- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-516-794/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- R. R., J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Vilniaus skyrius, AB Bigbank AS filialas, UAB „LLP“, UAB „Finverta“, Provident finansai, Lindorff Oy filialas, UAB „Forestila“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB MCB Finance, UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Omnitel“, UAB „Gelvora“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų R. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Vilniaus skyrius, AB Bigbank AS filialas, UAB „LLP“, UAB „Finverta“, Provident finansai, Lindorff Oy filialas, UAB „Forestila“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB MCB Finance, UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Omnitel“, UAB „Gelvora“, UAB „Tikroji turto kaina „Skyrybų centras“, antstoliai A. B., B. Č., D. J., M. G.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai R. R. ir J. R. prašė iškelti jiems bankroto bylą. Paaiškino, kad turi 11 kreditorių ir bendra neįvykdytų įsipareigojimų suma siekia 17719,65 Eur. Kreditai buvo pradėti imti 2009 metais, kai pareiškėjai gaudavo stabilias pajamas, tačiau vėliau pareiškėjai neteko darbo. 2010 m. lapkritį pareiškėjas įregistravo individualią įmonę, buvo imami kreditai tiek įmonės vardu, tiek pareiškėjo vardu, kad galėtų įsigyti reikalingos technikos, tačiau įmonė buvo nuostolinga ir vėliau veiklos nevykdė. Didesni kreditai buvo imami gyvenimo sąlygoms gerinti, priestatui statyti. Pareiškėjai augina du mažamečius vaikus, pareiškėjas šiuo metu dirba vairuotoju, gauna 2,61 Eur už valandą, pareiškėjos darbo užmokestis yra 150-300 Eur.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjų įsipareigojimai bankui yra susidarę pagal 2011 m. lapkričio 30 d. vartojimo kredito sutartį, kuri yra nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Įsipareigojimai sudaro 7257 Eur, neskaičiuojant žyminio mokesčio, vykdymo išlaidų bei procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Neaišku ar pareiškėjai yra sąžiningi, kadangi dalį paskolų ėmė gyvenimo sąlygoms gerinti, priestatui statyti, tačiau jokio turto neturi. Taip pat neaišku, kam priklauso namas, kur pareiškėjai gyvena bei kam priklauso transporto priemonė, kurios valdytoja yra pareiškėja, neaišku kokios pareiškėjų pajamos.
Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy prašė nekelti pareiškėjams bankroto bylos. Paaiškino, kad pareiškėjai laikytini nesąžiningais, kadangi skolindamiesi sumas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, sunkino savo padėtį, mažindami finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjai kreditoriui yra skolingi 3656,71 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Nustatė, jog pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai iš viso sudaro 25057,41 Eur, t. y. pareiškėjai formaliai atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytą nemokumo būseną. Taip pat nustatė, jog pareiškėjai augina du nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini). Nenustatė pareiškėjų žalingų įpročių ir teistumo. Nustatė, jog pareiškėjai neturi nekilnojamojo turto, pareiškėja yra transporto priemonės valdytoja, pareiškėjas nuo 2010 m. lapkričio 11 d. įregistravęs individualią įmonę. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjai 2011 m. lapkričio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su SEB banku, nors 2011-2013 m. draudžiamųjų pajamų neturėjo. 2008-2010 metais abu sutuoktiniai gavo pakankamai dideles pajamas, tačiau 2009 m. kovo 28 d. UAB „Finverta“ ir pareiškėjas sudarė vartojimo kredito sutartį dėl šeimos biudžetui nereikšmingai daliai 115,84 Eur paskolos, kurios pareiškėjas negrąžino, ir dėl kurios išieškojimo 2014 m. buvo išduotas teismo įsakymas. 2009 m sausio 12 d. pareiškėjas pasiskolino 1151,22 Eur iš UAB „MCB Finance“ ir sudarė lizingo sutartį 679,67 Eur sumai. Matydami, kad jiems nepavyksta atsiskaityti su turimais kreditoriais, pareiškėja 2013 m. vasario 14 d. sudarė su UAB „MCB Finance“ sutartį dėl 1158,46 Eur paskolos, taip dar apsunkindama savo finansinę padėtį, nors pagal gaunamas pajamas pareiškėjai nebuvo finansiškai pajėgūs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai, žinodami savo gaunamas pajamas, turimą turtą, veikdami sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, imdami vis naujus kreditus, privalėjo suvokti, jog tokio dydžio įsipareigojimų jie niekaip negalės įvykdyti. Besaikį kreditų paėmimas, teismas laikė pažeidžiančiu byloje esančių kreditorių teises, nes patys pareiškėjai neprivalėjo sudaryti sandorių (teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių būtinybę sudaryti kredito sutartis). Todėl teismas pripažino kreditorius nesąžiningais kreditorių atžvilgiu. Taip pat nurodė, jog pareiškėjai neįrodė kokiems ir kieno turto pagerinimams ėmė didžiuosius kreditus, nes jų vardu jokio turto neregistruota. Padarė išvadą, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjams bankroto bylos nekėlė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį ir priimti naują – tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, kad pareiškėjų nesąžiningumo neįrodinėjo nei vienas kreditorius. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. FABĮ įsigaliojus 2013 m. kovo mėnesį, pareiškėjai nežinojo ir negalėjo žinoti šios aplinkybės tuo kryptingai siekiant nurašyti skolas, kadangi pareiškėjams imant kreditus dar nebuvo net FABĮ projekto. Pareiškėjų turtinė padėtis pablogėjo dar 2009 metais. Pareiškėjai, nors palaipsniui blogėjo jų turtinė padėtis, prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus ir buvo linkę kreditorių lėšomis tenkinti savo šeimos poreikius ir bandyti vystyti savo verslą. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi. Siekiančio bankrutuoti fizinio asmens sąžiningumo sąlyga negali būti nustatinėjama vien pagal nemokumą kaip pasekmę, nes tokiu atveju visi nemokiais tapę fiziniai asmenys turėtų būti pripažįstami nesąžiningais. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjai sąmoningai siekė tapti nemokiu ir/arba ėmė kreditus, suvokdami, kad jų negrąžins arba neturėdami realaus pagrindo manyti, kad sugebės grąžinti. Didžioji dalis paskolų pradėta imti 2009 m. Tuomet pareiškėjas dirbo, draudžiamosios pajamos per 2009 m. sudarė 29494,13 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – 11791,75 Lt. Pareiškėja 2009 m. buvo motinystės atostogose, o joms pasibaigus ketino grįžti į darbą, tačiau jos etatas buvo panaikintas. 2010 m. liepos 2 d. pareiškėja, laukdamasi antrojo vaiko, įsidarbino sezoniniam darbui už 500 Lt atlyginimą po mokesčių. Kritinė būklė pasidarė tuomet 2010 spalio mėn., kai pareiškėjas neteko darbo, o pareiškėja išėjo vaiko priežiūros atostogų. 2010 m. lapkritį pareiškėjas įsteigė individualią įmonę, tačiau verslas dėl didelės konkurencijos rinkoje, atsakingų darbuotojų trūkumo, pralaimėtų viešųjų pirkimų konkursų nesiklostė ir šiuo metu pareiškėjas dirba vairuotoju už valandinį 2,61 Eur mokestį. Pareiškėja šiuo metu uždirba 140-220 Eur po mokesčių. Nors pareiškėjai gyvena iš mažų pajamų, iš kurių išskaitas daro antstoliai, tačiau pagal galimybes stengiasi dengti skolas. Todėl nors pareiškėjų elgesys, nors ir nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tačiau jis negali būti prilygintas elgesiui, patvirtinančiam siekį bloginti savo padėtį, todėl negali būti pripažintas nesąžiningu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pagal su pradiniu kreditoriumi UAB „MCB Finance“ sudarytą paskolos sutartį susidariusios skolos dengimui pareiškėjų paskutinis mokėjimas atliktas 2009 m. gruodžio 9 d., taip pat pagal su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį susidariusios skolos dengimui paskutinis mokėjimas atliktas 2009 m. lapkričio 9 d. Todėl apeliantai elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu 2010 m. sausio 13 – 2011 m. lapkričio 30 d. imdami naujus kreditus būsto remontui. Būdami nemokūs, savo gaunamas pajamas bei kreditus skyrė išimtinai savo poreikių tenkinimui, nesiekė iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, neatliko ir neatlieka jokių veiksmų savo mokumui atkurti. Todėl bankroto bylos iškėlimas prieštarautų pagrindiniam bankroto proceso tikslui – atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apeliantų nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjų sąžiningumo prisiimant vis naujus įsipareigojimus, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, numatyto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.
Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusi FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija nustatė, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nuo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Remiantis 2015 m. gruodžio 22 d. Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 str. pakeitimo įstatymo Nr. XII-2235 13 str. 4, 5 d., iki šio įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis FABĮ nuostatomis, išskyrus šią išimtį – FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas. Iki tol galiojusiame FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Dabar galiojančiame FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodoma, jog fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis Nr. e3K-3-133-313/2016).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Sąžiningumui įvertinti būtina įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiškėja dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis Nr. e3K-3-434-686/2015). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai buvo priimti galiojant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcijai iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, jie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apeliantų veiksmų (neveikimo) sąžiningumo ir jų elgesio įtakos jo mokumui.
Pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2015 m. birželio 6 d., todėl jų sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 6 d. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantai per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudarę CK 6.67 str. nurodytus sandorius, dėl kurių tapo nemokūs, taip pat kad kreipdamiesi į kredito įstaigas dėl vartojimo kreditų suteikimo jie tyčia pateikė šioms įstaigoms neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę ar sąmoningai tokią informaciją nuslėpė. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjus nesąžiningais pripažino nustatęs, jog jie, esant sunkiai turtinei padėčiai ir nebegalėdami atsiskaityti su kreditoriais, vartojimui ėmė vis naujus kreditus: 2009 m. kovo 28 d. (115,84 Eur), 2009 m. sausio 12 d. (paskolą – 1151,22 Eur ir lizingą – 679,67 Eur), 2011 m. lapkričio 30 d., 2013 m. vasario 14 d. (1158,46 Eur). Taigi į per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpį, per kurį turėjo būti vertinamas pareiškėjų elgesys, patenka vienintelis sandoris – pareiškėjos 2013 m. vasario 14 d. su UAB „MCB Finance“ sudaryta paskolos sutartis dėl 1158,46 Eur sumos suteikimo. Tuo tarpu kiti pirmosios instancijos teismo vertinti sandoriai, dėl kurių sudarymo nutartyje buvo konstatuotas pareiškėjų nesąžiningumas, lėmęs jų nemokumą, yra sudaryti 2009-2011 metais, t. y. nepatenka į trejų metų laikotarpį bei negali būti laikomi pakankamu pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
Vienintelis sandoris, kuris patenka į įstatymo nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje detaliai išaiškintą trejų metų terminą iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, ir kuris teoriškai galėtų užkirsti kelią pareiškėjams bankrutuoti, yra pareiškėjos 2013 m. vasario 14 d. su UAB „MCB Finance“ sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 1158,46 Eur sumos suteikimo. Vertinant apeliantų veiksmų prisiimant naują kreditą sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys, jog dalis rizikos tenka ir pačiai kredito įstaigai, kuri suteikdama vartojimo kreditą, turėjo pareigą patikrinti pareiškėjos mokumą pagal Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog kreipdamasi į kredito įstaigą dėl vartojimo kreditų suteikimo jie tyčia pateikė kredito įstaigai neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę ar sąmoningai tokią informaciją nuslėpė, tokios informacijos nepateikė ir kreditorius. Be to, pareiškėjams kreipiantis į teismą su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 17419,65 Eur, skundžiamos nutarties priėmimo metu – 25057,41 Eur, pareiškėjai neturi jokio turto, praktiškai pastoviai dirba, nors ir gauna mažas pajamas, augina du nepilnamečius vaikus. Taigi net ir vertinant, jog pareiškėjai, esant sunkiai turtinei padėčiai, prisiimdami naują įsipareigojimą, buvo nesąžiningi kreditorių atžvilgiu, ši aplinkybė negali užkirsti jiems kelio bankrutuoti, kadangi tarp naujo įsipareigojimo prisiėmimo ir jų nemokumo nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio. Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d., todėl taip pat būtų nepagrįsta spręsti, jog pareiškėjai tikslingai leido susidaryti skoloms, kad jas vėliau FABĮ pagalba nurašyti. Kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti pareiškėjų sąžiningumo, skundžiamoje nutartyje, nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje fizinis asmuo privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros (kuri reiškia skolininkui reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises) užtikrinimą teismas patikrina fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikos ir yra nepakankamos, kad užkirstų pareiškėjams kelią bankrutuoti. Kadangi, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriaus skyrimas ir pareigų jam nustatymas yra priskirta pirmosios instancijos teismui, nutartis naikinama, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 dalies, 1 punktu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti R. R. ir J. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.