Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S - 954 - 252 - 2015

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5179-828-2015 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-06-18 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, priteisė iš atsakovo J. B. 296,64 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo J. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 str. 2 d. nuostatos „priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“, negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą, priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeistos abiejų šalių teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai.

Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.

Pareiškime (prašyme) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, jog jo vairavimo stažas eismo įvykio metu buvo didesnis nei 5 metai, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka neesant rizikos padidėjimui neturėtų būti tenkinamas. Tai patvirtina VĮ „Regitra“ pažyma apie išduotą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 29). Be to, atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog ieškovas neturi pagrindo remtis ir TPVCAPDĮ 8 str. 1 d., 22 str. 2 d., kadangi transporto priemonė buvo nupirkta 2014-03-16, o eismo įvykis su ja įvyko 2014-03-28, t. y. po 12 dienų nuo jos įsigijimo. Akivaizdu, jog įstatyme nustatytas 15 dienų terminas nebuvo praėjęs. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, o atsakovas J. B. – vartotojas. Todėl pažeidžiamos jo teisės, kai reikalaujama atlyginti žalą net nesuėjus terminui. Be to, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punktas numato, jog, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį (iki 50 procentų). Taigi, įstatymo numatyta suma sudaro iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, tačiau tai nereiškia, jog ieškovas būtinai ją visą ir turi prašyti priteisti, o teismas tokį reikalavimą tenkinti.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas apskritai nesutinka su žalos atlyginimu (296,64 Eur), tačiau pirmosios instancijos teismas šių bylos aplinkybių nenagrinėjo, nesiaiškino, ar ginčo atveju draudimo rizika nors kiek padidėjo, dėl ko ieškovas galėtų reikalauti grąžinti išmokėtos draudimo išmokos dalį, ieškovo prašymą vertino formaliai ir paviršutiniškai. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 288 str. 4 d. nuostatas. Procesiniame dokumente – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – atsakovo išdėstyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dėlto kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes, šioms atsakovo nurodomoms bylos aplinkybėms pasitvirtinus (CPK 285 str. 2 d.), gali nebūti pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo J. B. prašymą dėl 2015-06-18 priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl apelianto pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi egzistuoja aplinkybės, įtvirtintos CPK 288 str. 4 d. 1 p., todėl tai konstatavus yra pagrindas sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 288 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.