Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – profesinis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilius, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. D. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal 2010 m. birželio 15 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 10/06/15 sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini) mstl., Utenos r.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius) būdama atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įst. Nr. IX-574, toliau – ir BAĮ) 11 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą bei už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

2011 m. gruodžio 30 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Armeta“ gautą 655,41 litų (189.82 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2011 m. lapkričio 25 d. užregistravo tiekėjui UAB „Bavlas“ sumokėtą 4 314,53 litų (1249.57 Eur, kursas 3.4528) sumą;

2011-2013 m. užregistravo tiekėjui UAB „Baltic petroleum“ sumokėtą 77 501,83 litų (22446.08 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. sausio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Matuizų plytinė“ gautą 81,63 litų (23.64 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. vasario 28 d. užregistravo iš pirkėjo S. V. IĮ gautą 2 000,00 litų (579.24 Eur, kursas 3.4528) sumą;

2012 m. balandžio 30 d. užregistravo 2012 metų sąskaitos Nr. 2720 „Sudengimo sąskaita“ aktyvumo ataskaitoje tiekėjui pavadinimas „Blogas (kartojasi klientas)“ sumokėtą 827,53 litų (239.67 Eur, kursas 3,4528) sumą bei užregistravo 2012 metų sąskaitos Nr. 2720 „Sudengimo sąskaita“ aktyvumo ataskaitoje nenurodytam konkrečiam tiekėjui sumokėtą 1 680,93 litų (486.83 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Ledausta“ gautą 1 572,44 litų (455.41 Eur, kursas 3.4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Utenos arka“ gautą 2 246,73 litų (650.70 Eur, kursas 3,4528) ir 68,74 litų (19.91 Eur, kursas 3,4528) sumas;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Ekomatrica“ gautą 4 125,28 litų (1194.76 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo AB „PK Oliver“ gautą 1 876,76 litų (543.55 Eur, kursas 3.4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Lietmeta“ gautą 48 691,61 litų (14102.06 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Kriaunų malūnas“ gautą 8 820,90 litų (2554.71 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo V. T. gautą 7 259,88 litų (2102.61 Eur, kursas 3.4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Utenos šilumos tinklai“ gautą 12 899,08 litų (3735.83 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. sausio 30 d. užregistravo tiekėjui UAB „Simpras“ sumokėtą 10 067,13 litų (2915.64 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. kovo 19 d. užregistravo tiekėjui UAB „Aga“ sumokėtą 70,00 litų (20.27 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. kovo 31 d. užregistravo tiekėjui A. T. IĮ „Alfega“ sumokėtą 3 385,45 litų (980.49 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2013 m. birželio 30 d. užregistravo tiekėjui UAB „TNM“ sumokėtas 3 845,38 litų (1113.70 Eur, kursas 3.4528) ir 3 209,88 litų (929.65 Eur, kursas 3,4528) sumas,

dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011, 2012 ir 2013 metus.

Nurodytais veiksmais E. P. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

M. V. kaltinamajame akte buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (teisiamojo posėdžio metu prokurorė paprašė M. V. veiksmus kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnį kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą) tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) mstl., Utenos r.) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įst. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę E. P. D., nežinančią apie jo nusikalstamą sumanymą įtraukti į apskaitą realiai neįvykusias ūkines operacijas, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Utenos rajone, tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

kadangi kaip atskaitingas asmuo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 iš bendrovės gavęs 1 528 946,17 Lt (442 813,42 Eur, kursas 3,4528), nurodė apskaitą tvarkančiai buhalterei E. P. D. įtraukti į apskaitą realiai neįvykusias ūkines operacijas:

2011 m. gruodžio 30 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Armeta“ gautą 655,41 litų (189.82 Eur, kursas 3.4528) sumą;

2011 m. lapkričio 25 d. užregistravo tiekėjui UAB „Bavlas“ sumokėtą 4 314,53 litų (1249.57 Eur, kursas 3.4528) sumą;

2011-2013 m. užregistravo tiekėjui UAB „Baltic petroleum“ sumokėtą 77 501,83 litų (22446.08 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. sausio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Matuizų plytinė“ gautą 81,63 litų (23.64 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. vasario 28 d. užregistravo iš pirkėjo S. V. IĮ gautą 2 000,00 litų (579.24 Eur, kursas 3.4528) sumą;

2012 m. balandžio 30 d. užregistravo 2012 metų sąskaitos Nr. 2720 „Sudengimo sąskaita“ aktyvumo ataskaitoje tiekėjui pavadinimas „Blogas (kartojasi klientas)“ sumokėtą 827,53 litų (239.67 Eur, kursas 3,4528) sumą bei užregistravo 2012 metų sąskaitos Nr. 2720 „Sudengimo sąskaita“ aktyvumo ataskaitoje nenurodytam konkrečiam tiekėjui sumokėtą 1 680,93 litų (486.83 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Ledausta“ gautą 1 572,44 litų (455.41 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Utenos arka“ gautą 2 246,73 litų (650.70 Eur, kursas 3,4528) ir 68,74 litų (19.91 Eur, kursas 3,4528) sumas;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Ekomatrica“ gautą 4 125,28 litų (1194.76 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo AB „PK Oliver“ gautą 1 876,76 litų (543.55 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Lietmeta“ gautą 48 691,61 litų (14102.06 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Kriaunų malūnas“ gautą 8 820,90 litų (2554.71 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo V. T. gautą 7 259,88 litų (2102.61 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. gruodžio 31 d. užregistravo iš pirkėjo UAB „Utenos šilumos tinklai“ gautą 12 899,08 litų (3735.83 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. sausio 30 d. užregistravo tiekėjui UAB „Simpras“ sumokėtą 10 067,13 litų (2915.64 Eur, kursas 3,4528) sumą;

201 m. kovo 19 d. užregistravo tiekėjui UAB „Aga“ sumokėtą 70,00 litų (20.27 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. kovo 31 d. užregistravo tiekėjui A. T. IĮ „Alfega“ sumokėtą 3 385,45 litų (980.49 Eur, kursas 3,4528) sumą;

2012 m. birželio 30 d. užregistravo tiekėjui UAB „TNM“ sumokėtas 3 845,38 litų (1113.70 Eur, kursas 3,4528) ir 3 209,88 litų (929.65 Eur, kursas 3,4528) sumas,

dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011, 2012 ir 2013 metus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi buvo patenkintas prokurorės prašymas ir, atsižvelgiant į kaltinamojo M. V. parodymus teisiamajame posėdyje, bylą nagrinėjant teisme gautą specialisto išvadą, baudžiamoji byla, kurioje M. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, o E. P. D. kaltinamas padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodant, kad būtina patikslinti duomenis, susijusius su aktualiomis kaltinamajame kate nurodytomis ūkinėmis operacijomis (t. 8, b. l. 34-39).

Liudytojas G. D. nurodė, kad yra UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktorius. UAB "Utenos šilumos tinklai“ direktorius yra nuo 1997 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra girdėta įmonė, anksčiau, tuo metu kai jai vadovavo V. T., kažkur iki 2011 metų, pirko biokurą - medžio skiedras (čipsus). M. V. nepažįsta, jam šis vardas bei pavardė nieko nesako. Jo pavedimu UAB „Utenos šilumos tinklai“ buhalterė patikrino UAB „Utenos šilumos tinklai“ buhalterinius dokumentus bei banko sąskaitas ir nerado duomenų apie tai, kad UAB „Utenos šilumos tinklai“ 2012-12-31 būtų sumokėję UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos direktoriui M. V. 12 899,08 Lt (3735,83 Eur, kursas 3,4528) sumą (t. 9, b.l. 144-146).

Liudytoja J. B. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. V. nepažįsta. UAB „Aga“ apskaitos programoje minėta įmonė įvardinta kaip pirkėjas. 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo dujų balioną „AGAMIX 20“ 20 litrų talpos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 2012-03-19 banko pavedimo ar tai grynųjų pinigų įnešimo į UAB „Aga“ sąskaitą nebuvo. UAB „Aga“ apskaitos programoje yra užfiksuoti mokėjimai 20,27 Eur (70 Lt) kvitams (t. y. 2012-10-19 ir 2012-11-28. Pridedamos mokėjimų kopijos. Minėtais mokėjimais buvo atsiskaitoma už techninę dujų balionų nuomą. 2012-10-19 mokėjimą atliko fizinis asmuo M. V., o 2012-11-28 mokėjimą atliko M. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga įmonei UAB „Aga“ (t. 9, b.l. 169).

Liudytojas A. T. nurodė, kad asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. V. nepažįsta. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo IĮ „Alfega“ buvo sudariusi sandorius viskas tai vyko laikotarpiu nuo 2008 iki 2011 metų, pirkdavo iš jo medienos atraižas, kurias atvykę vietoje susmulkindavo į skiedras. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo T., kurio vardo pasakyti negali, nes nepamena, o ant krovinių važtaraščių pasirašydavo vairuotojai. 2008-11-10 buvo išrašyta sąskaita faktūra AFG Nr. 50227, 4528.37 litų sumai už pateiktas atraižas, 2008-11-14, buvo išrašyta sąskaita faktūra AFG Nr. 50231, 3911.70 litų sumai už atraižas ir 2011-01-31 išrašyta sąskaita faktūra AFG Nr.50377, 6412, 09 litų sumai už atraižas. 2012-03-31 su UAB " (duomenys neskelbtini)" jo IĮ „ALFEGA“ 3385.45 Lt nemokėjo ir jokių patvirtinančių dokumentų neturi. Anksčiau paminėtų sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo įmonei neapmokėjo už pateiktas atraižas. 2012-06-20 susidariusi skola 12912.09 Lt, buvo perduota UAB „Conlex „kolų išieškojimo įmonei kuri išieškojo skolą. Pateikė aukščiau paminėtų sandorių patvirtinančius dokumentų kopijas (t. 9, b.l. 188-191).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Dėl kaltinimo E. P. D. atžvilgiu

Kaltinamajame akte E. P. D. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. aplaidus apskaitos tvarkymas. Pastarojoje nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje pasireiškė, kaip kad nurodyta kaltinamajame akte, tuo, kad aplaidžiai buvo tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita.

Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Pagal BAĮ 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų ir pan.). Be to, pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali – t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra sukeliami nurodyti padariniai, o būtent – kai dėl atitinkamos veikos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, o jei to padaryti šiuo būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai leidžia konstatuoti jau minėtų padarinių buvimą.

Vertinant pareikštą kaltinimą, pirmiausia pasisakytina dėl tinkamo atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį subjekto, kiek tai susiję su kaltinimu, pareikštu E. P. D.. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ar 21 straipsnius, iš kurių išplaukia, kad tais atvejais, kai buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sudarytas sutartis dėl tokių paslaugų teikimo, atsakomybės subjektas yra tokias paslaugas teikiančios įmonės specialistai. Kaip matyti iš duomenų byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo darbuotojo – (vyr.) buhalterio ar atitinkamo struktūrinio padalinio, kuris tvarkytų buhalterinę apskaitą, o tokias – buhalterinės apskaitos tvarkymo – paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. birželio 15 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 10/06/15. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra ir byloje aktualiu metu buvo E. P. D., kuri betarpiškai ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad ji būtų tinkamas atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį subjektas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.

E. P. D. neginčija faktinių aplinkybių, susijusių su ūkinių operacijų, išvardytų kaltinamajame akte, atvaizdavimu buhalterinėje apskaitoje, t. y. kad nurodytos ūkinės operacijos su nurodytais ūkio subjektais (įmonėmis) (ar iš viso nenurodant kontrahentų) buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nurodytais įrašais (nurodytomis datomis, sumomis ir pan.). Byloje esantys duomenys (specialistų išvados bei paaiškinimai) taip pat tai patvirtina, taigi šios faktinės aplinkybės pripažintinos įrodytomis. Be to, įvertinus nurodytų ūkio subjektų atstovų paaiškinimus bei jų pateiktus duomenis (t. 5, b. l. 104, 106, 108-112, 114-115, 117, 119-120, 122, 124, 126-130, 132-134, 136-161, 163-165, 167-169, 171, 175188-191; t. 10, b. l. 9-15, 19, 22-26, 32-33, 40-41, 47, 53-54, 56-61, 65, 68-69, 77-79, 80-83, 84-86, 91, 92-93, 101-102, 105-112, 113-118, 124, 125-127, 132-133, 137, 138, 144, 147-151, 156, 157-164, 169-175, 176-177, 188-189, 192-198), akivaizdu, jog būtent nurodytomis datomis (sąlygomis) minėtos ūkinės operacijos nebuvo vykdytos, kas lemia išvadą, jog buhalterinėje apskaitoje atsispindėjo iš esmės netiksli ir neteisinga informacija. Šios aplinkybės taip pat byloje iš esmės nėra ginčijamos. E. P. D. pripažino savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo, nurodydama, jog, tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį, kaltinamajame akte nurodytas ūkines operacijas į apskaitą įtraukė neturėdama šias ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų, remdamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. V. žodžiu pateikta informacija, kad atitinkamos įmonės nėra skolingos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, arba kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga atitinkamoms įmonėms (t. y. kad iki tol atsispindėjusių buhalterinėje apskaitoje įsiskolinimų nėra). Duodama parodymus teisiamajame posėdyje, E. P. D. paaiškino, kad ji, kaip buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, turėjo teisę surašyti sudengimo aktus (skolų suderinimo aktus), juos pateikti kitoms įmonėms (kontrahentams), tačiau to nepadarė, kas ir buvo jos kaltė, tvarkant buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. V. taip pat parodė, jog apie tai, kad atitinkamų skolų nėra (kitos įmonės nėra skolingos jų įmonei ar kad jų įmonė nėra skolinga kitoms įmonėms), jis nurodė buhalterei, paprašydamas jos sutvarkyti buhalterinę apskaitą taip, kad ji atitiktų realią padėtį, taip pat parodė, jog jis žinojo, kad tokių skolų nėra, tačiau tos ūkinės operacijos buvo iš ankstesnio laikotarpio, kai įmonės direktoriumi buvo kitas asmuo, todėl jis (M. V.) neturėjo atitinkamų apskaitos dokumentų. Taigi šių įrodymų – tiek kaltinamosios E. P. D. ir kaltinamojo M. V. parodymų, tiek ir specialistų išvadų bei apklaustų specialisčių paaiškinimų – pagrindu darytina išvada, jog neabejotinai įrodytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą sutarties pagrindais tvarkiusi E. P. D. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė kaltinamajame akte išvardytas ūkines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. V. žodiniu nurodymu, nesant jas pagrindžiančių apskaitos dokumentų.

Nagrinėjamu atveju specialisto išvadose bei papildomuose specialistės paaiškinimuose nurodyta, kad dėl to, jog apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma pažeidžiant atitinkamus nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto, t. y. pirkėjų įsiskolinimo, ir įsipareigojimų, t. y. atskaitingo asmens M. V. įsipareigojimų ir įsipareigojimų tiekėjams, dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus.

Todėl teismas, įvertinęs jau nustatytas faktines aplinkybes, E. P. D. padarytus Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, dėl kurių, kaip konstatuota specialisto išvadoje bei specialistės paaiškinimuose, apskaita buvo tvarkyta tokiu būdu, jog dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto, t. y. pirkėjų įsiskolinimo, ir įsipareigojimų, t. y. atskaitingo asmens M. V. įsipareigojimų ir įsipareigojimų tiekėjams, dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadą, jog E. P. D. aplaidžiai, t. y. pažeisdama nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintus reikalavimus, tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. P. D. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai (pripažintina, kad nurodytą veiką E. P. D. padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi akivaizdu, jog ji žinojo apie atitinkamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau jų nesilaikė, ir, akivaizdu, turėdama suvokti, kad dėl to gali kilti atitinkami padariniai, tikėjosi jų išvengti), konstatuoja, kad ji yra kalta padariusi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Dėl kaltinimo M. V. atžvilgiu

M. V. kaltinamajame akte inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. (šią aplinkybę patvirtina duomenys iš Juridinių asmenų registro, t. 1, b. l. 94-97), taigi būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę E. P. D., nežinančią apie jo nusikalstamą sumanymą įtraukti į apskaitą realiai neįvykusias ūkines operacijas, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. birželio 30 d. tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą apskaitą, o būtent, pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (galiojo nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.); kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.); 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kadangi, kaip nurodyta kaltinamajame akte, kaip atskaitingas asmuo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. iš bendrovės gavęs 1 528 946,17 Lt (442 813,42 Eur, kursas 3,4528), nurodė apskaitą tvarkančiai buhalterei E. P. D. įtraukti į apskaitą realiai neįvykusias nurodytas ūkines operacijas.

Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu prokurorė, atsižvelgusi į kaltinamųjų parodymus bei bylos medžiagą, nekeisdama kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, paprašė pakeisti kaltinamojo M. V. veikos kvalifikaciją iš Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį, t. y. kvalifikuoti M. V. veiką kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. M. V. savo kaltės nei vertinant jam inkriminuotą veiką kaip BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nei kaip BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nepripažino.

Kaip matyti iš M. V. parodymų, neginčydamas kaltinamajame akte nurodytų ir, kaip jau matyti iš nuosprendžio dalies, analizuojant E. P. D. atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, klausimą, byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su atitinkamų ūkinių operacijų įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, visgi nurodo, kad, priešingai nei nurodyta kaltinamajame akte, jis nenurodė E. P. D. minėtų ūkinių operacijų į apskaitą įtraukti kaip ūkinių operacijos, kurias jis atliko ar kurias jam (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingam asmeniui) atliko (sumokėjo atitinkamas sumas) kiti ūkio subjektai. Be to, M. V. parodė, kad minėtos ūkinės operacijas buvo realiai įvykusios, tačiau ne tomis dienomis, kuriomis atspindėta buhalterinėje apskaitoje (pvz., buvo atliktos įmonei vadovaujant ankstesniam direktoriui, tačiau dėl kažkokių priežasčių nebuvo atspindėtos buhalterinėje apskaitoje). Taip pat M. V. parodė, kad jis konkrečiai įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai E. P. D. nenurodė, kaip užfiksuoti nurodytas ūkines operacijas buhalterinėje apskaitoje, o tik abstrakčiai pasakė, kad tokių skolų nėra (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su tiekėjais, arba kiti ūkio subjektai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“), paprašydamas jos sutvarkyti buhalterinę apskaitą taip, kad ji atspindėtų realią padėtį, o jau kaip ji turėjo tai padaryti, kaip paaiškino M. V., jis nenurodė, nes apie buhalterinę apskaitą jis nenusimano.

Įvertinęs tiek kaltinamosios E. P. D. parodymus, tiek ir jau minėtus duomenis, susijusius su atitinkamų ūkio subjektų atstovų parodymais bei jų pateikta informacija, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie paneigtų tokius M. V. parodymus, kiek tai susiję su kaltinamajame akte nurodytų ūkinių operacijų įtraukimu į buhalterinę apskaitą.

Pirmiausia pažymėtina, kad E. P. D., duodama parodymus, iš esmės patvirtino, kad M. V. jai tik abstrakčiai žodžiu nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje buvusių skolų nėra ir kad tai reikia sutvarkyti, taip pat, kaip jau minėta, parodė, kad ji kaip buhalterė turėjo instrumentų, kaip tą situaciją – ankstesniu laikotarpiu realiai įvykusias ūkines operacijas – atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, t. y. surašant skolų suderinimo (sudengimo) aktus, tačiau nors ji minėtas ūkines operacijas įtraukė į apskaitą, tačiau, kaip parodė, skolų suderinimo aktų nesurašė, t. y. ji pripažino (ir, kaip minėta, tai pripažinta įrodyta), kad atitinkamas ūkines operacijas į apskaitą įtraukė neturėdama atitinkamų apskaitos dokumentų. Be to, atsižvelgiant į kitų ūkio subjektų, su kuriais atliktos ūkinės operacijos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, atstovų parodymus, jų pateiktus duomenis (t. 5, b. l. 104, 106, 108-112, 114-115, 117, 119-120, 122, 124, 126-130, 132-134, 136-161, 163-165, 167-169, 171, 175188-191; t. 10, b. l. 9-15, 19, 22-26, 32-33, 40-41, 47, 53-54, 56-61, 65, 68-69, 77-79, 80-83, 84-86, 91, 92-93, 101-102, 105-112, 113-118, 124, 125-127, 132-133, 137, 138, 144, 147-151, 156, 157-164, 169-175, 176-177, 188-189, 192-198), akivaizdu, kad jie taipogi neabejotinai ir konkrečiai nepaneigia M. V. parodymų minėtu aspektu, ir netgi priešingai – yra duomenų, kurie juos patvirtina. Pastebėtina, kad nors minėti duomenys (ūkio subjektų atstovų parodymai bei jų pateikti duomenys), kaip jau minėta, patvirtina, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nurodytomis sąlygomis (nurodytomis dienomis, sumomis ir pan.) minėtos ūkinės operacijos neįvyko, visgi jie nepaneigia nurodytų ūkinių operacijų realumo kitomis sąlygomis, t. y. kad, pavyzdžiui, kaip kad parodė M. V., šios ūkinės operacijos įvyko anksčiau ir tik dėl kažkokių priežasčių nebuvo atspindėtos buhalterinėje apskaitoje. Tai patvirtina tiek minėtuose įrodymuose užfiksuota informacija, kad atitinkami komerciniai santykiai tarp šių ūkio subjektų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko anksčiau, t. y. ne M. V. vadovavimo laikotarpiu, arba nors ir M. V. vadovavimo laikotarpiu, tačiau, pvz., atitinkama skola buvo perduota skolų išieškojimo bendrovei ir buvo išieškota ir pan. Pavyzdžiui, viena iš reikšmingiausių (pagal sumą) nurodytų ūkinių operacijų – tai buhalterinėje apskaitoje užfiksuota 2012 m. gruodžio 31 d. užregistruota iš pirkėjo UAB „Lietmeta“ gauta 48 691,61 Lt (14 102,06 eurų) suma. Kaip matyti iš UAB „Lietmeta“ atstovo parodymų ir jo pateiktų duomenų (t. 10, b. l. 101-102, 105-112), už nurodytą sumą (48 691,61 Lt) UAB „Lietmeta“ prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2010 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, už jas buvo sumokėta grynais ankstesniam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Be to, kaip jau minėta, Taigi nurodyti duomenys nepaneigia, kad jam vadovaujant, buhalterinėje apskaitoje dar figūravo jų įmonės įsipareigojimai ar kitų įmonių įsipareigojimai jiems iš ankstesnių laikotarpių, nors tokių įsipareigojimai buvo įvykdyti, tačiau dėl kažkokių priežasčių tai nebuvo atspindėta buhalterinėje apskaitoje. Taigi įrodymais nėra paneigta galimybė, jog, kaip paaiškino M. V., būtent siekdamas sutvarkyti buhalterinę apskaitą taip, kad ji atitiktų realią padėtį įmonėje, jis ir pasakė E. P. D., kad minėtų skolų nėra ir paprašė buhalterinę apskaitą tinkamai sutvarkyti.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį subjektu tam tikrais atvejais gali būti ir įmonės vadovas, o būtent, kadangi įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą ir pan. (BAĮ 21 str.), jis gali būti atsakingas už aplaidų ar apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasireiškusį neveikimu (buhalterinės apskaitos neorganizavimu, dokumentų nesaugojimu ir pan.), be to, kadangi tais atvejais (kaip kad nagrinėjamu), kai apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovas pagal sutartį, buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, akivaizdu, nėra atsakingas už pateikiamų apskaitos dokumentų turinį, jų nepateikimą ir pan., už tokias veikas atsakomybėn gali būti traukiamas vadovas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (kai sąmoningai nepateikiami visi ar dalis buhalterinės apskaitos dokumentai) ar 223 straipsnio 1 dalį (kai dokumentai nepateikiami dėl nerūpestingumo).

Kaip jau minėta, kaltinimas M. V. kaltinamajame akte pareikštas dėl to, kad jis, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią E. P. D., nežinančią apie jo nusikalstamą sumanymą įtraukti į apskaitą realiai neįvykusias ūkines operacijas, atitinkamu laikotarpiu apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas atitinkamas BAĮ nuostatas, ir nurodydamas E. P. D. į apskaitą įtraukti realiai neįvykusias kaltinamajame akte nurodytas ūkines operacijas. Atitinkamus M. V. veiksmus teisiamajame posėdyje buvo siūloma kvalifikuoti kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Visgi, įvertinus jau minėtų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad, pirmiausia, nėra įrodyta, kad M. V. atliko nurodytus veiksmus – t. y. konkrečiai ir aiškiai žodžiu nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai E. P. D. į buhalterinę apskaitą įtraukti realiai neįvykusias ūkines operacijas – iš įrodymų yra pagrindo daryti išvadą, jog jis tiesiog, žinodamas, kad atitinkamų įsiskolinimų nėra (t. y. minėtos ūkinės operacijos yra realiai įvykusios anksčiau), paprašė sutvarkyti buhalterinę apskaitą, savo ruožtu tai, kokiu būdu tai bus padaryta, jis nenurodė, be to, kaip paaiškino, jis ir nežinojo, nes nenusimano buhalterinėje apskaitoje. Dėl to, kad nebuvo pateikti atitinkami nurodytas ūkines operacijas pagrindžiantys dokumentai (kaip jau minėta, iš esmės vadovas galėtų būti traukiamas atsakomybėn už atitinkamų apskaitos dokumentų nepateikimą), teismas taipogi pastebi, kad, kaip parodė M. V., nurodydamas, kad atitinkamų įsiskolinimų nėra, jis dokumentų, tai pagrindžiančių neturėjo dėl vienų ar kitų priežasčių (pvz., paaiškino, kad ūkinės operacijos vyko įmonei vadovaujant ankstesniam direktoriui). Visgi šiuo aspektu akcentuotina, kad būtent nurodytos aplinkybės – kad jis, tyčia ar dėl neatsargumo, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui apskaitos dokumentų, kaltinamajame akte ir nebuvo inkriminuota, juolab įvertinus, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, paneigiančių M. V. parodymus, kad dėl tų dokumentų neišsaugojimo (nepateikimo) galimai galėtų būti atsakingas ne jis, o ankstesni vadovai, nes ūkinės operacijos vyko ne jo vadovavimo laikotarpiu.

Taigi įvertinus konkrečias M. V. kaltinamajame akte inkriminuotas faktines aplinkybes, pripažintina, kad, pirmiausia, neįrodytos kaltinamajame akte inkriminuotos aplinkybės, kad jis buhalterinę apskaitą tvarkiusiai E. P. D. davė konkrečius nurodymus žodžiu į apskaitą įtraukti (nurodytomis sąlygomis) ūkines operacijas (taigi šiuo aspektu negali būti vertinama, kad nustatyta jo kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – apgaulingą apskaitos tvarkymą), kita vertus, įvertinus teismų praktiką dėl tinkamo subjekto pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, pripažintina, kad M. V. negali būti laikomas tinkamu subjektu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kiek tai susiję su atitinkamų ūkinių operacijų atvaizdavimu buhalterinėje apskaitoje, pažeidžiant buhalterinę apskaitą nustatančią tvarką dėl aplaidumo (negalimas bendrininkavimas padarant neatsargų nusikaltimą, o, kaip minėta, būtent E. P. D., kaip buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, ir pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo). Savo ruožtu M. V., kaip ūkio subjekto vadovas, vykdė savo pareigą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą - organizavo buhalterinę apskaitą įmonėje (sutarties pagrindu ją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Taigi dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų M. V. kaltę padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje (ar BK 222 straipsnio1 dalyje, kaip kad inkriminuota kaltinamajame akte) numatytą nusikaltimą patvirtinančių įrodymų, t. y. neįrodyta, kad M. V. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl jis išteisintinas Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl E. P. D. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo E. P. D. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamoji dėl faktinių aplinkybių prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu (pažymėtina, kad nors nurodė, kad kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta, visgi įvertinus jos parodymų turinį, akivaizdu, kad pačias faktines aplinkybes ji pripažino bei išsamiai paaiškino), be to, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Todėl teismas sprendžia, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgtina ir į E. P. D. asmenybę – išsilavinimas aukštasis, dirbanti (t. 6, b. l. 69), neteista (t. 6, b. l. 67), administracine tvarka nebausta (t. 6, b. l. 68).

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti E. P. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas, perduodant ją B. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:

asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Vertinant galimybę E. P. D. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad ji pripažinta padariusi neatsargų nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, taigi šiuo aspektu Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama. Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, pažymėtina, kad būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Kaip minėta, E. P. D. yra neteista, taigi ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikšmingas faktines aplinkybes ji pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad neigiamai vertina savo veiką, sprendžia, kad nustatyta ir Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – ji pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Taigi nustatytos BK 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos sąlygos.

Be to, E. P. D. charakterizuojančių duomenų visuma, tarp jų – jau minėta aplinkybė, kad ji pirmą kartą teisiama, dirba, nors yra sulaukusi pensinio amžiaus, be to, nėra bausta ir administracine tvarka, taip pat teisiamojo posėdžio metu išreikšta pozicija dėl savo veikos neigiamo vertinimo, leidžia nagrinėjamu atveju vertinti, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų (žalos) pažymėtina, kad byloje duomenų apie padarytą žalą nėra, atitinkamai šios sąlygos (dėl žalos atlyginimo) nėra reikšmingos.

Todėl atsižvelgiant į nurodytų argumentų visumą, spręstina, kad yra nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma.

Minėta, kad įstatymas numato taip pat ir tam tikrus reikalavimus laiduotojui.

Teismui pateiktas B. S. – kaltinamosios dukros, prašymas perduoti E. P. D. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Todėl teismas, įvertinęs nurodytos duomenis, charakterizuojančius B. S., išklausęs jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti dėl jos galimumo daryti realią teigiamą įtaką E. P. D., taigi pripažintina, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo kaip kaltinamosios laiduotoja.

Taigi atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti E. P. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra pagrindo manyti, jog tai, be kita ko, atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus, o B. S. gali būti paskirta E. P. D. laiduotoja. Taip pat, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargus nusikaltimas), kaltinamosios ir jos laiduotoja skirtinos B. S. asmenybę, jų tarpusavio ryšį (šeimos narės), teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams būtų pakankama priemonė E. P. D.. Taigi E. P. D. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 p.). Pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija iki 2017 m. spalio 6 d.), teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad siekiant teigiamai paveikti kaltinamąją ir užtikrinti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtis būtų pasiekta, tikslinga E. P. D. skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, jos dydį nustatant įvertinus tiek tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, tiek jau minėtų aplinkybių, charakterizuojančių E. P. D., visumą, t. y. skirti minimalaus dydžio įmoką.

Kardomoji priemonė E. P. D. nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Maxcontract“, pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad remiantis byloje atliktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimu, nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus M. V. neteisėti veiksmai, pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. pinigus 8 746,92 eurų sumoje, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriai patyrė turtinę žalą (t. 5, b.l. 211). Nutarimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Maxcontract“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 5, b. l. 220-221).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme iki jos perdavimo prokurorui papildyti ir iki kaltinimo patikslinimo (nutraukus ikiteisminį tyrimą M. V. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d.), civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Maxcontract“ atstovas nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko, paaiškino, kad civilinis ieškinys grindžiamas byloje esančia specialisto išvada, kaip atskaitingas asmuo (M. V.) panaudojo lėšas atsiskaitymams su įmonėmis, o jeigu keisis specialisto išvada, tai keisis (mažės) ir civilinis ieškinys (t. 7, b. l. 70). Kaip minėta, pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gegužės 29 d. specialisto išvadą Nr. 140-(1778)-IS1-3244, įvertinus naujus teisiamojo posėdžio metu gautus dokumentus, padaryta išvada, kad M. V. įsiskolinimo likutis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažinamas 36 000 Lt (10426,32 eurai) tiekėjui UAB „Baltic Petroleum“ sumokėta suma; be to, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas atskaitingam asmeniui M. V. 2013 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 5 798,62 Lt (1 679,40 eurai).

Vis dėlto nepaisant nurodytų duomenų, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. V. išteisinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas M. V. atžvilgiu nutrauktas 2018 m. sausio 9 d. prokuroro nutarimu, įvertinus jau minėtą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gegužės 29 d. specialisto išvadą Nr. 140-(1778)-IS1-3244), civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o civiliniam ieškovui išaiškintina, kad tai neužkerta kelio pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. P. D., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą E. P. D. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti E. P. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188.30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad, vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.).

Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

E. P. D. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

B. S. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Maxcontract“, civilinį ieškinį dėl 8 746,92 eurų turtinės žalos priteisimo iš M. V. palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (43 segtuvus) po atliktų UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimų, saugomų Utenos apskrities VPK Logistikos skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „Maxcontract“ (įmonės kodas 302653106, Vykinto g. 14, Vilnius).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.