- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- 1S-238-174/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
Teisėja Aurelija Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1S-238-174/2008
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 6 d.
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal jos skundą iškelti baudžiamąją bylą V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio l dalį ir 155 straipsnio l dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
S. S. 2008 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio l dalį ir 155 straipsnio l dalį V. V., nes jis 2008 m. rugsėjo mėnesį administracinėje byloje Nr. 1-553-243/2008 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė 2008 m. rugsėjo 18 d. surašytą atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja per 8 šių metų mėnesius dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi jau 35 kartus, teigtina, kad ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl jos skundas netenkintinas ir šiuo pagrindu“, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo ją įžeisdamas ir apšmeiždamas.
Skundžiama nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal S. S. skundą iškelti baudžiamąją bylą V. V. pagal BK 154 straipsnio l dalį ir 155 straipsnio l dalį.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja S. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 nutartį kaip nepagrįstą ir pažeidžiančią jos teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir interesų gynimo ir priimti dėl skundo naują nutartį.
Pareiškėja nurodo, kad apylinkės teismas, pateisindamas V. V. teiginį, neva ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, padarė neteisingą išvadą, kad nusikalstamos veikos požymių V. V. veiksmuose nėra, ir nepagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylą. Teismas, nukrypdamas nuo skundo esmės, aiškinosi aplinkybes dėl prašymų pateikimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nors skundo esmė buvo tikrovės neatitinkančių žinių, kad ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, paskleidimas administraciniam teismui pateiktame V. V. paruoštame ir pasirašytame atsiliepime. Aiškina, kad žodis „piktnaudžiavimas“ turi ne tik labai negatyvią reikšmę asmeniui, bet turi ir skunde nurodyto kaltinimo prasmę sudarančius požymius, tai yra, kad asmuo vykdo nusikaltimo požymių turinčias veikas.
Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš anksto sprendė kas – V. V. ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio l dalyje ir 155 straipsnio l dalyje, subjektas, nes ši aplinkybė gali paaiškėti tik bylos nagrinėjimo metu.
Pažymi, kad teigimas dėl piktnaudžiavimo naudojamas prieš pareiškėją civiliniame procese, siekiant prisiteisti žalą ir turint tikslą jai pakenkti, nes už antrinę teisinę pagalbą reikia mokėti, todėl už tokias nesąžiningas veikas asmuo turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Teigia, kad dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo jaučiasi įskaudinta, įžeista, pažeminta ir šmeižiama, todėl turi teisę apginti save nuo prasimanytų teiginių dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis, kadangi tokių faktinių aplinkybių nėra, o kitu atveju tai turi įrodyti kaltinamasis. Kadangi įstatymas numato asmeniui teisę kreiptis į teismą su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka, šia teise pareiškėja pasinaudojo įsitikinusi, kad jos skundas pagrįstas ir teisingas, o kaltinamojo kaltės klausimas turi būti sprendžiamas ištyrus visas bylos aplinkybes. Nurodo, kad apylinkės teismo argumentai apie įžeidimo formas tėra subjektyvus samprotavimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apylinkės teismui 2008-09-26 pateiktame S. S. skunde, kuriuo ji prašė privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą V. V., kaltinant jį padarius BK 154 straipsnio l dalyje ir 155 straipsnio l dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nurodyta, kad V. V. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. 1-553-243/2008 2008 m. rugsėjo mėnesį pateikė atsiliepimą, kuriame nurodydamas, kad „atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja per 8 šių metų mėnesius dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi jau 35 kartus, teigtina, kad ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl jos skundas netenkintinas ir šiuo pagrindu“, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiais savo veiksmais ją įžeisdamas ir apšmeiždamas.
Skundžiama nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos skundą iškelti baudžiamąją bylą V. V. pagal BK 154 straipsnio l dalį ir 155 straipsnio l dalį.
Pagal BK 154 straipsnį šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kai kaltininkas paskleidžia aiškiai melagingus prasimanymus, tai yra tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet turi suprasti, kad jos neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas, tai yra įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija yra tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją yra faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.
Pagal BK 155 straipsnį įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Tačiau užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar jų vertinimas, akivaizdžiai prieštaraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.
Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos skunde nurodytas kaip tikrovės neatitinkantis teiginys, kad „atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja per 8 šių metų mėnesius dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi jau 35 kartus, teigtina, kad ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl jos skundas netenkintinas ir šiuo pagrindu“, nei baudžiamosios teisės teorijos, nei praktikos prasme nėra duomenys, paniekinantys ar pažeminantys pareiškėją ar pakertantys pasitikėjimą ja. Tokia išvada padaryta, nes S. S. nepateikė teismui jokių įrodymų, jog minėtas teiginys yra neteisingas ir prasimanytas. Teiginys, kad S. S. dėl antrinės teisinės pagalbos per 8 mėnesius kreipėsi 35 kartus, negali būti traktuojamas kaip veiksmas ar jo vertinimas, akivaizdžiai prieštaraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.
Pareiškėjos skunde nurodyta, kad teismas, nukrypdamas nuo skundo esmės, aiškinosi aplinkybes dėl prašymų pateikimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tačiau šis pareiškėjos teiginys nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas šių aplinkybių neanalizavo, o tik vertinant S. S. pateikto skundo iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka argumentus nurodė, jog teiginys, kad S. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba ir kuris, anot pareiškėjos, neatitinka tikrovės ir žemina ją, yra vertinamojo pobūdžio, išreiškiantis byloje dalyvaujančio asmens požiūrį į S. S. veiksmus ir jų vertinimą. Nustatyta, kad minėtas teiginys, kurį pareiškėja traktuoja kaip tikrovės neatitinkančias žinias, yra tik statistiniais duomenimis paremta suinteresuoto asmens atsiliepime, kuris pateiktas administracinėje byloje, išdėstyta pozicija. Tokia nuoroda administraciniam teismui pateiktame atsiliepime padaryta apibendrinus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos surinktus duomenis, kad per pakankamai trumpą laiką – per aštuonis mėnesius – dėl teisinės pagalbos buvo kreiptasi net trisdešimt penkis kartus, ir dėl to padarius atitinkamą išvadą, kad dar vienas kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos buvo įvertintas kaip piktnaudžiavimas. Be to, pareiškėja įrodymais nepaneigė, kad atsiliepime nurodytas kreipimųsi dėl antrinės teisinės pagalbos skaičius yra aiškiai melagingas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks atsiliepime nurodytas vertinimas nėra priešingas nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, atitinkamai toks teiginys negali būti priešingas ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad S. S. nurodytas teiginys dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo yra ne V. V., o administracinėje byloje Nr. 1-553-243/2008 dalyvaujančio suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą išdėstyta teisinė pozicija, todėl nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas, kad apylinkės teismas tik iškėlęs baudžiamąją bylą galėjo spręsti, ar pareiškėjos skunde nurodytam kaltinamajam V. V. galėtų būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.
Apylinkės teismas tinkamai aiškino BK 154 straipsnio ir 155 straipsnio nuostatas ir teisingai nurodė, kad S. S. apylinkės teismui pateiktame skunde nėra nusikalstamų veikų, nurodytų BK 154 straipsnio l dalyje ir 155 straipsnio l dalyje, požymių. Tokie S. S. nurodyti ir V. V. inkriminuojami kaltinimai negali būti pagrindu patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, nes V. V. padaryta veika akivaizdžiai neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Apylinkės teismas, išanalizavęs S. S. skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog V. V. administraciniam teismui pateiktame atsiliepime nurodyti teiginiai apie S. S. išsakyti tinkama ir visuotinai priimtina forma, nėra užgaulūs ar žeminantys. Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėja
nutaria:
pareiškėjos S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 nutartį.
Nutartis neskundžiama.