Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
1A-106-166-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
M., M. J.
Nukentėjusysis
N., N. J.
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-106/2011Teisėjas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.6.6.;1.1.7.2.5.; 1.2.9.9.; 2.4.6.3.1.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,nuteistajam M. J.,gynėjai adv. Aldevinui Švedui,nukentėjusiajai N. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal LR BK 164 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigoti nuteistąjį M. J. per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. J. 5900 (penkių tūkstančių devynių šimtų) litų turtinę žalą.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad jis vengė pareigos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-19 sprendimą nepilnametės dukros Vanesos Jurkevičiūtės, gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti 300 Lt išlaikymą iki ji sulauks pilnametystės. Periodines išmokas nepilnametės dukros išlaikymui tėvas įsipareigojo kas mėnesį mokėti grynaisiais pinigais, pasirašytinai N. J. iki einamojo mėnesio paskutinės dienos už praeitą mėnesį. 2009 m. gruodžio 1 d. skola sudaro 5900 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. J. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį civilinio ieškinio dalyje ir nustatyti, kad M. J. įpareigojamas per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. J. 8800 aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų litų žalą , mokant jai po 400 litų į mėnesį. Mokėjimai atliekami iki paskutinės kiekvieno einamojo mėnesio, už kurį mokama, dienos. Apeliantė nurodo, kad skundžiama nuosprendžio dalis civilinio ieškinio dalyje yra be motyvų, neatitinka BPK 305 str. 5 d. imperatyvių procesinių reikalavimų, todėl nuosprendį šioje dalyje apeliantė laiko neteisėtu ir prašo naikinti.

Nurodo, kad byloje buvo apklausta kaip liudytoja antstolė N. B. paaiškino, kad iš kaltinamojo 2010 birželio mėn. yra gavusi tik 500 litų įmoką ir patvirtino, kad teismo dienai įsiskolinimo suma yra 8800 litų. Ši suma ir yra realiai jos tikėtina gauti suma, reali žala nuosprendžio priėmimo dieną, kurią teismas privalėjo jai priteisti. Todėl nesuprantama kuo remiantis apeliantei buvo priteistas 5900 litų suma.

Apeliantė skunde nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra pagrindo taikyti BK 40 str. numatytą laidavimo nuostatas. Apeliantės manymu, teismas tinkamai neįsigilino į laidavimo institutą. Nurodo, kad byloje buvo pareikštas D. J. prašymas laiduoti už sūnų M. J.. Geranoriškas motinos sutikimas perimti skolos mokėjimą turėjo būti teismo priimtas domėn sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Nurodo, kad kaltinamojo motina turi pajamas, dirba, turi turtą, taigi pagal BK 40 str. D. J. yra patikimas laiduotojas. Be to, apeliantės teigimu, pasiūlymas dėl laidavimo atitiko visų šalių interesus ir Civilinio kodekso 6. 76 str., 6.77 str., 6.79 str.. Tokiu nuosprendžiu būtų apsaugoti iš esmės vaiko interesai. Todėl apeliantės manymu, teismas nepagrįstai netaikė laidavimo, nes jos kaip nukentėjusiosios interesas yra gauti žalos atlyginimą ir išlaikymą vaikui, o atmetus tokį prašymą jos dukters turtiniai interesai skundžiamu nuosprendžiu liko neapginti.

Be to, apeliantės teigimu, toks teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje leidžia ir toliau nuteistajam piktnaudžiauti ir daryti tęstinį nusikaltimą, nes nuosprendyje nenustatyta konkrečiai kada ir kokiomis sumomis jis privalo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą, kas reiškia, jis gali iki sueinant dviems metams nemokėti priteistos žalos iš viso ir tokie veiksmai nesudarys pagrindo laisvės apribojimo bausmės pakeisti į realią bausmę, kadangi nebus suėję nustatyti du metai. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, kad ir prokuroras, dalyvavęs byloje atsiskaitymo terminą prašė nustatyti vienerius metus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios N. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką bei paskyrė bausmę nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tačiau skiriant kaltinamajam M. J. įpareigojimą per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. J. 5900 (penkių tūkstančių devynių šimtų) litų turtinę žalą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-11-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu, iš M. J. dukters Vanesos Jurkevičiūtės naudai priteista kas mėnesį mokėti 300 Lt išlaikymą iki ji sulauks pilnametystės. Periodines išmokas nepilnametės dukros išlaikymui M. J. įsipareigojo kas mėnesį mokėti grynaisiais pinigais, pasirašytinai N. J. iki einamojo mėnesio paskutinės dienos už praeitą mėnesį.

Apeliantė skunde prašo įpareigoti M. J. per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. J. 8800 Lt žalą ir nurodo, kad teismo nuosprendžio priėmimo metu įsiskolinimo suma sudarė 8800 litų, todėl teismas šią sumą privalėjo jai priteisti. Apeliantei nesuprantama kuo remiantis jai buvo priteistas 5900 litų suma. Tačiau toks apeliantės prašymas bei skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini dėl šių motyvų. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. J. dėl baudžiamosios bylos iškėlimo M. J. už vengimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui į antstolę kreipėsi 2009-12-01 d. (b.l. 3). 2009-12-18 antstolė J. B. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus AVPK 1 PK dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kartu pateikdama 2009-10-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-16067-127/2008 (b.l. 2, 4). Ikiteisminis tyrimas dėl M. J. vengimo mokėti lėšas vaiko išlaikymui pradėtas 2009-12-23 d. Kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009-12-23 d. už laikotarpį nuo 2007-11-19 iki pareiškimo padavimo momento, t.y. 2009-12-18, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti M. J. atsakomybės klausimo už veiksmus, padarytus nuo 2009-12-23. Kadangi ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu išlaikymo įsiskolinimo dydis laikotarpyje nuo 2007-11-19 iki 2009-12-01 sudarė 5900 Lt, todėl teismas nuosprendžio priėmimo metu pagrįstai priteisė iš M. J. 5900 Lt išlaikymo įsiskolinimo dydį.

Apeliantės prašymas įpareigoti M. J. per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išlaikymo dydį mokėti kas mėnesį po 400 Lt yra atmestinas. Kaip matyti iš 2007-11-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo, iš M. J. dukters Vanesos Jurkevičiūtės naudai priteista kas mėnesį mokėti po 300 Lt išlaikymo iki ji sulauks pilnametystės. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo ir yra vykdomas. Apeliantė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Duomenų apie tai, kad kitu teismo sprendimu išlaikymo dydis būtų pasikeitęs ir iš M. J. dukters Vanesos Jurkevičiūtės naudai būtų priteista kas mėnesį mokėti po 400 Lt, byloje nėra. Todėl įpareigoti M. J. per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išlaikymo dydį mokėti kas mėnesį po 400 Lt jokio pagrindo nėra.

Apeliantės prašymas šioje byloje taikyti BK 40 str. ir nuteistojo M. J. laiduotoju paskirti jo motiną D. J., yra atmestinas. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos įsitikinimu, tam yra visos būtinos sąlygos, o kaltinamojo motina D. J. yra patikimas laiduotojas, nes turi pajamas, dirba, turi turtą. Tačiau kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Sutinkamai su BK 40 str., asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Nagrinėjamoje nėra nustatyta visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytų sąlygų, kurios leistų kolegijai svartyti BK 40 straipsnio taikymo klausimą M. J., visumos, tai yra nėra nustatytos vienos būtinos sąlygos – kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Todėl akivaizdu, kad BK 40 straipsnio taikymas jau vien dėl to negalimas. Kaip paaiškino pati nukentėjusioji, M. J. pagal priimtą 2007-11-19teismo sprendimą vengė mokėti išlaikymą, ne kartą žadėjo jai atlyginti žalą, tačiau pažadų neįvykdė. Dalį išlaikymo įsiskolinimo sumokėjo M. J. motina ir močiutė. Nuo 2009-12-01 išlaikymo įsiskolinimas išaugo iki 8800 litų. Iš teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo parodymų matyti, kad jis turi kitą šeimą, kurioje turi dar vieną vaiką, niekur nedirba. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. J. gera valia visiškai atlygins nukentėjusiajai turtinę žalą, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, nėra taip pat pagrindo spręsti ir dėl laiduotojo tinkamumo klausimo.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje leidžia ir toliau nuteistajam piktnaudžiauti ir daryti tęstinį nusikaltimą, nes nuosprendyje nenustatyta konkrečiai kada ir kokiomis sumomis jis privalo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės rūšį, teismas sutinkamai su LR BK 48 str. 6 d. 2 p. įpareigojo kaltinamąjį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą yra nustatomas konkrečiam terminui, per kurį kaltinamasis turi atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra nustatomos konkrečiai tikslios datos ir sumos, kada ir kokiomis sumomis kaltinamasis privalo atlyginti žalą.

Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, kad ir prokuroras, dalyvavęs byloje atsiskaitymo terminą prašė nustatyti vienerius metus. Kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad bausmę kaltinamajam skiria tik teismas neatsižvelgiant į kaltinamojo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių norus. Dėl bausmės skyrimo ir dydžio teismas nesitaria nei su kaltininku, nei su nukentėjusiuoju ir neprašo jų sutikimo ar patarimo ir vadovaujasi tik įstatymu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad teismas šiuo klausimu nesitaria ir su prokuroru. Prokuroro siūlymas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės teismui nėra privalomas.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas paskyrė kaltinamajam M. J. netinkamą įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, nes tokia žala nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu nėra priteista.

Byloje teismas nuteistajam M. J. neturėjo teisinio pagrindo skirti įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, nes įsiskolinimas už alimentus nelaikytinas turtine žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ (Teismų praktika Nr. 12) 9 punkte yra išaiškintos žalos ir nuostolių sąvokos. Pagal minėto nutarimo 9 punktą žala yra turtinės, fizinės ar moralinės nusikaltimo pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos. M. J. savo įvykdyta nusikalstama veika – vengimu išlaikyti vaiką – tiesioginės turtinės žalos nepadarė, baudžiamojoje byloje nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys žalai atlyginti. Taigi įpareigojimas atlyginti turtinę žalą yra netinkamas, nes turtinė žala nebuvo padaryta.

BK 48 str. 7 d. numatyta, jog teismas vietoj BK 48 str. 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Tokiu įpareigojimu galėtų būti įpareigojimas atlyginti susidariusį alimentų įsiskolinimą, tačiau ne įpareigojimas atlyginti turtinę žalą.

Taigi nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo keistinas, naikinant nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo per 2 metus atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai N. J. skiriant M. J. įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti N. J. iki 2009 m. gruodžio 1 d. susidariusį 5900 Lt alimentų įsiskolinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija

nusprendž i a:

Nukentėjusiosios N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo įpareigoti per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. J. 5900 (penkių tūkstančių devynių šimtų) litų turtinę žalą.

Nuteistajam M. J. skirti įpareigojimą per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. J. iki 2009-12-01 d. susidariusį 5900 Lt (penkių tūkstančių devynių šimtų) alimentų įsiskolinimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjos Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėLeonarda Gurevičienė