Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,

2018 m. vasario 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti aukščiau paminėtus prašymus – paraiškas. Skundžiame sprendime argumentuojama, jog Skyriaus darbuotojams nebuvo sudaryta galimybė patikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, todėl nutarta neskirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, kad nutarta neskirti piniginės socialinės paramos, Administracija taip pat skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti ir 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymą – paraišką dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo. Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, surašytas bei priimtas šališkų asmenų. Pabrėžia, kad Skyriaus darbuotojams buvo sudarytos visos galimybės patikrinti jos gyvenamąsias sąlygas bei turimą turtą.

Nurodo, kad aukščiau paminėti atsakovės neteisėti veiksmai ją morališkai sumenkino, pakirto pasitikėjimą savimi, dėl patirto streso sutrumpino gyvenimo trukmę, kamuoja nerimas bei nemiga, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 5000 Eur.

Pinginės socialinės paramos teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Pinginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T2-205. Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ar kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems asmenims galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Aprašo 31.2 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nevyko aukščiau paminėtos pareigos, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos jam neteikiamos ar nutraukiamas jų teikimas, iki pareiga bus įvykdyta.

Siekiant įvertinti pinginės socialinės paramos teikimo poreikį, pareiškėjos įgalioto asmens, T. Ž., nurodytu laiku 2017 m. spalio 12 d. Skyriaus Socialinių išmokų poskyrio specialistai atliko buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą bute pareiškėjos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu pareiškėjos namuose nebuvo, jos įgaliotas asmuo paaiškino, jog pareiškėja tuo metu buvo išvykusi į sanatoriją. Tikrintas butas yra dviejų kambarių ir T. Ž. specialistams leido apžiūrėti vieną kambarį, paaiškinusi, jog jame gyvena pareiškėja, tačiau nesutiko specialistų įleisti į antrąjį kambarį. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes skundžiamu sprendimu nutarta pareiškėjai neskirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos bei atsisakyta išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanų apmokėjimą. Atsakovė nurodė, jog vadovaujantis teisės aktų normomis teisė į kredito, ir palūkanų apmokėjimą nustatoma tokiam laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis Įstatymu, nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta tinkamai – išsiųstas bei įteiktas teismo šaukimas.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjai nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-9595 „Dėl piniginės socialinės paramos I. Ž.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (aktuali redakcija galiojanti nuo 2017-07-01) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsniu piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – ir kompensacijos).

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. liepos 3 d. Skyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 60 - 65). Minėtame prašyme – paraiškoje pareiškėja prašė nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. sausio mėn. skirti karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją, o nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 sausio mėn. taip pat skirti ir būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Prašyme – paraiškoje nurodoma, kad pareiškėjos deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat pareiškėja 2017 m. rugsėjo 28 d. Skyriui pateikė prašymą „Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui, atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo“ (reg. Nr. SP23-27400) (b. l. 59), kuriuo prašo išduoti pažymą dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo laikotarpiui nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. sausio mėn.

Skundžiamu sprendimu (b. l. 9) atsakovė nusprendė neskirti pareiškėjai kompensacijos bei neišduoti pažymos dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo. Teisiniais skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindais nurodytas Aprašo 31.2 papunktis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-665/A1-508 „Dėl kredito, paimto daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo 7 punktas. Faktiniu skundžiamo sprendimo pagrindu nurodyta aplinkybė, kad nebuvo sudaryta galimybė savivaldybės administracijos darbuotojams patikrinti pareiškėjos gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

Dėl atsisakymo suteikti kompensacijas pagrįstumo

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad atsakovė nagrinėdama jos 2017 m. liepos 3 d. prašymą – paraišką nepagrįstai vadovavosi po prašymo – paraiškos pateikimo įsigaliojusio Aprašo redakcija, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyto principo, kad įstatymas atgal negalioja. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką; pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.

Pareiškėjos prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti pateikimo metu galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T2-5 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-1 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau buvo įsigaliojęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T2-205 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas Anksčiau galiojęs Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, kartu su visais pakeitimais bei papildymais, buvo pripažintas netekusiu galios.

Analizuojant skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad atsakovė nagrinėdama pareiškėjos 2017 m. liepos 3 d. prašymą – paraišką, vadovavosi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. T2-205 Aprašo redakcija. Aukščiau paminėtos redakcijos 31.2 papunktis numato, kad savivaldybės administracija socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų neteikia arba nutraukia jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4–6 punktuose nustatytų pareigų, kol pareigos bus įvykdytos. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T2-5 Aprašo redakcijos 31.3 papunktyje numatyta, kad socialinės pašalpos ir (ar) Kompensacijų neteikia arba nutraukia jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4–6 punktuose nustatytų pareigų, kol pareigos bus įvykdytos. Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad tiek prašymo pateikimo metu, tiek sprendimo priėmimo galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo numatyta analogiška sąlyga, kad jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4-6 punktuose nustatytų pareigų, atsakovė turi teisę neteikti ar nutraukti pinginės socialinės paramos teikimą, kol pareigos bus įvykdytos. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas nurodytas ir Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų dėl taikytinos aprašo redakcijos būtina pažymėti ir tai, jog prašymas – paraiška nagrinėjama pateikus visus reikiamus teisinei kvalifikacijai atlikti dokumentus bei socialinės paramos skyriaus darbuotojams atlikus papildomą aplinkybių tyrimą. Šiuo atveju pareiškėjos pateiktas prašymas - paraiška buvo vertinama atliekant ir papildomus veiksmus, o būtent atliekant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą, kuris pradėtas galiojant dar ankstesnės redakcijos Aprašo nuostatoms, tačiau teisinių santykių kvalifikacija baigta jau galiojant 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T2-205 patvirtintai Aprašo redakcijai. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą darytina išvada, kad teisinių santykių kvalifikacijai aplinkybė, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo remiamasi Aprašo redakcija įsigaliojusia po prašymo – paraiškos pateikimo, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą iš esmės neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi teisinių santykių kvalifikavimas yra tęstinio pobūdžio, nagrinėjamai bylai aktualios Aprašo teisės normos turinys nesikeitė, taip pat analogiška teisės norma įtvirtinta aukštesnės galios teisės akte, Įstatyme.

Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte numatyta, jog piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad Administracija, teikdama socialinę paramą privalo, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme - paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad atsakovė turi teisę tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą bei užimtumą ir asmuo privalo užtikrinti Administracijos darbuotojams galimybę atlikti patikrinimą. Atlikus patikrinimą atsakovė privalo surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu priimamas sprendimas skirti, neskirti ar nutraukti socialinės paramos skyrimą.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyresnioji specialistė Giedrė Augutytė pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atliko gyvenimo sąlygų, turtimo turto bei užimtumo patikrinimą. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte (b. l. 34 – 40) nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 2017 m. rugsėjo 14 d., o užbaigtas – 2017 m. spalio 20 d. Patikrinimo akte teigiama, jog į tikrinamą butą Administracijos specialistę įleido pareiškėjos įgaliotas asmuo T. Ž.. Butas yra dviejų kambarių ir pareiškėjos įgaliotas asmuo leido specialistei apžiūrėti vieną kambarį, tačiau kategoriškai nesutiko įleisti specialistės į antrąjį buto kambarį. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes matyti, kad Administracijos darbuotojai nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti viso buto ir įvertinti pareiškėjos gyvenimo sąlygų, turtimo turto ir užimtumo, todėl skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuojama, jog pareiškėja neįvykdė Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte reglamentuotos prievolės. Kaip jau ir aukščiau paminėta, vadovaujantis Aprašu atsakovė turi teisę neskirti asmeniui kompensacijų, jeigu jis nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos iki kol pareiga bus įvykdyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nutarė pareiškėjai neskirti piniginės socialinės paramos – būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų.

Dėl pažymos neišdavimo pagrįstumo

Pažymų dėl kredito, paimto daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) išdavimo tvarką ir palūkanų apmokėjimą už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Kredito, paimti daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo buto savininkas kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administraciją pateikdamas prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 10 punktu savivaldybės administracija, gavusi Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytą buto savininko prašymą, dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, užpildo formą dėl teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatymo ir per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos buto savininkui išduoda pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanas, patvirtinančią, kad buto savininkas turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, arba raštu nurodo pažymos neišdavimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką.

Skundžiamame sprendime atsakovė atsisakymą išduoti pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir apmokėti palūkanas, motyvavo aplinkybe, jog aukščiau minėta pažyma yra išduodama tik asmenims, kurie Įstatymo nustatyta tvarka turi teisę į būsto šildymo kompensaciją, o pareiškėjai nutarta būsto šildymo kompensacijos neskirti. Iš Tvarkos aprašo 4.1 papunkčio matyti, jog vienas iš reikalavimų, kuriuos privalo atitikti asmuo siekiantis, kad už jį būtų padengtas kreditas, paimtas daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), ir palūkanos – turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti. Remiantis Tvarkos aprašo 7 punktu teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis Įstatymu, nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą ir aplinkybę, jog atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą – paraišką skirti būsto šildymo kompensaciją, konstatuotina, jog Administracijos atsisakymas išduoti pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir apmokėti palūkanas, yra pagrįstas bei teisėtas.

Teismas, nenustatė ir kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, todėl naikinti priimto sprendimo bei tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo - įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimo - nėra pagrindo. Įvertinus aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Aprašo 31.3 papunkčiu, Tvarkos aprašo 4.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos I. Ž. skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-9595 „Dėl piniginės socialinės paramos I. Ž.“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-9595 „Dėl piniginės socialinės paramos I. Ž.“ panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo nagrinėti prašymus dėl būsto šildymo, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos skyrimo bei pažymos dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanas, išdavimo pareiškėjai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėja skundu reiškia ir reikalavimą priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas nenustatė neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl nesant vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų, negali kilti civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.