Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, V. A. (V. A.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016-04-12 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo buvo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vadovui V. A. ir paskirti jam ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2172 Eur dydžio baudą. Institucijos pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ", įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. kovo 24 d. duomenimis sudaro 23 764,28 Eur, iš jų: mokestis už aplinkos teršimą 22,06 Eur, delspinigiai 0,52 Eur, viso 22,58 Eur, gyventojų pajamų mokestis 1185,58 Eur, delspinigiai 251,19 Eur, viso 1 436,77 Eur, nekilnojamojo turto mokestis 2 885,78 Eur, delspinigiai 207,07 Eur, viso 3 092,85 Eur, pridėtinės vertės mokestis 18 240,90 Eur, delspinigiai 971,18 Eur, viso 19 212,08 Eur. Bendrovės nepriemoka susidarė bendrovei nuo 2012-04-02 pateikus deklaracijas 22 334,32 Eur, delspinigiai 1 429,96 Eur, viso 23 764,28 Eur.2016 m. kovo 8 d., VMI prie LR FM, vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo suteiktomis teisėmis, atliko bendrovės mokestinės prievolės vykdymą ir 2016 m. kovo 8 d. pranešimu apie nesumokėtus mokesčius per elektroninę VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI", pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 23 878,02 Eur nepriemoką. Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius bendrovei įteiktas 2016 m. kovo 23d. ir bendrovės perskaitytas tą pačią dieną.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu V. A. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.Kauno apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde Institucija prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą V. A. paskirti ATPK 50⁶ str. 1 d. nustatytos administracinės nuobaudos vidurkį. Skunde nurodė, jog pareiškimo surašymo dienai, t.y. 2016-04-12, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 23 764,28 Eur mokestinę nepriemoką, kuri susidarius nuo 2012 metų. Pažeisdama Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d. įtvirtintas nuostatas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose), VĮ „Registrų centras“ įmonė buvo pateikusi balansą tik už 2012 metus, kuriuo Institucija ir vadovavosi. Todėl, Institucijos teigimu, administracinę atsakomybę prašoma taikyti ne už 2012 metais pradelstus įsipareigojimus, o konstatuojant įmonės nemokumą buvo vadovautasi 2012 m. įmonės balansu, t.y. tuo, kuris buvo paskutinis pateiktas VĮ „Registrų centras“. Paaiškėjimo apie daromą trunkamą pažeidimą diena laikytina pareiškimo surašymo diena.Skunde pažymima, kad pirmasis teismo posėdis buvo paskirtas 2016-06-06. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-09 VĮ „Registrų centras“ pateikė įmonės balansus už 2013, 2014 ir 2015 metus ir pažymą apie tai pateikė teismui paskutinio posėdžio metu, t.y. 2016-08-16 dieną, tačiau pačių balansų nepateikė. Institucijos įsitikinimu ATPK 50⁶ str. numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir pateiktas balansas už mokestinį laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, kur matyti, kad bendrovė turėjo turto 13 028 Eur sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie dėl savo trumpalaikio pobūdžio laikytini pradelstais sudarė 6 1842 Eur.Institucija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 str. 8 d., įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Akcinių bendrovių įstatymas, bendrovei turint 2 896 Eur įstatinį kapitalą, mažiausiai leistiną nuosavą kapitalą leidžia ne mažiau kaip 1 448,10 Eur (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 d., 59 str. 9-10 d.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose už 2015 metus nurodyta, kad nuosavas kapitalas 2015 m. buvo neigiamas, tai yra minus 48814 Eur. Todėl esant nuosavam kapitalui mažesniam nei 1 448,10 Eur bei akcininkams savo įnašais nepadidinus jo, įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas privalėjo svarstyti klausimą dėl įmonės pertvarkymo arba likvidavimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ATPK 35 str. nuostatas ir dėl to priėmė neteisingą nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. A. atžvilgiu nutraukti. Kadangi konstatuojant įmonės nemokumą buvo vadovautasi 2012 m. įmonės balansu, t.y. tuo, kuris buvo paskutinis pateiktas VĮ „Registrų centras“, todėl paaiškėjimo apie daromą trunkamą pažeidimą diena laikytina pareiškimo surašymo diena. Institucija prašė, priimti naują nutarimą V. A. paskirti ATPK 50⁶ str. 1 d. nustatytos administracinės nuobaudos vidurkį, kadangi jis nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintos įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai.Vadovaujantis ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus. ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai. Bylos medžiaga nustatyta, kad Institucija prašė iškelti V. A. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad, Institucijos manymu, jis privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, to nepadarė, todėl pažeidė kreditorių teises. Pažymėtina, kad ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t.y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, reikia visų pirma nustatyti, ar įmonės vadovui apskritai buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tik po to, siekiant atsakyti į klausimą, ar bylos nagrinėjimo dienai jau yra pasibaigę ATPK 35 str. numatyti terminai, nustatyti laiką, nuo kurio jam ši pareiga atsirado. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateikto įmonės balanso už 2012 finansinius metus, nepakanka šioms išvadoms padaryti.Institucija pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, buvo nurodžiusi, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą įmonės balansą už 2012 finansinius metus, jame nurodyti įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės – 2012 m. per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 16 721,21 Eur, o viso turto vertė nurodyta 14 242,51 Eur, kas patvirtina, kad įmonė galimai yra nemoki, nes įmonės būsena atitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu V. A. nurodė, jog įmonės vadovu jis tapo tik nuo 2015-03-30 ir jis negali atsakyti į klausimą ar buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto iškėlimo įmonei, nes reikia žiūrėti į įmonės dokumentus. Taip pat jis nurodė, kad jų įmonė daro pavedimus ne tik mokesčių inspekcijai, bet ir Sodrai, taip pat jie dengia skolas, rūpinasi darbuotojais (b. l. 32). Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-09 pateikė įmonės balansus už 2013, 2014 ir 2015 metus bei kitus finansinės atskaitomybės dokumentus (b. l. 22-25).Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Institucijos pateiktų duomenų spręsti, ar bendrovės vadovas turėjo pareigą keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepakanka. Tuo tarpu nenustačius, ar V. A. apskritai turėjo tokią pareigą, negali būti atsakyta į klausimą, ar šiuo metu jau yra pasibaigę ATPK 35 str. numatyti terminai. Pažymėtina, kad teismas turi neginčytinai nustatyti, nuo kurio laiko V. A. jau turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada įmonės vadovui jau buvo aišku, jog įmonė yra nemoki, tačiau jis sąmoningai, pažeisdamas kreditorių interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam nustatyti reikalinga surinkti papildomus duomenis, šiuos duomenis patikrinti ir tik nustačius, jog V. A. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, spręsti visus su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn bei su nuobaudos skyrimu susijusius klausimus.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei patikrinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti ir priėmė skubotą sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, suėjus ATPK 35 str. numatytiems terminams, tačiau tai neįvertino, kad tai trunkamasis pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t.y. nustatyti ir įvertinti ar V. A. buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir, jei taip, nuo kurio momento ji atsirado, byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinės bylos V. A. (V. A.) iškėlimo grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.