Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-14 · Byla Nr. ATP-327-211/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
ATP-327-211/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10737-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pažeidėjas
V. L.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-327-211/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10737-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, nustatė :

Aprašomoji dalis

V. L. teismo nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2014-09-11 apie 15 val. 30 min. Vilniaus m. Savanorių prospektu link miesto centro vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. T09471, įvažiavęs į Titnago g., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, patikrinimo metu vengė neblaivumo patikrinimo.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-04 nutarimą ir administracinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nagrinėdamas kitą apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-11344-716/2014, apylinkės teismas dėl to paties pažeidimo, nustatyto 2014-09-11 apie 15.30 val., savo 2014-10-29 sprendime konstatavo, kad jo (V. L.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjo neblaivumas nebuvo užfiksuotas objektyviais duomenimis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad veiksmas vyko tą pačią dieną, tą pačią valandą, kai pastarajam buvo surašytas ATP protokolas, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2015-02-04 nutarimu pripažino apeliantą kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. Teigia, kad jeigu byloje dėl pasipriešinimo pareigūnams nebuvo nustatyta sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių – „neblaivumas nebuvo fiksuotas objektyviais duomenimis“, reiškia, kad pastarasis buvo blaivus. Tokiu būdu teigia, kad ir nagrinėjamoje byloje, kurioje fiksuojamas tas pats laikas ir vieta, apeliantą apkaltino padarius pažeidimą kitomis aplinkybėmis, t.y. „vairavęs automobilį neblaiviam“.

Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad teismo posėdyje nedalyvavo, nes dėl ligos negalėjo susitarti su advokatais dėl galimybės ginti, o pirmos instancijos teismas jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atmetė ir bylą išnagrinėjo apeliantui nedalyvaujant. Kadangi pastarasis nedalyvavo, negalėjo duoti paaiškinimų. Tokiu būdu paaiškina, kad realiai susidarė tokia situacija, kad dėl paūmėjusios ligos – cukrinio diabeto apeliantas pajuto silpnumą, buvo momentas, kai prarado situacijos nuovoką, turėjo Titnago g. stabdyti automobilį. Teigia, jog tvirtinimai, kad vengė neblaivumo patikrinimo, yra melagingi, tą dieną buvo kviesti greitosios pagalbos gydytojai.

Apeliantas taip pat nurodo manantis, kad liudytojų parodymai turėtų būti vertinti kritiškai, kadangi matę, kad apeliantas padarė kelis KET pažeidimus, nestabdė pastarojo, o atėjo paliudyti teisme dėl tariamo apelianto neblaivumo. Apelianto teigimu, liudytojas T. V. davė abejingus paaiškinimus, kad „girdėjo pareigūnų kalbas..., kilo problemų..., tačiau kas vyko tarp pažeidėjo ir policijos patrulių, nematė. Nurodo, jog teismas nepagrįstai laikė, kad apelianto parodymai, duoti anksčiau, buvo melagingi.

Skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal apeliantui inkriminuotą pažeidimą, pažymi alkoholinių gėrimų dėl turimų sveikatos problemų nevartojantis, o susidariusią situaciją paaiškina dėl paūmėjusios ligos. Teigia, kad įstatymas teismui suteikia teisę pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius bei nesieja to su institucijos ar nukentėjusiojo iniciatyva.

Apeliantas nurodo ir tai, kad teismo paskirta nuobauda sukels jam atitinkamas neigiamas pasekmes, neteks darbo, paras galimybę vairuoti automobilį, praras pragyvenimo šaltinį dėl pažeidimo, kurio teigia nepadaręs.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad V. L. nubaustas už tai, kad 2014-09-11 apie 15 val. 30 min. Vilniaus m. Savanorių prospektu link miesto centro vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. T09471, įvažiavęs į Titnago g., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, patikrinimo metu vengė neblaivumo patikrinimo.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas tiek savo paaiškinime (b.l. 3), tiek pirmosios instancijos teisme (b.l. 28) nurodė nevairavęs automobilio, jame tik miegojęs.

Tokią apelianto versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.

Teismo posėdyje liudytojais apklausti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyr. tyrėjai pareigūnai A. U. ir T. V. paaiškino važiuodami greitkeliu Kaunas-Vilnius, prie Grigiškių pastebėję automobilį, kuris keistai važiavo, vinguriavo iš vienos eismo juostos į kitą, kelis kartus buvo sukėlęs avarines situacijas. Apie tai jie telefonu 112 informavo policijos pareigūnus, o vairuotojui sustojus prie stotelės, išlipo, priėjo, prisistatė pareigūnais ir paprašė toliau nevažiuoti. Liudytojai nurodė, kad priėjus arčiau matėsi, kad vairuotojas apsvaigęs. Į teisėjo klausimą liudytojas A. U. paaiškino, kad gal pažeidėjas ir ruošėsi miegoti kai sustojo, tačiau jam nepavyko to padaryti, nes jie priėjo ir vairuotojas buvo perduotas pareigūnams (b.l. 50-51).

Analogiškas aplinkybes pareigūnai nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 6, 7).

Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės I kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio A. V., atvykusio pagal minėtų kriminalinės policijos pareigūnų pranešimą, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2014-09-11 apie 15.30 val. gavo iš VPK OVS nurodymą nuvykti į Titnago – Vaduvos g. dėl neblaivaus vairuotojo, kurį sulaikė kriminalinės policijos pareigūnai. Pranešime taip pat užfiksuota, kad nuvykus, vairuotojas V. L. buvo akivaizdžiai visiškai girtas (sunkiai stovėjo ant kojų, žodžius tarė nerišliai, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas), tačiau tikrintis neblaivumą jis kategoriškai atsisakė (b.l. 5).

Šias aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas kriminalinės policijos pareigūnas T. V., nurodydamas, kad nors ir nematė vairuotojo atsisakymo tikrintis neblaivumą, tačiau girdėjo ir suprato, kad vairuotojas priešinosi, elgėsi neadekvačiai, reiškė nepasitenkinimą (b.l. 51).

Nors apeliantas skunde teigia, jog pareigūno parodymai, kad pastarasis atsisakė tikrintis neblaivumą, yra melagingi, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų siekę apkaltinti apeliantą nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų pagrindą netikėti byloje surinkta medžiaga ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais paaiškinimais.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 126 str. 4 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nubaustasis, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad pagal LR ATPK 126 str. 4 d. jis nubaustas ne už vairavimą esant neblaiviam, o už neblaivumo patikrinimo vengimą. Tokiu būdu nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto apkaltinimo „vairavęs automobilį neblaiviam“. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta „įtariama neblaivus“ – teismo vertinimu, tai yra priežastis, kodėl pareigūnai atliko patikrinimą, ir, nors tai iš tiesų perteklinė aplinkybė, pirmosios instancijos teismas kaltinimą pakoregavo, tos aplinkybės neliko, apeliantas buvo teisingai nubaustas už neblaivumo patikrinimo vengimą. Pažymima, kad šiai pažeidimo sudėčiai konstatuoti nėra būtina nustatyti pažeidėjo blaivumą ar neblaivumą, užtenka to, kad pastarasis vengia pasitikrinti. Taip pat šio pažeidimo nustatymui neturi reikšmės ankstesnė apelianto atžvilgiu išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl to paties įvykio tik dėl kito pažeidimo, kurioje buvo konstatuota, kad „neblaivumas nebuvo fiksuotas objektyviais duomenimis“.

Skunde apeliantas nurodė ir tai, kad prašė teismo atidėti posėdį, nes dėl ligos nespėjo susitarti su advokatais dėl gynybos, tačiau teismas jo prašymą atmetė ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad apeliantas net 4 kartus prašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl ligos. Pirmosios instancijos teismas jau pirmame teismo posėdyje, t.y. 2014-10-01 įpareigojo apeliantą pasirūpinti gynėju ir bylos nagrinėjimą apelianto prašymu atidėjo. Vėliau bylos nagrinėjimas, vėl gi apelianto prašymu, buvo atidėtas dar 2 kartus, apeliantui pateikus pranešimus apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus, tačiau nei karto teismui nepateikė teisės aktuose nustatytos formos pažymos dėl ligos, dėl kurios pastarasis negalėjo atvykti į teismo posėdį. Tokiu būdu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas tokį apelianto elgesį įvertino kaip mėginimą vilkinti bylos nagrinėjimą ir taip išvengti patraukimo administracinėn atsakomybėn už padarytą teisės pažeidimą. Juo labiau, kad ir įstatymas nenumato būtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo nagrinėjant bylas dėl minėto pažeidimo, o visus paaiškinimus apeliantas teismui galėjo pateikti raštu.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tinkamai pirmosios instancijos teismas paskyrė ir administracinę nuobaudą už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nors apeliaciniame skunde V. L. teigia, kad skirta administracinė nuobauda sukels neigiamas pasekmes, jis neteks darbo, praras galimybę vairuoti automobilį, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui administracinę nuobaudą paskyrė pagrįstai atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į apelianto asmenybę. Apeliantas praeityje daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vien 2014 metais už KET pažeidimus buvo baustas 5 kartus, todėl darytina išvada, kad apeliantas sistemingai daro teisės pažeidimus, iš ankstesnių baustumų išvadų nedaro. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Taip pat pažymėtina, kad neigiamų pasekmių dėl skiriamos administracinės nuobaudos atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisingas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė