- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-357-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- UAB „Ultrapramogos“
- Ieškovas
- UAB „Avalonas“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ultrapramogos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Avalonas“ ieškinį atsakovui UAB „Ultrapramogos“ dėl nuostolių atlyginimo ir baudos sumokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Avalonas“ 2007-06-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ultrapramogos“ 19220,29 Lt nuostolių atlyginimui, 8732 Lt baudą už vienašališką sutarties nutraukimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-03 atsakovui pagal PVM sąskaitą-faktūrą pardavė tapetus sienų dangai už 10063,67 Lt sumą. 2007-04-05 ieškovas su atsakovu sudarė rangos sutartį, pagal kurią savo medžiagomis įsipareigojo atlikti dekoratyvinį daugiasluoksnį lubų dažymą pagal italų firmos „Candis“ technologiją ir naudojant šios firmos medžiagas. Atsakovas įsipareigojo raštu priduoti darbų frontą ieškovui ir priimti iš jo tinkamai baigtus darbus bei laiku už juos atsiskaityti. Vykdant sutarties prievoles, ieškovas tą pačią dieną užsakė dažus ir ingridientus iš tiekėjo užsienyje bei už juos 2007-04-25 apmokėjo. 2007-05-05 ieškovas iš atsakovo gavo raštą su pasiūlymu nutraukti sutartį šalių susitarimu, o 2007-05-10 raštu informavo ieškovą, kad rangos sutartis pasibaigė. Savo prievoles pagal sutartį ieškovas vykdė tinkamai, tačiau dėl atsakovo kaltės negalėjo atlikti sutartyje numatytų darbų. Atsakovas, pažeisdamas sutarties sąlygas, nepranešė ieškovui apie pasirengimą perduoti raštiškai darbų frontą, dėl ko ieškovas negalėjo pradėti pagal sutartį numatytų darbų ir patyrė 19220,29 Lt nuostolių. Kadangi atsakovas už gautas prekes iki šiol neatsiskaitė, sutartinių prievolių pagal rangos sutartį nevykdė ir vienašališkai nutraukė sutartį, privalo ieškovui sumokėti ir baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ultrapramogos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas klaidingai visus savo reikalavimus kildina iš 2007-04-05 rangos sutarties, nes reikalavimas dėl 10063,67 Lt sumokėjimo kyla iš pirkimo-pardavimo santykių. Prekes, už kurias ieškovas atsakovui 2007-04-03 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovas gavo ir šios sumos neginčija. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais dėl sutartinių įsipareigojimų pagal 2007-04-05 rangos sutartį. 2007-04-23 atsakovas gavo ieškovo raštą, kuriame nurodyta, kad sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta vienašališkai, ir reikalaujama atlyginti patirtus nuostolius bei sumokėti baudą. Iki šio rašto gavimo atsakovas jokio pasiūlymo dėl vienašališko sutarties nutraukimo ieškovui nebuvo siuntęs. Atsakovas tikėjosi tinkamo ieškovo įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas per visą sutartyje nurodytą darbų atlikimo terminą nesiteiravo apie darbų fronto paruošimą ir nebuvo atvykęs jo priimti. Dėl to atsakovas 2007-05-05 raštu pasiūlė ieškovui nutraukti sutartį šalių sutarimu, tačiau ieškovas į šį pasiūlymą neatsakė. Kadangi ieškovas nevykdė sutarties pagrindu kylančių įsipareigojimų, atsakovas 2007-05-10 (pasibaigus darbų pagal rangos sutartį atlikimo terminui) raštu informavo ieškovą apie sutarties pasibaigimą. 2007-05-09 sąskaitoje-faktūroje, kurios atsakovas negavo, nurodyta suma yra daugiau nei du kartus viršijanti ieškovo patirtas išlaidas, įsigyjant prekes, nurodytas 2007-04-09 sąskaitoje. Be to, visos medžiagos (išskyrus tapetus sienų dangai) liko pas ieškovą ir galės būti panaudotos tolimesnėje jo komercinėje veikloje. Netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti ir nuostolius, ir baudą (netesybas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Ultrapramogos“ ieškovo UAB „Avalonas“ naudai 19220,29 Lt nuostolių, 4366 Lt baudą, 6 proc. dydžio nuo priteistų nuostolių metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrindė realiai turėtas išlaidas. Dalis medžiagų liko pas ieškovą, tačiau jis šioms medžiagoms išleido savo pinigines lėšas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad, tinkamai vykdydamas rangos sutartį, pranešė ieškovui raštu apie pasirengimą perduoti darbų frontą. Dėl to ieškinį dalyje dėl 19220,29 Lt nuostolių atlyginimo tenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalaujama sumokėti bauda yra aiškiai per didelė, todėl mažintina ½ dalimi iki 4366 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ultrapramogos“ prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų pagal 2007-04-05 rangos sutartį nevykdymo, nes visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo tokia sutartinių santykių praktika, kuri nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę. 2007-03-19 rangos sutarties pagrindu darbų frontas (kaip ir pagal 2007-04-05 rangos sutartį) raštiškai perduodamas nebuvo, o apie darbų fronto perdavimą atsakovas informavo ieškovą žodžiu. Abi šalys tokį atsakovo pranešimą laikė tinkama pranešimo forma. Remiantis 2007-03-19 rangos sutarties vykdymo praktika, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ir 2007-04-05 rangos sutartyje numatyti darbai bus pradedami apie darbų fronto perdavimą ieškovą informavus žodžiu. 2007-04-05 rangos sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovo kaltės, kadangi jis per visą darbų atlikimo terminą nė karto nesikreipė į atsakovą dėl minėtų darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys dalies ieškovo ieškinio reikalavimo (10063,67 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykdymą. Tačiau teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovas neginčijo šios sąskaitos, joje nurodytą sumą galutinai sumokėjo 2007-09-10. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo 10063,67 Lt sumai. Nepaisant to, teismas šią sumą dar kartą priteisė iš atsakovo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl 8070,22 Lt nuostolių atlyginimo pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė savo medžiagų kainos paskaičiavimą, pagal kurį bendra suma sudaro 3211,17 Lt, o teismas, remdamasis ieškovo vienašališkai išrašyta PVM sąskaita-faktūra, priteisė 8070,22 Lt. Nuostoliai turi būti grindžiami medžiagų įsigijimo dokumentais, o ne ieškovo vienašališkai išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Pirmosios instancijos teismo sprendimas suteikia ieškovui galimybę pasipelnyti atsakovo sąskaita, kadangi ieškovui priteista suma kaip nuostolių atlyginimas už medžiagas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) yra žymiai didesnė už tą, kurią pats ieškovas sumokėjo, be to šiomis medžiagomis disponuoja ieškovas. Teismas nepagrįstai išieškojo iš atsakovo ieškovo naudai baudą (netesybas) ir nuostolius, kadangi priteistos netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvais. Nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu padengė įsiskolinimą 10063,67 Lt sumai, ieškovas šia suma sumažino ieškinio reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo šios sumos priteisti. Ieškovas nesutinka su apelianto motyvais dėl kaltės sutartiniuose santykiuose, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų žodžiu informavęs ieškovą apie darbų fronto perdavimą. Priešingai, iš rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas net neketino vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais dėl nuostolių dydžio. Nurodo, kad atsakovas netiksliai paskaičiavo medžiagų kainą, kadangi ieškovas įsigijo medžiagų rangos sutarčiai vykdyti už 5445,45 Lt. Į nuostolius įskaičiuota pajamų dalis, kurią ieškovas būtų gavęs, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas nesutinka, kad pas jį likusios medžiagos galės būti panaudotos jo ūkinėje veikloje, kadangi kiekvienam objektui yra atskirai parenkama spalvų paletė pagal susitarimą su užsakovu. Ieškovas sutinka dažus perduoti atsakovui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovas – prašė tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Ultrapramogos“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas teismo sprendimui pakeisti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-04-03 ieškovas UAB „Avalonas“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui UAB „Ultrapramogos“ tapetus sienų dangai už 10063,67 Lt sumą (b.l. 6). Atsakovas šios sumos neginčijo, įtraukė ją į savo įsipareigojimus (b.l. 65, 68) ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apmokėjo (b.l. 80, 88). Ieškovas pripažino, kad atsakovas apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškinį sumažino 10063 Lt suma (b.l. 95). Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytą 10063 Lt sumą įtraukė į priteistiną iš atsakovo 19220,29 Lt nuostolių atlyginimą. Apeliantas pagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šios dalies ieškinio įvykdymą, bet paviršutiniškas, nevisapusiškas jų vertinimas sudarė pagrindą neteisėto sprendimo priėmimui. Ieškovas, pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, sutiko su apelianto argumentais dėl nepagrįstai priteistos 10063 Lt sumos. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad 10063 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) priteista nepagrįstai, kadangi bylos duomenys patvirtina abiejų šalių paaiškinimus, jog atsakovas ieškovo reikalavimą PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytai sumai pripažino ir ją galutinai sumokėjo 2007-09-10, o ieškovas nuo šio reikalavimo atsisakė dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pripažino atsakovo reikalavimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje sąskaitoje nurodytą sumą sumokėjo, o į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas, įvertindamas tai, ieškinio reikalavimo 10063 Lt sumai atsisakė. Pagal CPK 42 straipsnyje įtvirtintas šalių teises ir pareigas, atsakovas turėjo teisę pripažinti ieškinį dalyje dėl 10063 Lt priteisimo, o ieškovas – atsisakyti ieškinio reikalavimo dėl šios sumos priteisimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 str.). Tačiau, nors atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 10063 Lt sumokėjimą, ir šalys dėl to pateikė savo argumentus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, į juos neatsižvelgė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu teismas nepakankamai įvertino nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl nuostolių priteisimo keistinas, sumažinant priteistų nuostolių dydį 10063 Lt suma.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kurioje konstatuota atsakovo kaltė dėl sutartinių įsipareigojimų pagal 2007-04-05 rangos sutartį nevykdymo, o taip pat su tuo, kad jis nepateikė įrodymų, jog, tinkamai vykdydamas rangos sutartį Nr.07-04-05, pranešė ieškovui raštu apie pasirengimą perduoti darbų frontą ieškovui, taip pat, kad ieškovui, nepažeidus savo sutartinių įsipareigojimų, faktiškai nutraukė sutartį. Apelianto įsitikinimu, teismas be pagrindo neatsižvelgė į tarp ieškovo ir atsakovo susiformavusią sutartinių santykių praktiką. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 2007-04-05 UAB „Avalonas“ ir UAB „Ultrapramogos“ sudarė rangos sutartį (b.l. 7). Šios sutarties 4 punktas reglamentuoja darbų etapų atlikimo terminus: darbai pagal šią sutartį vykdomi pagal šalių patvirtintą darbų atlikimo grafiką; jei darbų atlikimo grafiko šalys nepatvirtina, šalys sutaria, kad visi darbai bus atlikti iki sutarties šalių rangos sutartyje nustatyto galutinio darbų atlikimo termino. Sutarties darbai restorane „Bravarija“, adresu (duomenys neskelbtini), pradedami užsakovui raštiškai pridavus darbų frontą rangovui ir atliekami per 9 darbo dienas. Galima darbus pradėti 2007-04-16 ir baigti 2007-05-09. Pagal rangos sutarties 6.2.12 punktą užsakovas – atsakovas UAB „Ultrapramogos“, įsipareigojo priimti iš rangovo – ieškovo UAB „Avalonas“, tinkamai baigtus darbus ir laiku už juos atsiskaityti. Ieškovas tvirtino, kad atsakovas, pažeisdamas sutarties sąlygas, nepranešė jam apie pasirengimą perduoti raštiškai darbų frontą. Apeliantas teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo tokia sutartinių santykių praktika, kad buvo pranešama žodžiu, ir remiasi 2007-03-19 rangos sutartimi. Tačiau CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalis šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalys 2007-04-05 rangos sutartį sudarė laisva valia ir jos sąlygų neginčija, todėl sutartis turėjo būti vykdoma pagal šalių sutartas sąlygas, taigi, pagal sutarties 4 ir 6.2.12 punktus. Apeliantas nepagrįstai remiasi tarp šalių tariamai susiklosčiusia sutartinių santykių praktika, kadangi ieškovas su tuo nesutinka. Be to ieškovas ne kartą bylos eigoje pažymėjo, kad atsakovas apie pasirengimą perduoti darbų frontą nepranešė jam nei raštu, nei žodžiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad atsakovas remiasi vienos rangos sutarties, sudarytos 2007-03-19, vykdymo aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi atitinkama praktika. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007-04-05 rangos sutartimi šalys sutarė būtent dėl raštiško darbų fronto pridavimo. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas neįrodė, jog per ilgą laiką tarp šalių susiklostė atitinkama sutartinių santykių praktika, taip pat neįrodė, kad apie darbų fronto perdavimą konkrečiu atveju informavo ieškovą žodžiu.
Apeliantas skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas įrodė pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas išlaidas. Jo nuomone, teismas netinkamai išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius šioje PVM sąskaitoje-faktūroje esančių medžiagų įsigijimo kainas, todėl pateikia savo paskaičiavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas savo atsiliepime į ieškinį ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose neginčijo PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo. Toks ginčijimas atsirado tik apeliaciniame skunde. Tačiau pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų plačiau nepasisako ir jo pateiktų skaičiavimų nevertina.
Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti ir nuostolių atlyginimą, ir baudą, remdamasis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi ir 6.258 straipsnio 2 dalimi. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apelianto argumentams dėl netesybų ir nuostolių santykio, kadangi pagal CK nuostatas šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t.y. kad bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai, neįskaitant į juos išieškotų netesybų. CK 6.73 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Ši nuostata atkartota CK 6.258 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas šias materialinės teisės normas pritaikė netinkamai ir nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo ir baudą, ir nuostolių atlyginimą. Dėl to skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje keistinas (CPK 330 str.), atmetant ieškovo reikalavimą priteisti baudą už vienašališką sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija savo išvadą grindžia paminėtomis CK normomis bei Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimais (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs (pavyzdžiui, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-378/2005, kat. 36.1), kad CK draudžia baudines netesybas. CK numato tik vieną netesybų rūšį – įskaitines netesybas ir ši norma yra imperatyvi. Todėl priteistini delspinigiai, esant CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, gali būti mažintini iki nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteistinų nuostolių dydį iki 9157,29 Lt, akivaizdu, kad ši suma apima priteistą baudą, t.y. 4366 Lt. Dėl to, iš atsakovo priteistinas tik nuostolių atlyginimas.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pakeičia sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.): ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteista 1800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1240 Lt (b.l. 26). Kadangi dalį nuostolių – 10063 Lt atsakovas apmokėjo ieškovui jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, ieškovui priteistino žyminio mokesčio dydis skaičiuotinas nuo 19220,29 Lt sumos (CPK 94 str. 1 d.) ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai sudaro 576,60 Lt. Todėl skundžiamu teismo sprendimu ieškovui priteista 836 Lt žyminio mokesčio suma mažintina iki nurodyto dydžio - 576,60 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Ultrapramogos“ priteista ieškovo UAB „Avalonas“ naudai 4366 Lt baudos ir šioje dalyje ieškinį atmesti;
priteistą iš atsakovo UAB „Ultrapramogos“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB „Avalonas“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 19220,29 Lt nuostolių sumą sumažinti iki 9157 (devynių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt septynių) litų 29 centų, priteistą 836 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 576 (penkių šimtų septyniasdešimt šešių) litų 60 centų, priteistą 1800 Lt sumą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 1240 (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties) litų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.