Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

kaltinamajam S. R. (dalyvavimas užtikrintas naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones),

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į galiotai atstovei Gintarei Matulionytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

6. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotoji atstovė pozicijos dėl pageidaujamo teikimo išnagrinėjimo rezultato neišsakė, tik pažymėjo, jog nuo teikimo pateikimo teismui dienos iki jo nagrinėjimo teismo posėdyje dienos jokios papildomos naujos informacijos apie nuteistąjį S. R. nėra gauta. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti. Nuteistasis akcentavo tai, kad nusikaltimus, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis įvykdė būdamas jauno amžiaus, iki tol teistas nebuvo. Nurodė, kad bausmės atlikimo metu nedirbo dėl jam nustatyto neįgalumo, kas ir lemia mažą jo darbo patirtį. Taip pat nuteistasis pažymėjo, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, savo kaltės dėl jų padarymo nemenkina, yra atlyginęs jais padarytą žalą, šiuo metu mokosi. Be nuteistojo nurodytų aplinkybių, gynėja paminėjo, kad laisvėje S. R. turi draugę, su kuria ruošiasi sukurti šeimą, bei gyvenamąją vietą. Prokurorė prašė teikimą atmesti.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

8. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytą formalų reikalavimą (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad S. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės – nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 1996 m. kovo 6 d.. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas tam, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą, privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, ir nagrinėjamu atveju atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad S. R. padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

10. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo įsitraukimą į mokymosi procesą – atlikdamas jam paskirtą bausmę S. R. įgijo pagrindinį išsilavinimą, baigė 11 ir 12 klasių kursą, kadangi negavo brandos atestato dėl neišlaikyto lietuvių kalbos egzamino 12 klasės kursą kartojo ir 2023-2024 metais, be to, jis siekia įgyti siuvėjo profesinę kvalifikaciją. Nuteistojo naudai vertintina ir tai, kad pastaruoju metu jis lankosi pas psichologą asmeninėms konsultacijoms (asmens bylos 4 t., 2 d., b. l. 174-175), reguliariai ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – vien laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. jis dalyvavo 111 užsiėmimų (asmens bylos 4 t., 2 d., b. l. 171-173). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad S. R. šiuo metu stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, deda tam tikras pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Prie nuteistojo naudai vertintinų duomenų priskirtina ir jo asmens byloje esanti informacija, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jis buvo skatintas penkiolika kartų (asmens bylos 4 t., 2 d., b. l. 170). Atsižvelgtina ir į tai, kad atvykęs į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimą nuteistasis adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos, bendravimo joje ypatumų. Vis tik šios aplinkybės negali būti pernelyg sureikšmintos ir vertinamos atsietai nuo kitų asmens byloje esančių duomenų.

11. Kaip matyti iš teikimo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, reikšmingesni teigiami pokyčiai S. R. elgesyje, mąstyme ir kitose srityse, lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. 28 metais, fiksuojami sąlyginai neseniai. Ilgą laiką nuteistasis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos buvo apibūdinamas tik patenkinamai (asmens bylos 2 t., 2 d., b. l. 2, 12, 20, 31, 36, 44, 81, 92, 121, 127; 3 t., 2 d., b. l. 81). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologinės tarnybos 2018 m. gruodžio 3 d. išvadoje buvo nurodoma, kad nuteistojo rizikos valdymą gali apsunkinti jo abejingumas resocializacijai, planų neturėjimas, kad jis priešiškai ir gynybiškai reaguoja į aplinką, siūlomas intervencines priemones, yra motyvuotas išskirtinai tik pozityviam užimtumui be poreikio asmeniniams pokyčiams, rizikos valdymui, išlaiko negatyvias nuostatas pareigūnų atžvilgiu, o tai gali įtakoti jo netinkamą elgesį. Šioje išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis daugumoje bendrauja su nusikalsiančiais ir nesilaikančiais drausmės taisyklių asmenimis, yra lengvai neigiamai įtakojamas, sunkiai sugebantis atpažinti patiriamus sunkumus bei priimti atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime (asmens bylos 3 t., 1 d., b. l. 84). 2015 m. rugsėjo 2 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. S. R. dalyvavo bado akcijoje, protestuodamas prieš BVK pakeitimus (asmens bylos 2 t., 2 d., b. l. 177–181), į ką taipogi turi būti atsižvelgiama, kadangi tai parodo, jog nuteistasis yra linkęs rinktis neracionalius, kategoriškus bei kraštutinius savo įsitikinimų reiškimo būdus. Be to, nors šiuo metu S. R. savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta, tačiau ilgą laiką, t. y. iki 2015 m., ją iš esmės neigė ir teigė norįs užmiršti viską, kas su tuo susiję (asmens bylos 2 t., 2 d., b. l. 127). Dar 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas analogiškas teikimas, jis taip pat tvirtino, jog nužudė tik vieną žmogų, o dėl antrojo nužudymo buvo nuteistas nepagrįstai, tik dėl to, kad buvo įvykio vietoje. Pastebėtina ir tai, kad net ir šiuo metu, pripažindamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nuteistasis vis dar linkęs minimalizuoti savo indėlį jų padaryme, teigdamas, kad pats nebūtų pasiryžęs jų padaryti, nors būtent jis buvo nusikaltimų organizatorius ir telkė bendrininkus (2024 m. rugsėjo 25 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, asmens bylos 4 t., 2 d., b. l. 161-168).

12. Remiantis 2024 m. rugsėjo 25 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad pirminis S. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas 2019 m. gruodžio 5 d. Jo metu nuteistasis priskirtas žemai šios rizikos grupei. S. R. perkėlus bausmę atlikinėti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, nuteistajam buvo atliktas pakartotinis vertinimas ir nustatyta jau vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bet tai lėmė ne kokios pasikeitusios aplinkybės, o netikslus nuteistojo kriminogeninės praeities įvertinimas ankstesnio vertinimo metu. Toliau sekusių patikrinimų metu nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti ir toliau išliko vidutinė, tačiau, atlikus vertinimą 2024 m. rugsėjo 25 d., buvo nustatyta ne tik, kad nemažėjanti, o netgi didėjanti S. R. rizika pakartotinai nusikalsti. Rizikos padidėjimas užfiksuotas „Mąstymo ir elgesio“ srityje, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ne visuomet geba apgalvoti savo elgesio galimas pasekmes bei pastaruoju metu stebimos jo neigiamos nuostatos į priežiūrą – 2024 m. sausio 1 d. jis buvo nubaustas drausmine tvarka už įkalinimo įstaigoje nustatytas tvarkos nesilaikymą.

13. Taip pat pastebėtina, jog nors nuteistasis mokėsi, paskutinius keletą metų aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, įvairiose socialinės reabilitacijos programose, naudojosi psichologine pagalba, vis tik, jam priskiriama visa eilė (viso devyniolika) kriminogeninių (riziką nusikalsti didinančių) veiksnių, iš kurių vos du yra statiniai, tai yra nekintantys, o likusieji – dinaminiai, tai yra tokie, kurių įtaka pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali būti panaikinta arba bent jau reikšmingai sumažinta, priklausomai nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį, mąstymą ir t. t. Statiniams kriminogeniniams veiksniams priskirta: smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis. Dinaminiams kriminogeniniams poreikiams priskirta: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad dinaminiai nuteistojo riziką nusikalsti didinantys dinaminiai veiksniai gali būti aktualiais visą asmens gyvenimą, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį ar, juo labiau, nuteistajam išėjus į laisvę. Taigi, svarstant S. R. paskirtos bausmės švelninimo klausimą, vertinant jo galimą grėsmę visuomenei, šie duomenys yra itin svarbūs. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad atlikus S. R. vertinimą, nebuvo nustatyta apsauginių (jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinančių) veiksnių.

14. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, kad vykdydamas nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, S. R. buvo jauno amžiaus (19 metų), neteistas, jo asmenybės pavojingumo nemažina ir atlaidžiau vertinti jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą pagrindo nesudaro. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, jis buvo pripažintas kaltu net už vienuolikos nusikalstamų veikų įvykdymą, be kita ko, ir už labai sunkius ir nepataisomas pasekmes sukėlusius smurtinius nusikaltimus – kvalifikuotą dviejų žmonių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar vieną žmogų sunkinančiomis aplinkybėmis, padarytus dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupėje ir panaudojant šaunamuosius ginklus. Jo vaidmuo šių nusikaltimų padaryme tikrai nebuvo antraeilis, kadangi būtent jis buvo jų organizatorius. Be to, nusikalstamas veikas, už kurias atlieka bausmę, nuteistasis įvykdė per trumpą laikotarpį – vos aštuonis mėnesius. 1995 m. balandžio 11 d. nužudęs (nušovęs) nukentėjusįjį, kurio turtą prievartavo, vos po aštuonių dienų (1995 m. balandžio 19 d.) S. R., veikdamas su bendrininkais bei panaudodamas šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, įvykdė plėšimą. Sekančio apiplėšimo metu (1995 m. gegužės 21 d. plėšimas) nuteistasis ginklu šovė nukentėjusiajam į koją, o dar po trijų mėnesių (1995 m. rugpjūčio 21 d.), vėl gi vedamas finansinių paskatų, nušovė dar vieną žmogų. Net ir įvykdęs dvi žmogžudystes, S. R. toliau disponavo šaunamaisiais ginklais ir jais kėsinosi į kitų žmonių sveikatą ir netgi gyvybę – dar po dviejų mėnesių (1995 m. lapkričio 24 d.) jis šovė į nukentėjusįjį ir sunkiai jį sužalojo, kadangi pastarasis neatsiprašė dėl to, kad kliudė nuteistąjį, o praėjus vos šešioms dienoms nuo šio nusikaltimo (1995 m. lapkričio 30 d.) pasikėsino nužudyti dar vieną žmogų. Be to, susilaikyti nuo smurtinio elgesio S. R. nepavyko ir būnant struktūruotoje aplinkoje – jis buvo drausmine tvarka baustas už konfliktą, kurį pats išprovokavo ir kurio metu kitam žmogui sudavė ranka į veidą. Tiek nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pobūdis, jų padarymo aplinkybės (tame tarpe ir laikas), tiek priežastys, dėl kurių buvo nusikalsta, atskleidžia antivisuomenines S. R. nuostatas, visišką moralės ir elgesio normų niekinimą. Nors šioje pastraipoje aptartos aplinkybės yra susijusios išimtinai su nuteistojo elgesiu dar iki bausmės atlikimo ir jos savaime neleidžia kategoriškai spręsti, jog toks pavojingas jo veikimas pasikartotų ir ateityje, tačiau didžiulės grėsmės tikimybę visuomenei paleidus S. R. į laisvę, patvirtina ne tik jo kriminogeninė praeitis, bet ir šiuo metu jam priskirtų kriminogeninių veiksnių reikšmingas skaičius bei 2024 m. rugsėjo 25 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija, jog 2023 m. gruodžio 27 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei.

15. Spręsdama klausimą dėl S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija įvertina duomenis ne tik apie šio nuteistojo gautus paskatinimus, bet ir jo padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. Viso drausmine tvarka S. R. buvo baustas aštuonis kartus. Dar tris kartus apsiribota tik jo svarstymu drausminėje komisijoje. Iš pažymos apie S. R. pažeidimus ir paskatinimus (asmens bylos 4 t., 2 d., b. l. 170) matyti, jog jis bausmės atlikimo vietos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 1999 m., 2002 m., 2008 m., 2011 m., 2012 m. (du kartus), 2013 m., 2015 m., 2016 m., 2022 m. ir netgi 2024 m. Taigi, nuteistasis pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėlesnėse jos stadijose, vieną jų įvykdė dar šių metų pradžioje, kas yra akivaizdus patvirtinimas, jog nuteistasis dar ir šiuo metu stokoja motyvacijos nepažeidinėti privalomų normų, nors ir deklaruoja suvokiantis jų svarbą. Pažymėtina, jog net ir laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę galimybė nėra pakankama priežastimi S. R. pavyzdingai laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, todėl bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bus motyvuotas laikytis visų įstatymų ir nenusikalsti ir tolesnio terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (jei bausmė būtų pakeista) bei išėjęs į laisvę.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai S. R. ir jo pataisos procesą apibūdinančių duomenų, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas,.

17. Taip pat pastebėtina, jog teikimas dėl S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę yra teikiamas ir nagrinėjamas jau penktą kartą. Paskutinį kartą toks teikimas buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi. Nesutikdamas su ja, nuteistasis pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris pritarė žemesnės instancijos teismo sprendimui bausmės rūšies S. R. nekeisti. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties priėmimo dienos iki šios dienos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika reikšmingai nesumažėjo, priešingai, buvo nustatyta netgi didėjanti jos dinamika. Nesikeitė ir S. R. didelės žalos rizikos visuomenei vertinimas. Be to, nuteistasis dar kartą buvo nubaustas drausmine tvarka, paskatintas taip pat tik kartą. Per šį laikotarpį neatsirado ir kokių nors aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip veiksniai, mažinantys S. R. riziką pakartotinai nusikalsti. Tai tik patvirtina, jog švelninti nuteistojo padėtį, priimant sprendimą pakeisti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.