- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-107-135-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- D.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr.1A-107-135/2011
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorijos:
2011 m. kovo 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal apelianto Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu:
pagal LR BK 146 str. 2 d ir nubaustas 2 (dvejų) metu laisvės atėmimu;
pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
D. M. dėl veikų, numatytų LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., išteisintas.
Nuosprendžiu iš D. M. R. K. priteistas 800 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos iš nuteistojo priteistas 5194,01 Lt žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai atėmė nukentėjusiajai R. K. laisvę: 2009-06-02 vakarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, parsivedęs nukentėjusiąją R. K. pas save į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, užrakinęs buto duris ir paslėpdamas raktus bei panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. K., t. y., suduodamas rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, laikė nelaisvėje bute iki 2009-06-16 15.00 val., kol atvyko policijos pareigūnai;
be to, jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16 15.00 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. K., t. y. raudamas jos plaukus ir taip padarydamas jai netaisyklingos formos plaukų išretėjimo židinį viršugalvio priekinėje dalyje, dešiniame momenyje ir pakaušio viršutinėje dalyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, suduodamas rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių R. K. į galvos, veido, krūtinės ir kitas kūno vietas ir taip padarydamas jai apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, nosies kaulų lūžį, kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimą, poodines kraujosruvas veide bei plaukuotoje dalyje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, D. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad išžagino ir seksualiai prievartavo žmogų, tai yra, prieš tai neteisėtai atėmęs nukentėjusiajai R. K. laisvę, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16 15.00 val. (duomenys neskelbtini) grasindamas peiliu ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. K., t. y. raudamas jos plaukus ir taip padarydamas jai netaisyklingos formos plaukų išretėjimo židinį viršugalvio priekinėje dalyje, dešiniame momenyje ir pakaušio viršutinėje dalyje – nežymų sveikatos sutrikdymą ir suduodamas rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių R. K. į galvos, veido, krūtinės ir kitas kūno vietas ir taip padarydamas jai apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, nosies kaulų lūžį, kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimą, poodines kraujosruvas veide bei plaukuotoje dalyje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdamas galimybę jais priešintis, ne mažiau kaip 6 kartus prieš nukentėjusiosios R. K. valią lytiškai su ja santykiavo ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje. D. M. dėl veikų, numatytų LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., išteisintas.
Šalies argumentai
Apeliantas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras skunde nurodo, kad teismas teisingai įvertino dauguma faktinių bylos aplinkybių, tačiau neteisingai ir nepagrįstai D. M. išteisino iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. padarymo ir, jo veiką kvalifikuodamas pagal nukentėjusiosios sveikatai sukeltas pasekmes kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., D. M. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Kitos nuosprendžio dalies apeliantas neskundžia.
Nurodo, kad lytinių nusikaltimų bylos yra specifinės ir jose kaltė praktiškai grindžiama tik nukentėjusiosios ir kaltinamojo duotais parodymais, specialisto ir ekspertizių išvadomis, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ypatingai kruopščiai, išsamiai, nešališkai ištirti visus byloje esančius duomenis ir juos objektyviai įvertinti. Nurodo, kad lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais: verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais būdais. Nurodo, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią.
Nurodo, kad teismas, D. M. išteisindamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. padarymo, padarė išvadą, kad visuma surinktų ir teisme ištirtų įrodymų patvirtina, kad tarp D. M. ir R. K. buvo lytiniai santykiai, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog jie buvo prievartiniai, taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad negali remtis nukentėjusiosios parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs, įvykio aplinkybės buvo pasakojamos skirtingai, pateikus patikslinančius klausimus. Prokuroro teigimu, teismas be jokių išsamių motyvų ir argumentų tikėjo nukentėjusiosios parodymais dėl jos neteisėto laisvės atėmimo ir vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo netikėjo ir jais nesirėmė. Nurodo, kad nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir įvykių sekos ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kuriuos vėliau, dalyvaujant kaltinamajam D. M., patvirtino teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, t. y. tai, kad nuo tada, kai grįžo pas D. M. į butą iš ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbučio, D. M. jos atžvilgiu vartodamas fizinį smurtą neteisėtai apribojo jos laisvę ir ne mažiau kaip 6 kartus prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Prokuroro teigimu, D. M. teiginius, kad jis lytiškai santykiavo ir lytinę aistrą su R. K. tenkino esant abipusiam sutikimui, paneigia byloje esantys įrodymai: vienodi ir nuoseklūs nukentėjusiosios R. K. parodymai, specialisto išvados, ekspertizės aktai, įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti mobiliajame telefone vaizdai, t. y. fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga, kaip atrodė nukentėjusioji, ką kaltinamasis D. M. jai liepdavo daryti prieš jos valią, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, todėl kaltinamojo D. M. veiksmai visiškai atitinka BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. nustatytų nusikalstamų veikų požymius ir turi būti inkriminuojami kaip ikiteisminio tyrimo metu, ir todėl teismo nuosprendis keistinas.
Skundu prokuroras prašo 2010 m. gruodžio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d. ir paskirti jam 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Taip pat D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 1 d. ir paskirti jam 3 (trejus) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., D. M. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti iš dalies sudedant su teismo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 146 str. 2 d., ir galutinę subendrintą bausmę D. M. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą skunde nurodytais motyvais, nuteistasis ir jo gynėjas prašė palikti nepakeistu pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kadangi apeliantas nesutinka su tuo, jog nuteistasis D. M. buvo išteisintas dėl 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų jog nuteistasis D. M. būtų padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., tinkamai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal sukeltas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai ir pagrįstai pripažino kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo kaltu dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, prie baudžiamosios medžiagos pridėta vaizdo medžiaga. Patikrinusi bylą apeliacine tvarka kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuma surinktų ir teisme ištirtų įrodymų patvirtina, kad tarp nuteistojo ir R. K. buvo lytiniai santykiai, tačiau nėra įrodyta, kad jie buvo prievartiniai.
Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra sunkūs nusikaltimai, liečiantys žmogaus seksualinį apsisprendimą ir laisvę, už kuriuos baudžiamojo įstatymo sankcijos numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Todėl, pripažįstant asmenį kaltu pagal šiuos baudžiamuosius straipsnius, turi būti itin kruopščiai patikrinamos ne tik aplinkybės, susijusios su įvykio vieta, laiku, būdu, padariniais, bet ir kitos svarbios aplinkybės, liečiančios asmenų – kaltinamojo ir nukentėjusiojo – tarpusavio santykius, gyvenimo būdą ir pan.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. K. su nuteistuoju D. M. susipažino 2009-05-20, kai pateko į Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę, D. M. iš ligoninės buvo išleistas anksčiau, tačiau kiekvieną dieną ateidavo į ligoninę ir laukdavo, kada R. K. išleis iš ligoninės. 2009-05-31 R. K. buvo išleista iš ligoninės ir, D. M. pasiūlius, nuėjo į nuteistojo namus.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. parodymai nebuvo nuoseklūs. Nors ir viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu ji teigė, kad nuo pat pirmos dienos jos lytiniai santykiai su nuteistuoju buvo ne jos noru, t. y. D. M. lytiškai santykiaudavo prieš jos valią, ją tampė už plaukų ir mušė, tačiau nė vienuose R. K. duotuose parodymuose nėra užfiksuotas jos nesutikimas su tokio pobūdžio D. M. elgesiu. Priešingai, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad po to, kai 2009-06-02 R. K. išvyko iš D. M. buto, praėjus kuriam tai laikui, ji (R. K.) pati vėl paskambino D. M. ir, šiam atvykus į viešbutį, ji vėl nuvyko į nuteistojo namus, nors, kaip nurodė pati nukentėjusioji, D. M. jau iki jos išvykimo iš nuteistojo namų buvo vartojęs smurtą prieš ją, taip pat buvo nustatyta, kad būdama viešbutyje, R. K. turėjo visas galimybes susisiekti su policija arba su savo artimaisiais, tačiau to nepadarė, o vėl išvyko į nuteistojo namus. D. M. pateiktame kaltinime dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nurodyta, kad nuteistasis nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16 grasindamas peiliu ir panaudodamas fizinį smurtą lytiškai santykiavo ir tenkino savo lytinę aistrą oralinio būdu, tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, smurtas jos atžvilgiu lytinių santykių metu su nuteistuoju buvo vartojamas nuo pat R. K. atvykimo į D. M. namus pradžios, t. y. dar iki 2009-06-02, tačiau R. K. niekam apie tai nepranešė ir pati, turėdama galimybes, nesistengė to išvengti.
R. K. yra nurodžiusi, kad pirmosiomis buvimo pas D. M. dienomis ėjo pasiskolinti žiebtuvėlio iš priešais gyvenančio jaunuolio, tačiau dar nebuvo sumušta ir negalvojo, kad taip nutiks ir, jos teigimu, dar nebuvo reikalo kreiptis pagalbos (3 t., 105 b. l.). Taip pat nurodė, kad trečią ar ketvirtą pas D. M. buvimo dieną į jo namus buvo atėjusi D. M. motina, taip pat nustatyta, kad D. M. su R. K. ėjo kartu pasiimti iš D. M. motinos jo pašalpos, kuriai taip pat nesakė apie naudojamą prieš jos valią seksualinę prievartą ir smurtą. R. K. teigimu, iš D. M. namų ji buvo išėjusi apie 5 kartus, tačiau, kaip matyti iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių, ji į nieką dėl pagalbos nesikreipė. Bylos tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios sūnus M. S. tuo metu, kai R. K. jau buvo pas D. M., skambino nukentėjusiajai ir su ja kalbėjo pranešdamas apie jos vyro mirtį, o 2009-06-07 nukentėjusioji ir pati skambino sūnui M. S., tačiau prašė tik pinigų. M. S. yra nurodęs, kad tiesioginės žinutės ar skambučio, jog reikia pagalbos, iš R. K. nebuvo gavęs (1 t., 173–174 b. l., 3 t., 107 b. l.). Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, kad R. K. sutiko su tuo, kaip D. M. elgėsi su ja.
Kolegija sutinka su prokuroro skundo teiginiais, kad lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Nukentėjusiojo nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą, o kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto.
Šiuo atveju, kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, o taip pat ir iš prie bylos pridėtos vaizdo medžiagos, nukentėjusiosios nesutikimas lytiškai santykiauti su nuteistuoju nebuvo išreikštas jokiais būdais ar forma. Ir nors nustatyta, kad jos atžvilgiu D. M. vartojo smurtą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad smurtu nuteistasis siekė priversti nukentėjusiąją su juo lytiškai santykiauti ir tenkinti jo lytinę aistrą. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. K. ir D. M. beveik visą laikotarpį nuo 2009-05-31 iki 2009-06-16 vartojo alkoholį, kartu eidavo į miestą (į turgų, į parduotuvę, pasiimti pinigų), R. K. buvo sutikusi kaimynus, tačiau niekam nesiskundė, nieko neprašė pagalbos. Nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nė karto nenurodė, kad ji per visą įvykio laiką kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą lytiškai santykiauti su D. M..
Kolegijos nuomone, prokuroras, vertindamas bylos duomenis ir grįsdamas kaltinamojo kaltę, rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kad D. M. bute prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas siekiant nukentėjusiąją išžaginti ir seksualiai prievartauti nesant tam objektyvių duomenų. Nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad turėjo lytinių santykių su R. K., tačiau nurodė, kad tai įvyko abiems to norint. Lytinių santykių buvimą patvirtina ir specialisto išvada atlikus DNR tyrimą, tačiau tai nėra pagrindas vertinti šiuos bylos duomenis kaip įrodymus, patvirtinančius, kad nuteistasis atliko prievartinį lytinį aktą. Byloje liko nepaneigti nuteistojo parodymai, kad jis, vartodamas alkoholį su nukentėjusiąja, susipykdavo, taip pat pyko dėl R. K. netvarkingumo, dėl to kad ji buvo išėjusi su kitais vyrais, juolab, kad ir pati nukentėjusioji yra nurodžiusi, jog D. M. būdavo blogos nuotaikos, tai juokdavosi, tai verkdavo, liepdavo gaminti valgyti, skalbti rūbus, mušė ,,neaišku už ką“ (1 t., 54 b.l., 4 t., 105 b. l.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad tarp D. M. ir R. K. lytiniai santykiai buvo prievartiniai. Kolegijai keltų abejones pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti nuteistąjį kaltu dėl BK 146 str. 2 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos negautas apeliacinis skundas, byla nagrinėjama gauto apeliacinio skundo ribose.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes tai patvirtinta ir įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, tą pripažino ir pats nuteistasis.
Kolegija tai pat pažymi, kad nagrinėjant įvykio kontekstą ir sprendžiant nuteistojo kaltumo ar nekaltumo klausimą dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, pažymėtina, kad tiriamas įvykis ir jo priežastys yra susijusios su nuteistojo D. M. ir nukentėjusiosios R. K. nesaikingu alkoholio vartojimu bei gyvenimo būdo, kuris neatitinka socialinių visuomenės bei moralės normų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įvykio aplinkybių tyrimu ir vertinimu, nekaltumo prezumpcijos principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog nuteistasis išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti