Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-255/2016

Teisėja K. Baškienė Proceso Nr. 1-31-1-01294-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 2.4. (S)

2016 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-11 nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. G. automobilio „Audi A6“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas apgaule) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. Š. automobilio BMW 525, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas apgaule) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. K. automobilio BMW 525, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas apgaule) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (N. T. automobilio BMW 525, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas apgaule) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule įgyti I. K. automobilį „Mazda CX7“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 2 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendžiu paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausme (Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015-06-11 nuosprendžiu, paskirta bei su Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme bei su Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-02-16 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, nesubendrinta su Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Nustatyta į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-11 nuosprendžiu nuteista ir K. Č., tačiau dėl šio asmens apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. nuteistas už tai, kad jis ir K. Č., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2014-08-06, tikslus laikas nenustatytas, K. T. paskambino V. G. ir pateikė melagingą informaciją, kad pirks iš jos 3620,25 Eur (12500 Lt) vertės automobilį AUDI A6, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė šį automobilį nuvaryti į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą Klaipėdoje. Nurodytoje vietoje automobilį paėmė K. Č., išrašydama vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti automobilio kainą V. G. dalimis, laikotarpiu nuo 2014-08-15 iki 2014-08-25, iš anksto žinodama, kad pinigų už automobilį nesumokės. Taigi K. T. ir K. Č., veikdami bendrininkų grupe, apgaule, neturėdami piniginių lėšų bei realios galimybės atsiskaityti už perkamą automobilį, savo naudai įgijo 3620,25 Eur (12500 Lt) vertės V. G. turtą.

Be to, K. T. nuteistas už tai, kad jis ir K. Č., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2014-08-08, apie 21.00 val., K. T. paskambino J. Š., kuriai pateikė melagingą informaciją, kad pirks iš jos automobilį BMW 525, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) 6 300 Lt (1 824,61 Eur) vertės, ir nurodė, kad 2014-08-09, apie 12.00 val., iš jos šį automobilį paims (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje. Nurodytoje vietoje iš J. Š. automobilį paėmė K. Č., pasirašydama vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti už automobilį J. Š.: 2014-08-15 – 4000 Lt (1 158,48 Eur), 2014-08-22 – 2 300 Lt (666,13 Eur), iš anksto žinodami, kad pinigų už automobilį nesumokės. Taigi K. T. ir K. Č., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami piniginių lėšų bei realios galimybės atsiskaityti už perkamą automobilį, apgaule savo naudai įgijo 1 824,61 Eur (6 300 Lt) vertės J. Š. turtą.

Taip pat K. T. nuteistas už tai, kad jis ir K. Č., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2014-08-08, tikslus laikas nenustatytas, K. T. paskambino A. K. ir patvirtinęs, kad iš jo pirks 1448,1 Eur (5000 Lt) vertės automobilį BMW 525, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė perduoti automobilį K. Č.. 2014-08-10, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, K. Č. iš A. K. paėmė automobilį bei išrašė automobilio pirkimo– pardavimo sutartį, iš anksto žinodama, kad pinigų nesumokės. Taigi K. T. ir K. Č., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami piniginių lėšų bei realios galimybės atsiskaityti už perkamą automobilį, apgaule savo naudai įgijo 1448,1 Eur (5000 Lt) vertės A. K. turtą.

K. T. nuteistas ir už tai, kad jis ir K. Č., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2014-08-09, tikslus laikas nenustatytas, K. T. paskambino K. S. ir patvirtinęs, kad pirks iš jo 10 500 Lt (3 041,01 Eur) vertės automobilį BMW 525, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė 2014-08-11, (duomenys neskelbtini) prospekte, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, perduoti šį automobilį K. Č.. K. Č., nurodytoje vietoje perėmusi automobilį, pasirašė vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti už automobilį K. S.: 2014-08-15 6 000 Lt (1 737,72 Eur), 2014-08-22 – 4 500 Lt (1 303,29 Eur), iš anksto žinodami, kad pinigų už automobilį nesumokės. Taigi K. T. ir K. Č., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami piniginių lėšų bei realios galimybės atsiskaityti už perkamą automobilį, apgaule savo naudai įgijo 3 041,01 Eur (10 500 Lt) vertės N. T. turtą.

Be to, K. T. nuteistas ir už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tai yra 2014-08-09, apie 21.00 val., K. T. paskambino I. K. ir, patvirtinęs, kad iš jos pirks 60 000 Lt (17 377, 20 Eur) vertės automobilį MAZDA CX7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad automobilį 2014-08-11 (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., apžiūrės ir paims K. Č.. Nurodytu laiku ir vietoje minėtą automobilį paėmė K. Č., išrašydama vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti už automobilį I. K.: 2014-08-20 – 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 201409-10 – 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2014-10-29 – 20 000 Lt (5 792,40 Eur), iš anksto žinodami, kad pinigų nesumokės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo K. T. valios – K. Č. savanoriškai atsisakius pabaigti daromą nusikaltimą ir apie nusikalstamą veiką informavus ikiteisminio tyrimo įstaigą. Taigi K. T., neturėdamas piniginių lėšų bei realios galimybės atsiskaityti už perkamą automobilį, apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti didelės 17377,20 Eur (60 000 Lt) vertės I. K. turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. T. prašo jam paskirti švelnesnę bausmę taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Pažymi, kad jis apgauti nukentėjusiųjų nenorėjo, tiesiog norėjo automobilius parduoti brangiau ir atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, bet buvo pats apgautas kito nepažįstamo asmens, kuris visus automobilius iš jo paėmė, pažadėjo atsiskaityti vėliau, bet taip ir neatsiskaitė, o jis negalėjo atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. Nurodo, kad suplanuotos apgaulės iš anksto nebuvo. Jis K. Č. nepažįsta ir su ja nieko nesitarė. K. Č. jis susirado per internetinį skelbimą, kuriame ji nurodė, kad ieško darbo, ir jis jai pasiūlė tokiu būdu pirkti automobilius. Jis užtikrino, kad už visus automobilius atsiskaitys, jog nėra jokios apgaulės. K. Č. juo patikėjo ir sutiko dirbti. Pasak nuteistojo, jis tyrėjų apklausinėjamas nebuvo, todėl tikslių parodymų negalėjo duoti. Jį apklausinėjo operatyvinė grupė pataisos namuose, tinkamai apklaustas nebuvo, todėl tyrimo metu nėra tikslių parodymų. Pažymi, kad teisme davė sąžiningus parodymus ir per pirmą apklausą pripažino kaltę. Prašė teismo nagrinėti bylą pagreitinto proceso būdu ir neapklausinėti nukentėjusiųjų ir liudytojų. Sutiko atlyginti žalą. Nurodo, jog jokio išankstinio susitarimo su K. Č. nebuvo. Nurodo, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pažada daugiau nebenusikalsti, nori kuo greičiau išeiti į laisvę, gyventi dorą gyvenimą ir atlyginti žalą. Prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat prašo subendrinti bausmę su Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme.

Teismo posėdyje nuteistojo K. T. gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo K. T. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantas nusikalstamų veikų padarymo fakto, veikų kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo pripažįsta savo kaltę. Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos matyti, kad K. T. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra jokio teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Teismas nuosprendyje nurodė, kad K. T. padarė keturis nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, kuris nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikalstamos veikos bendrininkei K. Č. savanoriškai atsisakius baigti nusikaltimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad šiuos nusikaltimus pastarasis padarė neišnykus teistumui ir neatlikus Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu paskirtos 14 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad K. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau kritiškai savo elgesio nevertino ir išgyveno tik dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl savo nusikalstamos veikos pasekmių. Jis nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino ir net nesistengė to daryti, tokiu savo elgesiu nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų neatsiprašė. K. T. gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jam žinomų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje detalių, nusikalstamos veikos bendrininkų, taip nepadėdamas nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje.

Teismas taip pat vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad visus keturis šiuos nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su K. Č., jie abu buvo nusikaltimų bendravykdžiai ir visų keturių nusikaltimų sudėtis realizuota kiekvienam iš kaltinamųjų atlikus objektyviosios pusės veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti K. T. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad K. T. yra teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl pagrįstai akcentavo, kad K. T. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad K. T. anksčiau teistas daug kartų, dalis teistumų yra už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas K. T. pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas K. T. už padarytus nusikaltimus skyrė mažesnę nei BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. T. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą apie nuteistojo asmenybės pavojingumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, pastarasis linkęs nuolat nusikalsti, daryti nusikaltimus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo, nes už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Nuteistasis taip pat prašo paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016-08-11 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendžiu bei su Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nuosprendžiu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Atkreiptinas dėmesys, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme, todėl dar kartą bendrinti paskirtas bausmes nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad K. T. paskirta bausmė nėra per griežta ir švelninti bausmę taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. Skiriant apeliantui bausmes BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių paskyrimą, taikytos tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. T. apeliacinį skundą atmesti.