Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-546

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-11-10
Bylos Nr.
2-546
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis (pran.), Vincas Verseckas
Pareiškėjas
R. I.
Atsakovas
S. P.
Kategorijos
  • 106.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-546/2005Procesinio sprendimo kategorija 106.7.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Driuko,

kolegijos teisėjų Gintaro Pečiulio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. I. ieškinį atsakovui S. P. dėl paveldėto turto padalijimo (bylos Nr. 2-2577-28/2005).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. I. 2005 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui S. P. ir prašė padalinti jos ir S. P. paveldėtą ir bendrosios dalinės nuosavybės teise jų valdomą turtą tokia tvarka: R. I. nuosavybėn perduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o S. P. nuosavybėn perduoti žemės sklypą, automobilį VAZ 2101, garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kompensuojant jam 36 099, 25 Lt rinkos kainų skirtumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi R. I. ieškinį atsakovui R. P. dėl paveldėto turto padalijimo atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo valdomo turto dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nustatytos. Ieškiniu prašoma tik atidalinti bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise jau valdomą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalių ginčas yra neturtinis. Pagal CPK 26 straipsnį toks ginčas nagrinėtinas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teisme.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu R. I. atstovas skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą dėl teismingumo iš esmės, perduodant civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Skunde pažymima, kad nors ginčas savo esme yra neturtinis, o jo objektu yra nekilnojamieji daiktai, tačiau viso prašomo padalinti turto bendra vertė viršija 100 000 Lt (bendra bendrosios nuosavybės teise valdomo turto vertė ieškinyje nurodyta už 185 528 Lt sumą). Dėl šios priežasties ginčas teismingas apygardos teismui, kuris be pagrindo netaikė CPK 27 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas.

Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai ieškinys tam teismui neteismingas, teismas turi atsisakyti jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu yra tiksliai nustatyti, ar nebus pažeistos teismingumo taisyklės.

Taikant rūšinio teismingumo taisykles pirmiausia yra nustatoma, kuris - bendrosios kompetencijos ar specializuotas - teismas turi nagrinėti bylą. Konstatavus, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą.

CPK 27 straipsnyje yra numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Apylinkių teismų kompetencija yra reglamentuota CPK 26 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad visas civilines bylas, išskyrus nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas. Tokiu būdu, šie teismai pirmąja instancija nagrinėja visas civilines bylas, jeigu įstatymas nenurodo išimčių iš šios bendros taisyklės. Sprendžiant klausimą, kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų būtų teisminga byla pagal R. I. ieškinio reikalavimus, pagrindiniu kriterijumi yra ginčo pobūdis (dalykas). R. I. ieškinio pareiškimu prašo atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės padalijant bendrai valdomą turtą natūra bei už dalį dalintino turto priteisiant piniginę kompensaciją: R. I. nuosavybėn perduoti butą, o S. P. nuosavybėn perduoti žemės sklypą, lengvąjį automobilį, garažą ir priteisti jo naudai 36 099, 25 Lt kompensaciją (CK 4.80 str. 1 d. ir 2 d.). Akivaizdu, kad tokio pobūdžio ieškinio reikalavimais neprašoma priteisti (išreikalauti) turtą ar pinigų sumas. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose prašoma tik atidalyti jau nustatytą kiekvieno bendraturčio dalį. Atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienas atsidalijantis bendraturtis negauna kokio nors papildomo turto, išskyrus atitinkamą dalį to paties turto, kurį valdė bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Bendraturčio dalies iš bendro turto atidalijimo atveju keičiasi tik bendrosios nuosavybės teise valdyto turto teisinis režimas – bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas po jo padalijimo tampa buvusių bendraturčių asmenine nuosavybe. Apygardos teismas laikėsi teisingos pozicijos, kad ieškininio reikalavimo patenkinimo atveju ieškovė neįgys iš atsakovo turto daugiau, negu jo turėjo. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. I. ieškinį laikė neturtiniu. Ginčo dalyko įvertinimą šiuo atveju apsprendžia ieškinio pobūdis. Kadangi R. I. ieškinys pagrįstai pripažintas neturtiniu, negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad bylos pagal šį ieškinį teismingumą turėtų lemti padalintino turto vertė.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti R. I. ieškinį dėl paveldėto turto padalijimo, kaip neteismingą šiam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Artūras DriukasTeisėjai: Gintaras PečiulisVincas Verseckas