- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 2K-488/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Olegas Fedosiukas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Kaltinamasis
- R. D.
- Kategorijos
- 2.3.2.1.3.5Bylos nutraukimas (BPK 235 str., 254 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo R. D., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis ir byla grąžinta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi minėtas baudžiamasis procesas R. D. buvo nutrauktas remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 246 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, būdamas AB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, 2006 m. lapkričio mėn. laikotarpiu organizavo neteisėtą jo žinioje buvusio AB SEB Vilniaus bankui ir AB Hansabankas įkeisto bei aprašyto didelės 395 639,07 Lt vertės turto – PET tipo plastikinių butelių pūtimo linijos, susidedančios iš aušintuvo, suspausto oro šaldiklio, kompresoriaus bei dviejų PET pūtimo automatų, įrengimų perleidimą kitam asmeniui.
R. D. kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas AB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, 2007 m. laikotarpiu organizavo apgaulingą AB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, kurio metu apskaitoje buvo užfiksuoti neteisingi duomenys apie pirmiau nurodytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi minėtą baudžiamąjį procesą R. D. nutraukė konstatavęs, kad baudžiamasis procesas šioje byloje vyko pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriame suformuluotas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, be kita ko, konstatavęs, kad šis baudžiamasis procesas vyko dėl panašių, bet netapačių veikų ir pagal kitus BK straipsnius, todėl apygardos teismo motyvai dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu R. D. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį, kuria jam baudžiamasis procesas nutrauktas. Kasatorius teigia, kad apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Apeliacinis teismas nepagrįstai nurodė, kad nuo 2008 m. gruodžio 1 d. atliktas bylos ikiteisminis tyrimas vyko ne kaip senojo proceso, kuris kasatoriui yra nutrauktas, tęsinys, o kaip naujas procesas dėl kitų kaltinimų. Kasatorius, skunde analizuodamas byloje vykusio proceso eigą bei joje esančius procesinius dokumentus, nurodo, kad nuo 2008 m. gruodžio 1 d. procesas vyko kaip senojo proceso tęsinys, apie tai liudija ir paliktas tas pats bylos numeris po Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria senasis procesas buvo nutrauktas, todėl Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi pagrįstai minėtą procesą nutraukė remdamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Kasatoriaus nuomone, prokurorai naujuose kaltinimuose pakeitė tik veikos kvalifikavimą iš BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 246 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, tačiau kaltinimų turinys nepakito. Juose yra visų tiek ankstesniame kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tiek naujuose kaltinimuose pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį inkriminuotų veikų ideali sutaptis, o tai dar kartą patvirtina, kad veika, dėl kurios procesas buvo nutrauktas, ir naujais kaltinimais inkriminuota veika yra viena ir ta pati. Kasatorius laiko, kad esant kasaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms baudžiamasis procesas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį jam negalimas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi buvo pagrįstai nutrauktas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras G. Gudžiūnas prašo kaltinamojo R. D. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes iš bylos matyti, kad R. D. naujai pareikšti kaltinimai pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, palyginus juos su kaltinimu, pareikštu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, dėl kurio baudžiamasis procesas nutrauktas, dėl faktinių aplinkybių yra visiškai skirtingi ir nėra tapatūs. Ikiteisminis tyrimas dėl naujų kaltinimų nebuvo ankstesnio proceso tąsa. Todėl prokuroras laiko, kad apeliacinis teismas nepadarė nei baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, nei BPK pažeidimų. Tenkinti R. D. kasacinį skundą kitais jo nurodomais argumentais, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
2008 m. rugpjūčio 8 d. R. D. buvo surašytas pranešimas apie įtarimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis būdamas AB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, 2006 m. lapkričio mėn. laikotarpiu veikdamas kartu su bendrovės gamybos direktoriumi, šiam nurodė pasirašyti sutartį dėl bankams įkeisto didelės 395 639,07 Lt vertės bendrovės turto – PET tipo plastikinių butelių pūtimo linijos – perleidimo kitam asmeniui, vėliau, galiojant šiai sutarčiai tęsė derybas dar su kitu asmeniu dėl minėto turto perleidimo sandorių sudarymo, dėl to šis turtas buvo išvežtas į kitą vietą. Įtarime nurodyta, kad taip R. D. iššvaistė jo žinioje buvusį minėtą didelės vertės svetimą turtą.
2008 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokuroro prašymą pratęsti terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir R. D. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo vilkinant tyrimą, priėmė nutartį įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo.
Šią nutartį BPK X dalyje nustatyta tvarka apskundė R. D..
2008 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo teisėjas, išnagrinėjęs šį skundą, priėmė nutartį, kuria panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir ikiteisminį tyrimą dėl R. D. patraukimo atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutraukė dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
2008 m. lapkričio 25 d. minėta bendrovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo. 2008 m. gruodžio 1 d. prokurorė ant šio prašymo užrašė rezoliuciją pradėti šioje byloje ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį.
2009 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi ši byla kartu su kaltinamuoju aktu, R. D. kaltinant pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje.
2010 m. kovo 5 d. Šiaulių apygardos teismas teisiamajame posėdyje nutartimi baudžiamąjį procesą R. D. nutraukė konstatavęs, kad baudžiamasis procesas šioje byloje vyko pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriame suformuluotas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn.
Šią nutartį BPK X dalyje nustatyta tvarka apskundė prokuroras.
2010 m. balandžio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, be kita ko, konstatavęs, kad minėtas baudžiamasis procesas vyko dėl panašių, bet netapačių veikų ir pagal kitus BK straipsnius, todėl apygardos teismo motyvai dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo yra nepagrįsti.
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties
BPK 254 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Pagal BPK 318 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutartys nutraukti bylą gali būti skundžiamos apeliacine tvarka.
Šioje byloje prokuroras BPK X dalyje nustatyta tvarka apskundė pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį, kuria remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu nutrauktas baudžiamasis procesas R. D.. BPK X dalyje nustatyta tvarka šį skundą išnagrinėjo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas. Tai matyti iš byloje esančio patvarkymo bei apeliacinio teismo teisėjo nutarties turinio. Tuo tarpu BPK X dalyje nustatyta tvarka yra skundžiamos teismo nutartys tais atvejais, kai BPK nenumato specialios teismo nutarčių apskundimo tvarkos.
Teisiamajame posėdyje priimtos teismo nutartys nutraukti bylą esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos. BPK X dalyje nustatyta tvarka taip pat negali būti nagrinėjami skundai dėl minėtų nutarčių. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro paduotą skundą dėl pirmiau nurodytos Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties BPK X dalyje nustatyta tvarka, padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis naikinama ir ši byla perduodama Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis teismas turi priimti naują sprendimą dėl prokuroro paduoto skundo nagrinėjimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui.