo automobilį „Opel Astra“, kuriuo vyko kaltinamasis, kilo įtarimas, nes jis nurodė tai, ką galima įvežti, tačiau atrodė, kad ne viskas yra tiesa. Išoriškai buvo apžiūrėta transporto priemonė, bet ją apžiūrint kilo tam tikrų įtarimų, nes buvo sukinėtos tam tikros detalės, taip pat matėsi dulkių nutrynimai. Dar jų neatsukus, bet pašvietus į tam tikrus plyšius buvo pastebėta, kad yra kažkoks pašalinis krovinys. Tada buvo paprašyta ištraukti slepiamus daiktus. Jis iš karto sutiko ir geranoriškai viską parodė. Iš apačios pro plastikines dalis kišdamas ranką ištraukė pakuotes vaistų. Tada pasiėmė atsuktuvą ir iš priekinės dalies atsukęs tokį skydelį ištraukė viską, ką vežė. Gali pasakyti, kad jis tikrai geranoriškai ištraukė visas prekes, o kadangi jiems dar reikėjo įsitikinti, ar visos prekės yra ištrauktos, tai transporto priemonė buvo nuvežta į tikrinimo vietą angare ir ten patikrinus tas vietas, daugiau prekių nebebuvo. Pats kaltinamasis geranoriškai iš visų vietų ir iš bagažinės pateikė dar buvusius 6 buteliukus „Korvalol“. Vaistai buvo išimti iš pakuočių ir lapeliais buvo sudėti taip, kad užimtų mažesnį tūrį, bei suspausti su gumelėmis. Jie buvo išskirti, nes be draudžiamų vežti vaistų, kurie yra įtraukti į sąrašus, buvo ir kitų vaistų. Tarnybinėje patalpoje visi vaistai buvo sudėti ant stalo ir vaistai, kurie yra draudžiamųjų sąraše, tai yra „Fenazepam“, „Korvalol“, kurie buvo padėti atskirai.

Šiuo metu neprisimena, ar jis dar turėjo kitų vaistų, tačiau pamena, kad deklaravo alkoholį, cigaretes, bet tas prekes, kurių nereikia deklaruoti, arba kurios nėra draudžiamos jie grąžina. Tos saugyklos, kuriose buvo slepiami vaistai, nebuvo iš anksto paruoštos, nebuvo jokių specialiai įrengtų slėptuvių. Buvo išnaudotos gamyklinės ertmės.

Liudytoja L. B. patvirtino tas aplinkybes, kad kaltinamąjį J. pažįsta maždaug 16–17 metų. Dirbo kartu su Tomo mama vienoje darbovietėje. Gyvena nuosavame name ir J. padėdavo tvarkytis namuose, sukapodavo malkas, sutaisydavo tvorą ir padarydavo kitus darbus. Neprisimena, kada įsigijo automobilį „Opel Astra“, tačiau prašė T. pagalbos jį įsigyjant, nes apie automobilius nieko nesupranta. Tomui duodavo pasinaudoti automobiliu ir kai mamą reikėdavo vežti į ligoninę, skolindavo jam automobilį. Žinojo, kad T. važiuoja į Kaliningrado sritį, tačiau ką jis ten pirkdavo, nežinojo. Jis sakė, kad pirkdavo kažkokių vitaminų. Pati niekada nėra jo prašiusi, kad jai ką nors parvežtų. Ar jis ten važiuodavo, dažnai negali pasakyti. Duodavo jam automobilį, bet kur jis važiuos, neklausdavo.

Ji pati vairuoja automobilį. Be „Opel Astra“, dar turi „Ford Focus“ ir „Ford Galaxy“. Be jos, šiuos automobilius vairuoja sūnus ir dukterėčia. Pati važinėja su „Ford Focus“. Dokumentuose nurodyta, kad automobilio savininkė yra ji, o naudotojas buvo nurodytas T.. Jis buvo nurodytas kaip naudotojas, kadangi jis norėjo važinėti į Kaliningrado sritį. Jeigu jai pačiai reikėdavo automobilio, jo T. neduodavo. Nežino, kam T. pardavinėdavo parsivežtus vitaminus. Žinojo, kad jis važiuoja į Rusiją tam, kad parsivežtų vitaminų. Neklausė, iš kokių pinigų jis gyvena. T. yra labai geras, sąžiningas, „dūšios“ žmogus. Jei jau pasakydavo, kad kažką ateis ir padarys, tai taip ir padarydavo. Kaip dabar taip išėjo šitam vaikui, net neįsivaizduoja. Alkoholis jam visai svetimas dalykas. Tiek alkoholis, tiek cigaretės, tą tiksliai žino. T. mamai yra kažkas negerai su nervais, labai blogai su sveikata. Gal ir būdavo, kad T. mama išgerdavo. Jai būdavo problemų su nervais ir ji yra sakiusi, kad geria vaistus.

Liudytojas G. V. patvirtino tas aplinkybes, kad kaltinamąjį pažįsta, buvo draugai.

Kadangi jis turėjo sveikatos problemų, jautėsi nelabai gerai, bet pas gydytojus nėjo, jie įsikalbėjo ir jis šio paklausė, ar jis gali parvežti iš Rusijos vitaminų, nes ten viskas pigiau. Iš jo pirko „B“ grupės vitaminus. Kadangi tai buvo jau seniai, nepamena, kiek už juos sumokėjo. Aišku tik tiek, kad ten jie kainuoja daug pigiau nei Lietuvoje. Jam parveždavo „B“ grupės vitaminų tablečių. Jis vežė tuos vitaminus vieną kartą. Vėliau paprašė, kad šis parvežtų migdomųjų vaistų, tačiau šis buvo sulaikytas ir jų jam neatvežė. Jo mama patarė, kad būtų galima Rusijoje nusipirkti „Fenazepam“. Ji gerai žinojo apie tuos vaistus, todėl jis paprašė, kad T. jų parvežtų. „Fenazepam“ J. jam anksčiau niekada nebuvo parvežęs. Yra gydytojų, kurie rekomenduoja gydytis rusiškais vaistais, nes čia tokių nėra.

Liudytoja D. D. patvirtino tas aplinkybes, kad su kaltinamuoju susipažino per pažįstamus, kurie pasakė, kad šis gali parvežti rusiškų vaistų, kurie yra daug pigesni nei Lietuvoje.

Iš jo yra pirkusi labai daug vaistų: „Oxidan“ , „B“ grupės vitaminų, tetraciklino ir vaistų nuo širdies, nervų, vaikams vitaminų. Nėra pirkusi „Korvalol“ ar „Fenazepam“. Prašė, kad jis parvežtų migdomųjų vaistų, nes turėjo problemų, tačiau jis jų neparvežė, nes su jais buvo sulaikytas. Pirkdavo pas jį vaistus kartą per mėnesį. Ko paprašydavo, to jis atveždavo. Konkrečiai jam nesakė, kokių migdomųjų vaistų jai reikia.

Liudytoja E. C. patvirtino tas aplinkybes, kad ji pažįsta kaltinamąjį, nes iš jo pirkdavo rusiškus vaistus, kurie yra daug pigesni nei Lietuvoje. Bendravo apie pusantrų metų. Prašydavo, kad jis parvežtų visokių tepalų sąnariams, vitaminų ir kraują stiprinančių vaistų. Kartą paprašė vaistų nuo nervų, bet kitiems. Tų vaistų pavadinimo neprisimena, bet jų nebegavo, nes jis su tais vaistais buvo sulaikytas. Pati tokių vaistų iš jo nėra pirkusi. Ji pensininkė, o Rusijoje vaistai daug pigesni. Dažnai pirkdavo įvairius tepaliukus, kurių kokybė labai gera. Yra jai parvežęs valerijono tablečių ir „Glicin“, kurie taip pat yra priskiriami prie raminamųjų vaistų. T. J. yra labai geras žmogus, labai paslaugus, negeriantis ir nerūkantis.

Liudytojas J. R. patvirtino tas aplinkybes, kad pirkdavo iš kaltinamojo vaistus. Pažįsta jį daugiau kaip metus ir vaistus pirkdavo tiek pat laiko. Dažniausiai pirkdavo vaistus nuo skrandžio rūgštingumo, „Omeprozol“, o žmonai nuo skausmo, nes ši turi pirmą invalidumo grupę, bei kraujagysles plečiančius preparatus.. Nuo skausmo pirkdavo „Ibuprofen“ ir „Ketanov“. Jam pačiam buvo išrašyti vaistai dėl miego „Lorofen“. Viena dėžutė kainuodavo apie 12 litų. Tie vaistai jam kartais padėdavo, o kartais ne, todėl T. ir prašė, kad jis pažiūrėtų, gal Rusijoje gautų kokių nors kitokių. Tų vaistų nebeparvežė, nes kaip pasakė, neišėjo jų parvežti. Tikriausiai jis jau buvo po sulaikymo. Tai buvo vasarą, maždaug birželio pabaigoje. Jis pirkdavo rusiškus vaistus, kadangi turi neįgalumą, pensija nedidelė, o tie vaistai būdavo žymiai pigesni. Taip pat pirkdavo vitaminus, geležį, kuri yra ir pigesnė ir geresnė. Jis vaistus atveždavo į namus. Iš jo vaistus pirko maždaug 7 kartus. Žino, kad „Korvalol“ yra vaistai nuo širdies, o „Fenozepam“ raminamieji, bet jų nėra vartojęs. Bendraujant su gydytojais jie neoficialiai buvo pasiūlę ieškoti vaistų iš Rusijos, nes sakė, kad jie ten pigesni ir geresni.

Liudytoja Uršulė I. J. patvirtino tas aplinkybes, kad T. J. pažįsta nuo mažens, nes jis gyveno toje pačioje gatvėje, o vėliau buvo išsikraustęs, bet jį dažnai sutikdavo. Iš J. yra pirkusi vaistų ir labai jo prašydavo, kad parvežtų „Valakardin“, nes jie dabar yra uždrausti. Tai buvo pagrindiniai vaistai nuo širdies. Taip pat iš jo pirko šaltalankių aliejaus, nes žinojo, kad tai tikras aliejus. Taip pat yra pirkusi žuvies taukų. Yra prašiusi parvežti „Fenazepam“, nes šie vaistai jai seniai išrašyti gydytojo ir ji juos gerdavo. Jis jai papasakojo, kad jis vežė „Fenazepam“ ir buvo sulaikytas. Sakė, kad iš jo vaistus atėmė. Jie pirkdavo rusiškus vaistus, nes pensijos mažos, o rusiški vaistai yra pigesni.

Apie T. šeimą gali pasakyti tik apie jo mamą. T. yra šeimos įkaitas, tėvai geria, o jis nuo pat vaikystės vargsta ir pats kabinasi į gyvenimą. Jam trūkdavo ir drabužėlių, ir visko kito. Jis turėjo ir tėvą, bet šis išėjo ir sukūrė kitą šeimą. Jis turi brolį.

Liudytoja J. B. patvirtino tas aplinkybes, kad T. J. pažįsta nuo ankstyvos jaunystės, nes netoli vienas nuo kito gyveno. Labai dideli draugai nėra, tiesiog pasisveikindavo ir tiek. Kiek žino, jis gyveno su mama. Iš T. J. pirkdavo vitaminų, o apie tai, kad jis pardavinėja vaistus, sužinojo iš miestelio gyventojų, nes jis nedidelis, ir ten visi viską žino. Yra pirkusi nuo skausmo „Ketanov“, vaistų akims „Liutein“, taip pat „Nošpą“, vaikui hematogeną, kosmetikos. Taip pat, kadangi gyvena su močiute, yra prašiusi, kad parvežtų vaistų dėl miego, bet jų jau nebegavo. Yra pirkusi vaistų „Glicin“ ir už juos mokėjo 5 litus. „Fenozepam“ ir „Korvalol“ niekada nėra prašiusi. Iš Rusijos vaistus pirko dėl to, kad jie pigesni. Prašė vaistų dėl miego močiutei tokių, kurie padėtų užmigti. Pavadinimo nežinojo, jis daugiau apie vaistus supranta. T. turėjo supratimą apie vaistus, nes kai pasakydavo, ko reikia, jis paminėdavo kažkokius pavadinimus. Ne vieną kartą yra jai pataręs ir padėjęs. Iš T. vaistus pirko ir jos darbo kolegos, tokių žmonių yra nemažai. T. niekada nėra minėjęs, kad tais vaistais dar būtų galima svaigintis. Jie niekada to nėra aptarinėję. Tikrai nėra girdėjusi, kad T. vartotų kokias nors narkotines medžiagas. Niekada nėra mačiusi T. girto viešoje vietoje. Matė, kad T. važinėja tamsios spalvos automobiliu. Yra turėjęs ir šviesios spalvos automobilį. Gal tai buvo draugo automobilis. To ji nežino.

Kai prašydavo kažkokių vaistų vaikui, tada tiksliai žinojo, ko jai reikia. Jos vaiką ankstyvoje vaikystėje buvo išgąsdinęs šuo ir jis buvo pradėjęs mikčioti, tai jai gydytoja patarė vartoti vaistus „Fenibut“, o jai paklausus, iš kur jų galima gauti, ji pasakė, kad jei kas važiuoja į Rusiją, tai reikia paprašyti, kad parvežtų, nes Lietuvoje tokių vaistų nėra. Iš T. yra pirkusi „Ostamox“, nes žinojo, kad jų vaistinėje jis kainuoja daug brangiau. Taip pat yra pirkusi vaikui „Pertusino“.

Liudytoja V. V. patvirtino tas aplinkybes, kad J. nepažinojo, kol nebuvo pakviesta pas tyrėją. Nežinojo nei vardo, nei pavardės. Ten, kur T. gyvena, ji atveža pieną ir ten paklausinėjo moterų, ar jos nežino, kas pardavinėja rusiškus vaistus, nes jos sesuo serga išsėtine skleroze, todėl reikėjo „Oxidan“. Taip pat sau yra pirkusi nuo kasos uždegimo „Pankreatin“, nes kai perka Lietuvos vaistinėse, šis vaistas turi kažkokius šalutinius poveikius. Taip yra prašiusi parvežti vaistų nuo nervų, bet konkretaus pavadinimo nepasakė, nes nežinojo. Prašė kokių nors stipresnio veikimo, nes buvo pirkusi „Večernija“, tačiau jie labai silpnai veikė. T. tų vaistų neparvežė, nes jis kažkur prapuolė. Kai sutiko jį picerijoje ir paklausė, kur jis dingo, jis tada pasakė, kad jį sulaikė su vaistais. Rusiškus vaistus pirko, kad jie geresni. „Pankreatin“ geresnis, „Oxidan“ niekur nebuvo galima gauti. Taip pat dar pirko vaistus nuo sąnarių skausmo. Taip pat prašė parvežti „Tetrum“, nes jos vyras yra girtuoklis, ir šie vaistai padeda nuo alkoholizmo. Tie vaistai gana veiksmingi, nes būna taip, kad jis būna negėręs ir dvi savaites. T. pinigų iš anksto už vaistus neduodavo. Atsiskaitydavo, kai juos parveždavo. Jis yra labai geras ir paslaugus žmogus.

Liudytojas R. J. patvirtino tas aplinkybes, kad J. pažįsta seniai. Žinojo, kad jis pardavinėja vaistus, pirktus Rusijoje. Pats yra pirkęs vitaminų, raminamųjų. Koks buvo raminamųjų vaistų pavadinimas, neprisimena. Kai išsiskyrė su šeima, jam buvo problemų su sveikata, nes negalėdavo užmigti. Pirko rusiškus vaistus, nes jie daug pigesni. Jo mama vartoja raminamuosius vaistus, tai žinojo iš jos, kokių vaistų reikia. Yra prašęs T., kad parvežtų „Fenazepam“. Jam pačiam reikėjo tų vaistų. Nežino, ar T. J. turi automobilį. T. mama labai daug vartodavo alkoholio, o ar dabar geria, nežino. Atrodo, kad ji turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Nežino, kas tada vaikais rūpinosi. Jis visada nuo mažens kažką veikdavo, kad būtų pavalgęs. T. nematė išgėrusio. Kai prašė parvežti raminamųjų vaistų, būtų jų pirkęs du pakelius. Jie susipažino sporto klube ir nuo tada šis jam parveždavo vitaminų, visokių maisto papildų.

Liudytoja R. J. patvirtino tas aplinkybes, kad turi du sūnus, o T. yra vyresnysis sūnus. Jaunesnysis sūnus gyvena Klaipėdoje ir dirba savivaldybėje patarėju. Ji gyvena Telšiuose su T.. Kai tėvas išėjo, T. buvo tik gimęs, bet vėliau jis trumpam grįžo ir tada atsirado kitas vaikas, bet visą gyvenimą juos augino viena. Kol buvo gyvi tėveliai, jie padėjo auginti. Kol sveikata leido, turėjo gerą darbą baldų fabrike, o vėliau buvo išoperuotas piktybinis auglys, turi nedarbingumo grupę, reikalingi vaistai, yra problemų su skrandžiu, mažakraujystė, taip pat yra gulėjusi ir Švėkšnos ligoninėje, nes buvo pradėjusi vartoti alkoholinius gėrimus. Piktnaudžiavo alkoholiu, bet kiek metų, negali pasakyti. Nebūdavo, kad ištisai gerdavo, nes vaikams valgyti reikėjo padaryti. Dirbdavo nuo 6 valandos, tai keldavosi 4 valandą, kad paruoštų pusryčius ir pietus. O kai būdavo problemų, norėdavo atsipalaiduoti. Vaikai nuo 16 metų pradėjo dirbti, padėdavo miškuose seneliams, o ypač padėdavo T.. Pati be darbo buvo metus, buvo reabilitacijoje ir ten įgijo specialybę.

T. nebaigė mokslų, nes jam buvo problemų su sveikata. Nuo 12 metų jam buvo problemų su skrandžiu ir jis gydėsi. Kiek galėjo, tiek jos tėveliai padėjo, uošvė, jo kūma. Jis buvo išvažiavęs į Angliją, ten užsidirbo pinigų, bet juos visus išleido vaistams, kadangi labai sirgo. Jam reikėjo gydytis prostatą. Žinojo, kad sūnus važiuoja į Kaliningrado sritį degalų. Nežino, ar jis turėjo automobilį. Kažkokį automobilį turėjo, bet ar tai buvo jo automobilis, nežino. Žino, kad jog kartais automobilį skolindavosi. Jis ir jai parveždavo reikalingų vaistų nuo skrandžio, nuo skausmo, valerijonų. Praėjusį pavasarį jis sirgo depresija, ėjo pas savo psichiatrą, jis išrašė vaistų ir tą vakarą ji pasijuto labai blogai. Tada prašė T., kad jis duotų kokių nors vaistų dėl miego. Šis davė jai kažkokią tabletę, bet jos pavadinimo nežino. Šiaip ji vartoja „Clonezapam“ ir „Lorafen“. Abu jos sūnūs yra geri. O dar kai tiek mama, tiek tėvas buvo linkę į alkoholizmą, šis vaikas nei rūko, nei geria. Nežinojo, kad jis veža vaistus su psichotropinėmis medžiagomis, tik prašė vaistų dėl miego, nes „Clonezapam“ nelabai veikia. Po to jis sakė, kad jei būtų žinojęs, kokia atsakomybė jam gresia, būtų išmetęs tuos vaistus. Nežinojo, kad T. jau buvo baustas už prekybą vaistais. Gal tada gulėjo ligoninėje.

Raminamuosius vaistus ji pradėjo vartoti maždaug prieš 12–13 metų, kai buvo padaryta operacija. Tie vaistai pas juos visada buvo namuose. Vaistų niekada neslėpdavo. T. niekada nesidomėjo, kas tai per vaistai, ir jų poveikio neklausė. Sūnus negerdavo tų vaistų, kad apsvaigtų. Jis niekada nevartojo alkoholio, ji to nėra mačiusi ir iš draugų nėra girdėjusi. Gyvena bute kartu su T.. Butą išlaiko per pusę. Gal T. išlaiko šiek tiek didesnę pusę, nes jis dabar turi ir darbą, turi nedarbingumo grupę. Jis dabar dirba kelionių agentūroje. Į Rusiją nieko nebevažiuoja parsivežti.

Iš 2014-06-18 kratos protokolo nustatyta, kad T. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Telšiuose, nieko nebuvo rasta ir paimta (t. 1, b. l. 55–56).

Iš 2014-06-15 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo vietoje, esančioje K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, esančiame detalaus tikrinimo angare stovi baltos spalvos automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis neužrakintas. Apžiūroje dalyvaujantis T. J. paaiškino, kad automobilio priekinio prietaisų skydelio ertmėje, esančioje po daiktų dėže, paslėpė įvairių vaistų, tarp kurių buvo vaistai „Fenazepam“ ir „Korvalol“. Apžiūros metu ši ertmė yra tuščia. Iš patalpos, kurioje stovi automobilis, patenkama į darbo kabinetą, kuriame ant darbo stalo polietileniniame maišelyje yra supakuoti 6 buteliukai po 25 ml vaistų „Korvalol“ rusiškais užrašais ir į 4 dalis surišti 79 lapeliai po 10 tablečių (iš viso 790 tablečių) vaistų „Fenazepam“ rusiškais užrašais (t. 1, b. l. 10–23).

Iš 2014-07-07 iš Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-06-19 T. J. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, o R. J. tuo pačiu laikotarpiu dėl sveikatos problemų kreipėsi į UAB „Telšių sveikata“, UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“, Vilniaus universiteto Onkologijos institutą, VšĮ Regioninę Telšių ligoninę (t. 1, b. l. 58–62).

Iš 2014-08-07 VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės informacijos nustatyta, kad T. J. į šią įstaigą kreipėsi, paskirtas gydymas: žvakutės „Diclofenac“ (t. 1, b. l. 64).

Iš 2014-08-25 UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ informacijos nustatyta, kad R. J. šioje įstaigoje lankėsi. Jai buvo skirti vaistai „Escitalopramum“, „Clonazepam“, „Amitriptilini“, „Tiapridali“, „Sortralini“ (t. 1, b. l. 83).

Iš 2014-08-21 Klaipėdos teritorinė muitinės informcijos nustatyta, kad L. B., B., R. J. administracine tvarka už disponavimą draudžiamais vaistais nėra baustos (t. 1, b. l. 88–90).

Iš 2014-08-27 Klaipėdos teritorinės muitinės informacijos nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 2909,78 Lt (t. 1, b. l. 92).

Iš 2014-06-17 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus 790 tablečių vaistų „Fenazepam“ ir 6 buteliukus vaistų „Korvalol“, paimtus 2014-06-15 įvykio vietos apžiūros metu iš Klaipėdos TM Panemunės kelio posto, nustatyta, kad iš viso yra 79 gamykliniu būdu pagamintos vaistų „Fenazepam“ lizdinės plokštelės, kuriose yra įspausta po 10 tablečių, taigi iš viso yra 790 tablečių. Lizdinės plokštelės nepažeistos. Ant šių lizdinių plokštelių matyti užrašai rusų kalba „VALENTA ?????????® ???????? 2,5 ?? ???? ???????? 3 ????“. 6 vaistų „Korvalol“ buteliukai supakuoti polietileniniame maišelyje. Visi buteliukai sandariai uždaryti, nepažeisti, juose skaidrus skystis. Ant visų buteliukų matyti užklijuotos gamykliniu būdu pagamintos etiketės, kuriose rusų kalba nurodytas vaisto pavadinimas „???????? ????? ??? ?????? ????? 25 ??“, informacija apie vaisto saugojimą, gamintoją, sudėtį, galiojimo laiką, registracijos numeris – P N002312/01 (t. 1, b. l. 93–100).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centras pateiktos specialisto išvados Nr. 11-2131 (14) (2014-10-20), nustatyta, kad vaistų „Fenazepam“ tabletės yra psichotropinės medžiagos – fenazepamo – tabletės bei kad 790 vaistų „Fenazepam“ tabletėse yra 1,975 g gryno fenazepamo. Buteliukuose su užrašu „Korvalol“ esančiame skystyje yra psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio bei kad 150 ml šių vaistų yra 2,739 g gryno fenobarbitalio (t. 1, b. l. 105–106).

Iš Muitinės kriminalinės tarnybos duomenų bazės VSAT duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-07-13 iki 2014-08-13, kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vykdamas per Pagėgių rinktinės Panemunės kelio punktą, iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 129 kartus: 2005-07-13 – 2 kartus. Laikotarpiu nuo 2012-03-28 iki 2012-12-03 – 37 kartus. Laikotarpiu nuo 2013-02-07 iki 2013-11-22 – 56 kartus. Laikotarpiu nuo 2014-02-16 iki 2014-08-13 – 34 kartus (t. 1, b. l. 128–131).

Dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, kuris atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, jo kaltę įrodo visų apklaustų liudytojų parodymai, kurių parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, bei ištirti ir įvertinti rašytiniai įrodymai. Juos patvirtina ir pats kaltinamasis. Pas jį automobilyje buvo surasta 1,975 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo ir 150 ml vaistų „Korvalol“, kurių sudėtyje yra 2,739 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, ją jis neteisėtai gabeno, turėdamas tikslą šiuos gabenamus vaistus parduoti.

Tačiau pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta už tai, kad asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi šio straipsnio 3 dalies dispozicijoje nėra įvardytas nusikaltimo padarymo tikslas, o baudžiamoji atsakomybė kyla vien tik už tai, jei kaltininkas disponavo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir gabenantis asmuo bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Teismas nustatė, kad kaltinamasis vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ įsigijo teisėtai pagal Rusijos Federacijoje nustatytą tvarką – vaistinėje, tačiau šiuos vaistus įvežė į Lietuvos teritoriją, t. y. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nes buvo sulaikytas Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste, esančiame K. Donelaičio g. 2A, Panemunėje, Pagėgių sav. Iš patikrinimo akto ir apžiūros protokolo matyti, kad atlikus nuodugnų patikrinimą buvo rasta, kad gabeno 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) tablečių vaistų ,,Fenazepam“, 150 ml vaistų „Korvalol“ ir kitų su savimi turėtų vaistų. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 790 tablečių yra psichotropinės medžiagos – 1,975 g gryno fenazepamo, o buteliukuose su užrašu „Korvalol“ esančiame skystyje yra psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio bei kad 150 ml šių vaistų yra 2,739 g gryno fenobarbitalio. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239, kuriame patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, rastas pas kaltinamąjį gryno fenazepamo kiekis yra labai didelis kiekis šios psichotropinės medžiagos, nes viršija 0,3 g. Iš to išeitų, kad kaltinamasis gabeno per Lietuvos Respublikos sieną labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, jog kaltinamasis bent bendrais bruožais suvokė, kad jo gabenamuose vaistuose „Fenazepam“ ir „Korvalol“ yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Kaltinamasis pats tokių vaistų nevartojo. Byloje jokių objektyvių įrodymų apie tai nėra. Tokiu būdu jis, įsigydamas vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ Rusijos Federacijos vaistinėje be recepto, negalėjo suvokti, kad jo vežamuose 790 tablečių „Fenazepamo“ ir 150 ml „Karvolol“ yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – gryno fenazepamo. Kaltinamasis žinojo, kad šie vaistai yra raminamieji, tačiau neturėjo realios galimybės suvokti ir nesuvokė, jog per Lietuvos Respublikos sieną gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Dėl šios priežasties kaltinamojo nusikalstamoje veikoje nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos subjektyviosios pusės, todėl veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Vaistų išėmimas iš originalių pakuočių ir jų slėpimas rodo tai, kad kaltinamasis taip darė, kad vaistus būtų sunkiau aptikti, nes jie buvo gabenami kontrabanda per sieną ir žinojo, kad šių vaistų negalima per ją vežti, bet ne todėl, kad jis suvokė, jog gabenamuose vaistuose yra labai didelis psichotropinės medžiagos – fenazepamo – kiekis. Dažnas vykimas į Rusiją negali būti siejamas su kaltinamojo suvokimu apie gabenamuose vaistuose esantį psichotropinės medžiagos kiekį. Be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad jis šiuos vaistus veždavo kiekvieną kartą, kai ten vykdavo. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, prielaidomis grįsti kaltininko kaltės negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis slėpė ir muitinės kontrolei nepateikė ne tik neleistinus gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bet ir leistinus gabenti vaistus.

Iš aptartų įrodymų visumos ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, įgydamas vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ Rusijos Federacijoje, neturėjo realios galimybės suvokti ir nesuvokė, jog gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, tačiau žinojo, kad šių vaistų negalima gabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir turėjo tikslą šiuos vaistus parduoti, jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kad turėjo tikslą šiuos vaistus parduoti, kaltinamasis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tai, kad kaltinamasis pardavinėjo vaistus ir papildus, patvirtino visi apklausti liudytojai. Beje, kaltinamasis taip pat nurodė, kad šiuos uždraustus įvežti vaistus jis taip pat būtų pardavęs.

Kadangi kaltinamasis T. J. neteisėtai gabeno vaistus: 790 tablečių ,,Fenazepamo“, kuriose yra 1,975 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo, ir 150 ml vaistų „Korvalol“, kurių sudėtyje yra 2,739 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, turėdamas tikslą juos parduoti, jo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 260 str. 3 d. į BK 260 str. 1 d.

Dėl kaltinimo pagal BK 199 str. 2 d.

Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas ar šiame straipsnyje nurodytus kitus daiktus. Iš byloje esančių kaltinamojo bei liudytojo A. V. parodymų matyti, kad kaltinamasis T. J. 2014 m. birželio 15 d., apie 00.36 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, paslėpęs vairuojamo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ertmėse, esančiose po priekiniu prietaisų skydeliu, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) tablečių vaistų ,,Fenazepam“, 150 ml vaistų „Korvalol“ ir kitų su savimi turėtų vaistų. Muitinės pareigūnui A. V. pasiteiravus, ar turi daiktų, kuriuos reikia deklaruoti, kaltinamasis žodžiu deklaravo, kad ribojamų prekių neveža. Tik atlikus nuodugnų patikrinimą buvo rasti „Fenazepam“ ir kiti vaistai. Tai užfiksuota patikrinimo akte ir apžiūros protokole. Be to, tai pripažino ir pats kaltinamasis, kuris parodė, kad patikrinimo metu buvo rasta ne tik neleistinų, bet ir leistinų vaistų. Žinojo, kad tiek vaistų negalima vežti per sieną, o kai kurių negalima vežti iš viso, nes tai draudžiama daryti, todėl juos ir slėpė. Iš anksčiau paminėtų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis tyčia nepateikė ir bandė išvengti muitinės kontrolės dėl jo turėtų vaistų.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 199 straipsnio 2 dalį šioje konkrečioje byloje neturi reikšmės tai, kad, visus vaistus, tarp jų ir psichotropinius vaistus „Fenazepam“ ir „Karvalol“, kaltinamasis įsigijo teisėtai Rusijos Federacijoje, kur šie vaistai parduodami be recepto.

Iš Valstybės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. vasario 12 d. rašto Nr. (1.39)2R8-25 matyti, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre nėra registruotų vaistų preparatų, pavadinimų „Fenazepam“, tačiau šių vaistų veiklioji medžiaga įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą III sąrašą, kuriame nurodytos psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad keliaujantys asmenys, vykstantys ar atvykstantys iš kitos ne Šengeno valstybės, gali vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtų į III sąrašą įtrauktų medžiagų ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, jeigu jie su savimi turi receptą šioms medžiagoms įsigyti ar jo kopiją. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, fenazepamas yra įrašytas į III sąrašą – psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Šį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, kurie dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai, todėl su šiomis medžiagomis susijusiai veiklai taikomi kitų medžiagų ir preparatų, vartojamų sveikatos priežiūros ir veterinarijos tikslams, apyvartos reikalavimai, prekyba jomis galima, jei jos yra tinkamai įpakuotos ir paženklintos. Pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį asmuo, pateikęs galiojantį receptą, sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų. Kaltinamasis patvirtino, kad į Lietuvą įvežė neleistinų vaistų be recepto. Be to, pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją. Tokiu būdu, net ir įsigijus minėtus vaistus Rusijos Federacijoje be recepto, jų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną turi būti teisėtas pagrindas, t. y. receptas, licencija ir jie turi būti pateikti muitinės kontrolei. Tokios licencijos ar recepto kaltinamasis neturėjo ir, svarbiausia, kad šių vaistų nepateikė muitinės kontrolei.

Kadangi kaltinamasis T. J. nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas teisės importuoti psichotropines medžiagas, nes pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją, gabeno 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) tablečių vaistų ,,Fenazepam“, 1,975 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo ir 150 ml vaistų „Korvalol“, kurių sudėtyje yra 2,739 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 199 str. 2 d.

Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas, nesant BK 72 str. 4 d. nustatytų požymių. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad automobilio savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis galėjo būti panaudotas darant sunkius nusikaltimus. Be to, automobilyje nebuvo įrengtos slaptavietės, kuriose būtų buvę slepiami vaistai. Iš esmės tokiam vaistų kiekiui gabenti per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną automobilio nereikėjo. Juos būtų buvę galima tiesiog pernešti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį bei kaltinamojo asmenybę.

BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Pagal BK 260 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų ir jis taip pat priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau pas kaltinamąjį rasti vaistai „Fenozepamas“ ir „Korvalolas“ leidžiami vartoti medicinos tikslams, ir jie patenka į Rekomendacijų III sąrašą (Konvencijos IV sąrašas). Pažymėtina, kad tokio tipo medžiagos nėra absoliučiai draudžiamos, jos įeina į daugelio vaistų, parduodamų tiek Rusijos, tiek ir Lietuvos vaistinėse pagal receptus asmenims, turintiems tam tikrų negalavimų, sudėtį. Be to, jis gabeno oficialiai įgytus vaistinėje vaistus, o ne pačią psichotropinę medžiagą.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visu pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, oficialiai dirba, gauna legalias pajamas, darbovietėje yra charakterizuojamas labai gerai, yra socialiai labai aktyvus, kaip nurodė parapijos klebonas, T. J. yra aktyvus praktikuojantis katalikas, seniūnijos administracija nurodo, kad niekada nėra gavusi nusiskundimų dėl nederamo J. elgesio, yra sveiko gyvenimo būdo šalininkas, jau daug metų lanko sporto klubą „Ego modus“, teigiamai charakterizuojamas šio klubo trenerių, padeda jaunimo organizacijoms, yra nesavanaudiškai padėjęs Telšių muzikos mokyklai. Byloje nenustatyta, kad jis būtų gabenęs neleistinus vaistus ir pardavinėjęs juos asmenims svaigintis. Jo pirkėjai yra senyvo amžiaus žmonės, kurie yra jau pensinio amžiaus bei prašydavo parvežti jiems reikalingų vaistų todėl, kad pastarieji Rusijos Federacijoje kainuoja žymiai mažiau. Visa tai rodo, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nėra tokie tipiniai, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties, todėl kaltinamajam pagal BK 199 str. 2 d. skiriama laisvės apribojimo bausmė, atitinkantis BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą vidurkį. Šiuo laikotarpiu kaltinamasis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis labai daug kartų yra kirtęs sieną į Rusijos Federaciją, taiko BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte esantį draudimą, t. y. uždrausti kaltinamajam bausmės atlikimo laikotarpiu kirsti Lietuvos Respublikos–Rusijos Federacijos valstybių sieną ir vykti į Rusijos Federaciją.

Vadovaujantis tai pačiais motyvais, ir atsižvelgiant į tai, kad šie du padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, kaltinamajam pagal BK 199 str. 2 d. skiriama bauda.

Iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 301 str.–303 str.,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nubausti jį 20 MGL bauda.

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199str. 2 d., ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimą bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždrausti T. J. bausmės atlikimo laikotarpiu kirsti Lietuvos Respublikos–Rusijos Federacijos valstybių sieną ir vykti į Rusijos Federaciją.

Nuteistajam T. J. išaiškinti, kad:

vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

laikytis teismo nustatyto draudimo;

nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Iš T. J. valstybei priteisti 11 Eur 12 ct. proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: vaistų „Fenazepam“ tabletės (788 vnt.) (iš sulaikytų 780 vnt. tyrimui sunaudota 2 vnt.), 6 buteliukus vaistų „Korvalol“ (149 ml) (iš sulaikytų 150 ml tyrimui sunaudota 1 ml), kurie saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, – sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimą Nr. E630841 ir raktus grąžinti automobilio savininkei L. B..

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Miliuvienė