Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo D.O. skundo dėl operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D.D., bankrutavusiai D.D. individualiai įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad skundžiamoje pažymoje yra neteisingai aiškinami faktai ir dėl jų padarytos neteisingos išvados, todėl pažyma yra nepagrįsta, be to skundžiama pažyma neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl jos formos.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Skundo turinys patvirtina, jog ginčas yra kilęs iš operatyvaus patikrinimo, atlikto 2015 m. lapkričio 23 d. – 2015 m. gruodžio 28 d., siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Pareiškėjas prašo panaikinti 2015m. gruodžio 28d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pagal 2011-12-28 paprastąjį vekselį, kurio kopija pateikta mokesčių administratoriui, realiai piniginių lėšų neperdavė, o tik įformino sandorį.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijama operatyvaus patikrinimo pažyma gali būti laikoma teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-135/2009).

Kadangi skundžiamoje operatyvaus patikrinimo pažymoje tik nurodyti mokesčių administratoriaus pareigūnų nustatyti faktai ir nėra jokių privalomų vykdyti nurodymų mokesčių mokėtojui, todėl ši operatyvaus patikrinimo pažyma negali padaryti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, vadinasi, reikalavimas dėl šios operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo taip pat negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei mokesčių administratorius vėliau priims kokius nors privalomus ir neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančius aktus (sprendimus), pareiškėjas galės juos nustatyta tvarka ginčyti, nurodydamas ir nesutikimo su šiame skunde ginčijamu aktu argumentus. Tuomet, nagrinėjant ginčą teisme, būtų vertinami pareiškėjo nurodyti argumentai bei mokesčių administratoriaus aktų, veiksmų įtaka akto (sprendimo), galinčio būti administracinės bylos ginčo dalyku, teisėtumui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos normas, apibendrinime (II. 4. Aktai, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui) nurodyta, kad administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti: <...> mokesčių administratoriaus surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 23, 2012, psl. 628).

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus skundžiamo akto turinį, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo esmę, reikalavimus, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, daroma išvada, kad skundžiama operatyvaus patikrinimo pažyma pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms), todėl skundą atsisakoma priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas pagal 2016 m. sausio 13 d. UAB Medicinos banko mokėjimo patvirtinimą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžintinas kreipiantis skundu į teismą sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutarė:

skundą atsisakyti priimti.

D.O. a.k. (duomenys neskelbtini),, iš valstybės biudžeto grąžinti 2016 m. sausio 13 d. mokėjimo patvirtinimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Panevėžio apygardos administracinį teismą.