Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. Č. skundą suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, V. Č., antstoliui A. S. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja S. Č. pateikė antstoliui A. S. skundą, kuriuo prašo sustabdyti antstolio veiksmus, pripažinti turto arešto aktą (2016-04-12 Nr. e2-177-474/16) negaliojančiu, nutraukti išieškojimą iš jos vienintelio turto – darbo užmokesčio. Nurodo, jog antstolis neturi teisės nustatyti prievolės pobūdžio. Jei skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovas – vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto, šiuo atveju iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Jai priklausantis darbo užmokestis – pareiškėjos asmeniniai pinigai, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas. Nesutinka su antstolio veiksmais, mano, jog antstolis tokiais veiksmais viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jos teises. Prieštarauja antstolio sprendimui nukreipti išieškojimą dėl sutuoktinio asmeninių finansinių problemų į jos darbo užmokestį.

Antstolis A. S. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos S. Č. skundą, nurodydamas, kad nevykdo išieškojimo iš pareiškėjos, o vykdo išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio V. Č. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skolininko sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose esančios piniginės lėšos bei sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas iš šių lėšų turi būti vykdomas pirmiau negu iš kito turto. Pažymėjo, jog pareiškėjai yra žinoma ši procedūra, kadangi analogišką skundą pareiškėja teikė 2011 m., pareiškėjos skundas teismo nutartimi buvo atmestas. Mano, jog pareiškėja tokiais veiksmais siekia vilkinti išieškojimo procesą.

Suinteresuotas asmuo V. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, nurodė, jog AB SEB banko pasiūlytas kredito korteles paėmė asmeninėms reikmėms, sutuoktinė nėra bendraskolė, laiduotoja ir pan. Bendro turto su pareiškėja neturi, nors santuoka nenutraukta – kartu negyvena ir bendro ūkio neturi nuo 2011 m. Prieštarauja antstolio priimtam turto arešto aktui, nurodo, jog antstolis viršija savo įgaliojimus.

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, vykdoma pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-15 vykdomąjį raštą Nr. e2-177-474/16 dėl 1224,75 Eur skolos, palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Č. išieškotojo AB SEB bankas naudai (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l. 2). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas nedirba (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l. 17,25), nekilnojamojo turto neturi (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l.18). VĮ Regitra duomenimis skolininko vardu nėra registruota transporto priemonių (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l. 19-22), kito registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių skolininkas neturi (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l. 23, 24, 26-28). 2016-04-12 patvarkymu areštuoti lėšas antstolis patvarkė areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l. 45-46). Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su S. Č. (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l. 16, 33, 35, 38). LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis, skolininko sutuoktinė S. Č. dirba Klaipėdos lopšelyje – darželyje ,, (duomenys neskelbtini)“ (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l. 34).Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas V. Č. ir jo sutuoktinė S. Č. nėra sudarę/įregistravę vedybų ar turto pasidalijimo sutarčių (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l. 32). Turto arešto aktu Nr. S1a-18492, priimtu 2016-04-12, antstolis areštavo skolininkui V. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą skolininko sutuoktinei S. Č. įmonėje Klaipėdos lopšelis – darželis ,, (duomenys neskelbtini)“, arešto aktu įpareigojo skolininką, išieškotoją ir bendros nuosavybės turėtoją iki 2016-05-27 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0010/16/00759, b.l. 47-49).

Pareiškėja skundžia antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotas jai mokamas darbo užmokestis, prašo panaikinti patvarkymą, sustabdyti antstolio veiksmus, išieškojimą iš jos turto.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 str. 1 d.). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.1 d.). Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).

CPK 664 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimo iš skolininko turto eilę numato, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 d.). Nagrinėjamu atveju antstolis išieškojimą vykdo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, priklausančių jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, t. y. išieškojimą nukreipė į pinigines lėšas – jų dalį, kurias darbo užmokesčio forma gauta skolininko sutuoktinė.

Pareiškėja nurodo, jog antstolis išieškojimą vykdo iš jos turto. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d.5 p.). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja, skolininko V. Č. sutuoktinė dirba, iš darbinės veiklos gauna pajamas, tokiu būdu jos gaunamas darbo užmokestis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. bendras sutuoktinių turtas. Preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo V. Č. atsiliepime nurodo, jog su sutuoktine bendro ūkio neturi, kartu negyvena, tačiau nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme nėra pradėta byla dėl santuokos nutraukimo, teismas taip pat nėra priėmęs sprendimo dėl separacijos (sutuoktinių gyvenimas skyrium), todėl sutuoktinių gyvenimo skyrium teisinės pasekmės, numatytos Civilinio kodekso 3 knygos V skyriuje, nagrinėjamu atveju netaikomos. Nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, sutuoktinių turtui yra taikomas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82 str.), kuris reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d.). Tokiu būdu skolininkui V. Č. priklauso dalis pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio, į kurią išieškojimą yra nukreipęs antstolis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog antstolis išieškojimą vykdo iš pareiškėjos, o ne iš skolininko turto. Aplinkybė, jog pareiškėja gaunamą darbo užmokestį traktuoja kaip savo asmeninį turtą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas pajamų negauna, asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą neturi, tačiau jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso dalis pareiškėjos S. Č. gaunamo darbo užmokesčio.

Suinteresuotas asmuo V. Č. nurodo, jog įsiskolinimas ieškotojui yra jo asmeninė prievolė, kurią jis įsipareigoja dengti pats, pareiškėja nėra bendraskolė ar laiduotoja.

Civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo bei kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jei kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi įstatymas leidžia pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles nukreipti išieškojimą į tokiam sutuoktiniui priklausančią bendro turto dalį. Asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis laikomos tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininko asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tokiu būdu išieškojimas pagal skolininko prievoles pagrįstai nukreiptas į skolininko turto dalį bendrajame turte.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų ir pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, panaikinti 2016-04-12 turto arešto akto Nr. S1a-18492, pareiškėjos skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 510 str., 513 str.1 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos S. Č. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010-16-00759 grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.