- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 2VP-25958-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20591-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., Ž. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., Ž. M., antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui R. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės Ž. M. piniginių lėšų, esančių sutuoktinės kredito įstaigų sąskaitose, bei ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. Nurodė, kad antstolė vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. M.. Pareiškėjas gavo iš antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Ž. M. pateikė atsiliepimą kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad vykdomojoje byloje 3 201,43 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondui yra asmeninė skolininko R. M. skola, susidariusi dėl jo individualios įmonės įmokų nemokėjimo. Pažymėjo, kad ji yra informavusi antstolę, kad skolininkas turi asmeninio turto – yra priėmęs palikimą po savo motinos mirties. Antstolė 2020 m. kovo 9 d. yra areštavusi skolininko turtinę teisę į palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, areštuoto paveldimo nekilnojamojo turto vertė yra 21 671 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja ar skolos išieškojimą vykdanti antstolė, skolininkui turint asmeninio turto, būtų mėginę išieškoti skolą iš šio turto. Nesant duomenų, kad nėra galimybės skolos išieškoti iš skolininko asmeninio turto, nėra pagrindo spręsti dėl išieškojimo iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad sutuoktinių santuoka yra faktiškai nutrūkusi, jie jau ilgą laiką kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Pažymėjo, kad teisme yra nagrinėjama civilinė bylą dėl santuokos nutraukimo dėl R. M. kaltės. Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, be to, teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Ž. M. santuokos nutraukimo byloje prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtines pasekmes sutuoktiniams sukeltų nuo 2011 m. lapkričio 25 d. Nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, kuris bus nustatytas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Nuo santuokos nutraukimo momento išieškojimas negali būti nukreipiamas į vėliau gautas arba gausimas Ž. M. pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais. Dalijant santuokoje įgytą sutuoktinių turtą, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir tokį reikalavimą suinteresuotas asmuo yra pareiškusi santuokos nutraukimo byloje. Pažymėjo, kad išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, bus išspręsti visi su sutuoktinių turtu ir prievolių paskirstymu susiję klausimai, dėl ko šios bylos nagrinėjimas iš esmės nebeteks teisinės reikšmės.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė pateiktame atsilipime prašė prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad antstolė neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0015/20/0004 duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 2019 m. gruodžio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (7.4)VRE_SP2-130771 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų R. M. individualios įmonės ir įmonės savininko R. M..
Antstolė 2021 m. birželio 8 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės Ž. M. gaunamas pajamas. 2021 m. birželio 15 d. patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojui per 3 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Testamentų registro duomenimis, po M. D. (skolininko R. M. motinos) mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė R. M. ir dar du asmenys. Iš suinteresuoto asmens Ž. M. pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad paveldimo nekilnojamojo turto vidutinė vertė sudaro 21 671 Eur. Antstolė 2020 m. kovo 6 d. turto arešto aktu Nr. S-20-15-3527 yra areštavusi R. M. turtines teises į nekilnojamuosius daiktus, kol atsiras palikimą priėmęs asmuo, t. y. areštavo teisę disponuoti (teisė turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti) paveldėtu mirusiosios M. D. turtu.
Kaip minėta, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį. Nagrinėjamu atveju nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad skolininko po motinos mirties paveldėto ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakaktų skolai išieškoti, taip pat nėra duomenų, kad skolos išieškojimą vykdanti antstolė apskritai būtų bandžiusi išieškoti skolą iš šio turto.
Be to, sprendžiant klausimą dėl turto dalies nustatymo, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl skolininko ir jo sutuoktinės Ž. M. santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Pažymėtina, kad pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl skolos išieškojimo nukreipimas į bendrąją jungtinę nuosavybę, esant nebaigtai nagrinėti civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo ir neišsprendus sutuoktinių turtinių tarpusavio santykių klausimo, galimai būtų pažeistos suinteresuoto asmens Ž. M. (skolininko sutuoktinės) turtinės teisės ir teisėti interesai.
Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo išieškojimą nukreipti į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.