- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- 1-443-749/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00183-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00183-14 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1995-02-24 ir 2002-08-27, teistumai išnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2014 m. kovo 13 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), N. K. priklausančios sodybos kieme sužalojo G. G. – spyrė jai į nugarą, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant žemės, suėmęs ją už plaukų stipriai tempė, jai atsistojus stūmė ją, dėl ko G. G. atsitrenkė į suoliuką, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, spyrė jai ne mažiau trijų kartų į įvairias kūno vietas, sudavė delnais ne mažiau penkių smūgių į galvą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas nugaros srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, žymes po buvusių nubrozdinimų kaktoje, kairėje blauzdoje, dešinės pusės 6-to ir 7-to šonkaulių lūžius, t.y. nesunkiai sutrikdė G. G. sveikatą.
Kaltinamasis A. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad su G. G. yra pažįstamas apie 4 metus. Yra kartu gyvenę. Tai ji jo namuose gyvendavo kelis mėnesius, tai jis pas ją. Draugavo su ja. Visas dienas nuo kovo 8 dienos vartojo su ja alkoholį. Pamena tik atskirus fragmentus, tačiau tą faktą, kad smurtavo prieš draugę G. G., pamena. Su ja alkoholį vartoti ėmė nuo 2014 m. kovo 8 d. Gėrė pas jos kaimynę N. K. (duomenys neskelbtini). Gėrė tikrai daug, nuo ryto iki vakaro, grįžo nakvoti gal porą kartų į savo namus, o daugiau visą laiką leido kartu. Dienos maišėsi, nežinojo nei kelintą dieną geria, nei kokia tai savaitės diena. G. G. taip pat buvo neblaivi. Kiek pamena nesipyko. Galvoja, kad gėrė gal savaitę. Kas liečia smurtavimą, pamena tai kaip per miglą, kad jis su G. G. gėrė pas N. K.. Kai iš jos išėjo, jau buvo sutemę, kiek buvo valandų nežino. Pamena tik tiek, kad išėjus pro duris, G. G. jam kažką pasakė. Gal jis ją ne taip suprato, gal įsižeidė be priežasties, bet neblaiviam tuo kartu jos žodžiai nuskambėjo kaip įžeidimas. Kadangi ji išėjo pirma, jam sukilo pyktis ir jai spyrė iš kojos į nugarą. Ar ji griuvo nuo spyrio ar ne, neprisimena. Pamena, kad bandė ją pakelti sugriebęs už plaukų. Ji ėmė pulti ant jo, draskyti jį, žino, kad jiedu apsistumdė, tai yra jis ją dar stūmė. Ar ji krito neatsimena. Pamena, kad dar sudavė kelis smūgius jai į veidą dešinės rankos delnu, bet nei kiek jų sudavė, nei kur pataikė nepamena. Galėjo ir spirti jai, jei ji taip sako. Ji puolė prie N. K. durų, ėmė į jas daužyti, o jis apsisukęs ją paliko, nebenorėdamas erzinti savęs ir klausyti jos klykimo. Pripažįsta, kad elgėsi neleistinai, negalėjo smurtauti prieš ją. Po kelių dienų nuo įtarimo įteikimo jos atsiprašė (b. l. 45, 49-50).
Be kaltinamojo A. A. prisipažinimo, nusikalstamos veikos padarymo faktą ir jo kaltę, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d., taip pat pagrindžia byloje esantys įrodymai:
Nukentėjusioji G. G. parodė, kad A. A. buvo jos draugas, tačiau kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, tik draugavo. Su juo bendravo apie trejus metus. Dėl jo polinkio smurtauti ji jau kelis kartus bandė nutraukti santykius, tačiau jis vis neduodavo ramybės, kol pyktis atlėgdavo ir ji jam vėl atleisdavo. Šiuo metu su juo santykių nebepalaiko. Negali tiksliai pasakyti ar tai 2014 m. kovo 13 d. ar kovo 15 d., dienos metu, buvo šviesu, išėjo pasisvečiuoti pas kaimynę N. K., gyvenančią netoli. Netrukus atėjo ir jos draugas A. A.. Visi sėdėjo, išgėrinėjo. Gėrė degtinę. A. A. buvo tikrai neblaivus. Pas kaimynę išsėdėjo ilgai, nes kai išėjo į kiemą, jau buvo sutemę. Kol sėdėjo pas N. K., jokio konflikto tarp jos ir A. A. nebuvo, bendravo draugiškai. Jai tik išėjus į kiemą, iš karto pajuto stiprų spyrį į nugarą, nuo kurio perkrito ant žemės. Bandė atsikelti, tačiau A. A. pagavo ją už plaukų ir tempė, o ji bandė išsilaisvinti. Jis nieko neaiškino, nesakė. Ji buvo dideliame strese, todėl gali maišyti įvykių seką. Jis tempė ją už rūbų ir pastūmė, ji krito, trenkėsi ar tai į palangės kampą, ar tai suoliuką. Tuo kartu skausmo nepajuto, tik vėliau pamatė savo prakirstą kaktą, bėgo kraujas. Tada ir pajuto skausmą kairiame šone, nuo to atsitrenkimo į kietą daiktą. Kai atsikėlė, jis bandė ją sulaikyti sugavęs už paltuko, tačiau išsilaisvinusi ji pribėgo prie N. K. lango ir ėmė į jį belsti, tačiau niekas jos neišgirdo, nes jiems išėjus N. K. užsirakino duris ir nuėjo gulti. Ji pasimetė, gali pasakyti tik kad A. A. dar spyrė jai ne mažiau trijų kartų į įvairias kūno vietas, pamena smūgius delnais į galvą ir veidą, ne mažiau penkių kartų. Būdama šoke, išsigandusi, sumušta, pajuto, kad smurtas liovėsi. N. K. namų durys atsidarė ir ji įpuolė pas ją į namus. N. K. prašė pagalbos, pasakė jai, kad ją sumušė A. A.. Kur išėjo pats A. A. nematė. Ir tuokart į policiją nebūtų kreipųsis, tačiau po kelių dienų buvo pristatyta į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatyti daugybiniai sumušimai ir šonkaulio skilimas. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b.l. 29-30, 31-33).
Liudytoja N. K. parodė, kad 2014 m. kovo 13 d., pas ją į namus (duomenys neskelbtini),atvažiavo netoli gyvenanti G. G. ir jos draugas A. A.. Vis vartojo alkoholį. Vakare, apie 21.00 val., G. G. su draugu sugalvojo išvažiuoti. Jie abu išėjo į kiemą, o ji užsirakinusi duris nuėjo miegoti, nes buvo nemažai išgėrusi. Nubudo nuo smarkaus beldimo į virtuvės langą. Pamatė, kad beldžia G. G., kurią įsileido į namus. Pamatė, kad jos veidas yra kruvinas, prakirsta kakta virš dešinnės akies. Ji paaiškino, kad kieme ją sumušė A. A., dėl ko – neaiškino. Pabuvusi apie 10 minučių, ji išėjo į namus (b.l. 35).
Liudytoja D. P. parodė, kad G. G. yra jos sugyventinio N. G. sesuo. Su G. G. pati bendrauja, žino jos artimus santykius su A., jo pavardės nežino. Jie tai taikydavosi, tai skirdavosi. Paskutiniu metu G. G. nebenorėjo su juo turėti reikalų, tačiau A. nuo jos neatstodavo, vis prikalbindavo susitaikyti, jiems susipykus. Sugyventiniai jie nebuvo, ūkio nevedė, tačiau dažnai susitikdavo, leisdavo laiką kartu. Žino, kad jis ir anksčiau smurtavo prieš G., tačiau pati to nematė. A. nevengia ir alkoholio. Kiek pati G. yra minėjusi, A. geria beveik kiekvieną dieną. Pamena tokį įvykį, kai 2014 m. kovo mėnesį, galėjo būti 17 diena, apie 10.00 val., sulaukė skambučio iš G. G.. Ji ėmė prašyti atvažiuoti, pasakė, kad A. ją sumušė, kad negerai jaučiasi. Ji su jos broliu N. sėdo į automobilį ir apie pietus nuvažiavo pas G. G. į namus. Užėję rado G. namuose, ji atrodė baisiai. Virš kaktos, kur prasideda plaukuota galvos dalis, nebebuvo kuokštoplaukų, ji parodė kojas, jos buvo nusėtos mėlynėmis, taip pat ir nugara.Veide, kaktoje buvo matyti gilus prakirtimas. Pati ji buvo labai išsigandusi, sakėsi, kad jai skauda labai nugarą, ji vos paėjo. Abu su jos broliu įsisodino ją į automobilį ir parsivežė pas save į namus, į (duomenys neskelbtini), kur lydėjo į ligoninę. G. G. pati apasakojo, kad kelias dienas gėrė pas savo kaimynę, buvo kartu ir A.. G. paaiškino, kad jiems su A. išėjus į kiemą, jis visiškai be jokios priežasties puolė ją mušti, spyrė jai, tampė ją už plaukų, smūgių buvo daug. G. pas brolį išgyveno kažkur savaitę, kol galėjo savimi pasirūpinti ir atsigavo po patirto šoko (b.l. 36-37).
2014 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 499/14 (05) konstatuota, kad G. G. nustatyta poodinės kraujosruvos nugaros srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, žymės po buvusių nubrozdinimų kaktoje, kairėje blauzdoje, dešinės pusės 6-to ir 7-to šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Dėl šonkaulių lūžio G. G. sveikata sutrikdyta nesunkai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai susiformavo dėl ne mažiau kaip 8 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ir panašiai. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu G. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 7-8).
2014 m. gegužės 27 d. A. A. savanoriškai pateikė nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, iš kurio nustatyta, kad jis įnešė į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą 564.98 Lt, t.y. žalą PSDF biudžetui už G. G. gydymą (b. l. 27, 28).
Motyvuojamoji dalis
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. A. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai (LR BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo esminės įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pats kaltinamasis A. A. pripažino, nusikaltimą padaręs, būdamas neblaivus, jo neblaivumą taip pat patvirtina įvykio vietoje buvusios nukentėjusioji G. G. ir liudytoja N. K..
Skirdamas bausmę A. A., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 67), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 60), 2014 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte nurodyta, kad seniūnija apie A. A. nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 62-63). Taip pat skiriant bausmę, atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Prokuroro siūloma skirti bausmė atitinka bausmės paskirtį, tikslus, todėl kaltinamajam A. A., jam sutinkant, už nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurio trukmė artima vidutiniam dydžiui, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius padėti pasiekti bausmės paskirtį (BK 48 str., 138 str. 1 d.).
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis LR BK 64¹ str., jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., ir jam paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždraudžiant lankytis (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su G. G., a.k. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., A. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždraudžiant lankytis (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su G. G., a.k. (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti A. A., kad nesutikdamas su priimtu sprendimu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodine tvarka. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta Teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu jis šia teise nepasinaudoja, Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs Teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka yra neskundžiamas.