- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 1-276-335/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40143-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Kaltinamasis
- D. G.
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirb. UAB “(duomenys neskelbtini)”, 5 kartus teistas: 2013-12-02 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.; 2014-02-04 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. ir 6 mėn. ir 2014-09-01 teismo nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų; 2014-10-28 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn. ir 2015-07-01 teismo nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų; 2017-03-06 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., atidedant bausmės vykdymą 1,5 m. (BK 75 str.); 2017-09-27 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., atidedant bausmės vykdymą 3 m. (BK 75 str.), turintis teistumus, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 178str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. G. pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio antros pusės iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, M. V. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitame šiam savininkui su R. M. bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nupjovė 17 uosių, kurių bendras tūris 5,75 m³, o bendra vertė 400 eurų ir juos pagrobė, padarydamas nukentėjusiajam M. V. 400 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
D. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis 2019 m. pasikeitė savo vardą ir pavardę iš iki tol turėtų A. M., grįžęs iš laisvės atėmimo vietos apsigyveno pas motiną (duomenys neskelbtini) kaime. M. V., kuris turi sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, gerai pažįsta ir jo yra prašęs parduoti uosių, bet jis nesutiko ir 2017 m. leido nusipjauti tik guobų. Tad nuosavu benzininiu pjūklu "Husqvarna 357 XP", kurio jau nebeturi, pjovė tik M. V. pažymėtas sausas guobas – apie 13 medžių, iš jų priruošė malkų ir pardavė taip uždirbdamas apie 300 eurų. Tos guobos ir uosiai miške buvo šalimais, bet žalių uosių teigė nepjovęs ir nevogęs, nes tuo laikotarpiu dirbęs bendrovėje ir namo grįždavo jau pavargęs. Ikiteisminiame tyrime esą dėl “susipainiojimo” buvo prisipažinęs. Mano, kad juos išpjovė kaimynas ir apie tai yra sakęs policijos pareigūnams, o M. V. be pagrindo apkaltino jį tai padarius ir kreipėsi į policiją. Pripažino žadėjęs jam už uosius atlyginti žalą, tačiau vėliau šio ketinimo atsisakė ir ieškinio nepripažino. Benzopjūklą teigė po to 2018 m. pardavęs pažįstamam asmeniui, bet nenurodė kam konkrečiai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-17 apklaustas įtariamuoju kaltinamasis prisipažino dėl uosių vagystės ir apie tai buvo paaiškinęs, jog M. V. buvo prašęs leidimo išsipjauti sausos medienos ir jis parašė leidimą bei pažymėjo apie 15-20 medžių, tarp kurių buvo iš guoba. Medžių pjovimui buvo pasitelkęs A. S. ir V. E. ir pastarajam mokėdavo po 20 eurų, o A. S. po 15 eurų už dieną. Bepjaudami per klaidą nupjovė ir uosio medžius, kurių pjauti M. V. neleido bei juos supjovus kaladėlėmis V. V. išvežė tris GAZ 53 markės automobilio priekabas, už vieną priekabą jam žmonės sumokėdavo apie 100 eurų, taip iš miško išvežė tris priekabas. Dėl uosių medienos vagystės tuomet nuoširdžiai gailėjosi ir pasižadėjo savininkui atlyginti nuostolius. Būtent tai padaryti raštu įsipareigojo dar 2018-08-24, iki 2018-10-20 sumokant M. V. 400 eurų už nupjautus 17 žalių uosių (b.l. 54, 95-96). Bet apklaustas 2019-02-25 jis jau ėmė neigti kaltę bei aiškino, kad M. V. raštišku leidimu, kurio neišsaugojo, jis nuo 2017 m. rudens iki 2018 m. vasaros pjovęs sausas guobas ir kriaušes, taip galimai išpjovęs apie 11 medžių (b.l. 100-101).
Nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad kaltinamasis 2017 m. užeidavo paklausti ar jis neturi kokio darbo jam, tai pasiūlė nupjauti nudžiūvusias guobas ir pasiimti kaip medieną, jas pažymėjo dažais. Matė kaip ją išsivežė supjautą kaladėlėmis. O 2018 m. jis prašė parduoti ir išsipjauti uosius, bet neleido. Liepos mėnesį atvažiavęs sodybon (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad trūksta šių medžių, bevaikštant po mišką pamatė, jog dalis jų yra išpjauta ir išvežta – matė mašinos važiavimo šviežius pėdsakus. Rugpjūčio 4 d. rado išpjautų 17 uosių kelmus, medžiai buvo išpjauti jo manymu gana greitai, per 1-2 mėnesius, tik vieno medžio didelis kamienas ilgai gulėjo ir buvo supjaustytas vėliau. Tą dieną bendravo su D. G. (tuo metu buvusiu A. M.) ir klausė jo, kas galėjo nupjauti medžius, kurių nupjovimui leidimo nebuvo davęs. Pastarasis telefono žinute sutiko mokėti 100 eurų už nupjautus medžius ir prašė sąskaitos numerio, todėl yra įsitikinęs, kad medžius nupjovė būtent jis (b.l. 2). Ikiteisminiame tyrime 2019-02-22 M. V. apklausos metu parodė, kad 17 vienetų uosių, iš kurių 13 šių medžių buvo žali, o 4 sausi, buvo nupjauti ir pavogti iš dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam vienam, o greta esantis sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendros nuosavybės teise priklauso jam ir R. M.. Jis pareiškė bendrą 400 eurų civilinį ieškinį (b.l.25-26) ir prašė iš kaltinamojo priteisti tokį žalos atlyginimą.
Liudytojas A. S. teismui paaiškino, kad su kaltinamuoju susipažino prieš 2 metus. 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jam paskambinęs D. G. paprašė padėti nupjauti medžių ir jis sutikęs. Buvo nuvežtas į mišką ir ten dirbo keturiese, jis dirbęs dvi dienas, bet D. G. jam sumokėjo tik už vienos dienos darbą. Kai prie nežinia kam priklausančios sodybos pjovė medžius, ten nedirbo. Pripažino, kad medžių rūšių neskiria, todėl neatmetė, kad miške galėjo būti pjaunami ir uosiai, iš kurių juos supjovus kaladėlėmis buvo paruoštos malkos ir jas D. G. pardavė Ž. Jam, A. S., tuomet buvo kilęs įtarimas dėl tų medžių pjovimo teisėtumo, nes girdėjo D. G. pokalbį su vairuotoju.
Liudytojas V. E. parodė, kad kurį laiką gyveno pas kaltinamojo tėvą P. M. (duomenys neskelbtini), kur kartu gyveno ir P. M. sūnus D. G. – tuo metu jis buvo A. M.. 2018 m. rudenį jo prašymu pusdienį pjūklu pjovė guobos kamieną kaladėlėmis, taip pat kartu su P. M. padėjo jam sukrauti nupjautų uosių kalades į krūvą, kurios po 2 dienų jau buvo išvežtos iš miško. Kaltinamasis pats jam sakė uosius išpjovęs, bet apie tai prašė neliudyti, nevykti į teismą, net prislėpė dviratį kad negalėtų nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) (šiuo tikslu buvo pas jį atvykęs prieš 2019-04-26 teismo posėdį ir žadėjo pavaišinti alkoholiu už neliudijimą).
Ikiteisminio tyrimo metu V. E. irgi buvo paaiškinęs, kad kaltinamasis 2018 m. liepos mėnesį jo prašė kartu su tėvu P. M. sukrauti neseniai nupjautų uosių kalades į krūvas. Tuo metu matė nupjautus 5-6 žalius uosius, jų kelmus ir išmėtytas žalias šakas. Taip pat matė kitų nupjautų storų medžių už maždaug 50 metrų nuo raudono namo (M. V.), kuriuos D. G. taip pat prisipažino nupjovęs. Po kelių dienų pastebėjo, kad jų sukrautų uosių kaladžių jau nėra, pieva buvo išvažinėta sunkvežimiu ir kaltinamasis pasakė pardavęs kalades, o po kažkurio laiko šeimininkas iš to netoliese esančio raudono namo baręs jį už nupjautus uosius. Jo prašė niekam nesakyti, kad padėjo krauti uosines kalades (b.l. 40-41). Savo parodymus liudytojas patvirtino 2019-02-28 parodymų patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini), kuomet parodė kur 2018 m. liepos mėnesį padėjo krauti uosių kalades (b.l. 42-46).
Taigi, šio liudytojo ir A. S. parodymai yra nuoseklūs ir teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu.
2018-08-20 fotolentelėmis buvo užfiksuotas nupjautų medžių (duomenys neskelbtini) vaizdas ir vagystės pėdsakai (b.l. 4-6).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos informacija patvirtina, kad nupjautų uosių medienos tūris yra 5,75 m³ (b. l. 34).
Todėl nepaisant D. G. neprisipažinimo, kuo aiškiai siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo kaltė yra visiškai įrodyta aptartais įrodymais. Teismas, įvertinęs jo pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atmeta vėliau atsiradusią jo gynybinę versiją, kad uosius neva galėjo išpjauti kiti asmenys.
Jo nusikalstama veika, pasireiškusi savavališku, be savininkų leidimo uosių išpjovimu ir medienos, t. y. svetimo turto pagrobimu, kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme. Lengvinančių aplinkybių nėra.
Skiriant jam bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakterizuojamas kaip mėgstantis meluoti ir apgaudinėti (b. l. 84), yra teistas penkis kartus ir inkriminuojamą nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotrapiu. Teismas pažymi, kad 2017-09-27 nuosprendžiu jis irgi buvo nuteistas už uosių ir kitų medžių neteisėtą išpjovimą bei medienos pagrobimą iš H. G. priklausančio miško (duomenys neskelbtini), padarant 200 eurų žalą, taip pat 2018-12-17 jis buvo nubaustas administracine tvarka už medžių išpjovimą iš G. R. priklausančio miško, esančio tame pačiame kaime, padarant 100 eurų žalą, kurios, kaip pripažino, dar nėra atlyginęs (b.l. 69-74). Taigi, medžių savavališkas pjovimas ir medienos pasigrobimas ją parduodant kaip malkas ir iš to užsidirbant yra įprastinė kaltinamojo veikla. Tačiau jis yra pakeitęs gyvenamąją vietą ir jau gyvena nebe su irgi teistu tėvu (žr. LITEKO), darančiu jam neigiamą įtaką, o su motina, pasižadėjo keisti gyvenimo būdą. Dėl to jam skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas, kuris pagal Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalis subendrintinas dalinio sudėjimo būdu su 2017-09-27 teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nes naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Nukentėjusysis M. V. pareiškė 400 eurų sumos ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo (b.l. 27) ir ją nukentėjusiam privalo atlyginti kaltinamasis, kuris, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu pats buvo pasižadėjęs tai padaryti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297, 301-303 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti areštu 90 parų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie 2017-09-27 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir dviem mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir po to panaikinti.
Tenkinti M. V. ieškinį ir iš nuteistojo D. G. jam priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.