- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2588-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09648-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- Z. P., UAB „Briveta“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo 43-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. P., UAB „Briveta“ ieškinį atsakovui 43-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl statinių nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo ir atsakovo 43-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos priešieškinį ieškovams Z. P., UAB „Briveta“ dėl statinių nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą 43-ąją laikiną metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti/demontuoti jai priklausančius bendram naudojimui skirtus statinius, t. y. tvorą, rankinį ir elektrinį vartų užtvarus, elektros stulpus, esančius žemės sklype unikalus (duomenys neskelbtini). Atsakovei per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo, suteikti ieškovams teisę atlikti patiems veiksmus, t. y. atsakovo lėšomis iškelti/demontuoti atsakovui priklausančius bendram naudojimui skirtus statinius, t. y. tvorą, rankinį ir elektrinį vartų užtvarus, elektros stulpus, esančius žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išsiieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas; įpareigoti atsakovą pašalinti iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas šiukšles, tepaluotą gruntą ir sutvarkyti teritoriją. Atsakovui per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo, suteikti ieškovams teisę atlikti patiems veiksmus, t. y. atsakovo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo visas šiukšles, tepaluotą gruntą ir sutvarkyti teritoriją žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išsiieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai atsisakė reikalavimo dalyje dėl sargo namelio nukėlimo. Ieškovai nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas – 2,3900 ha, nuosavybės teise priklauso ieškovams Z. P. ir UAB „Briveta“. Šiame žemės sklype yra pastatyti laikinieji metaliniai garažai, kurių didžioji dalis savininkų yra 43-sios laikinos metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai. Be to, ieškovams nuosavybės teise priklausančiame ir bendrijos valdomame žemės sklype yra pastatyti statiniai ir įrengimai – tvora, rankinis ir elektrinis vartų užtvarai, elektros stulpai. Kadangi statiniai ir įrenginiai pastatyti be leidimo, be žemės sklypo savininkų sutikimo, jie negali būti įregistruoti. Bendrija, eksploatuodama laikinus metalinius garažus, esančius žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams, suvaržo ieškovų kaip žemės sklypo bendrasavininkių teises, nes pastarieji negali naudotis ir disponuoti žemės sklypu savo nuožiūra. Ieškovai nuo nuosavybės teisių atkūrimo 2008-02-29 ne kartą kreipėsi į bendriją su prašymu geruoju pašalinti jų teisės pažeidimus ir iki 2008-08-28 nukelti bendrijai priklausančius bendro naudojimo laikinus statinius, informuoti bendrijos narius apie savininkų reikalavimą nusikelti jiems priklausančius laikinus statinius ir sutvarkyti bendrijos narių naudotą teritoriją. Bendrija 2008-06-11 raštu Nr. SD-01 atsisakė vykdyti žemės sklypo savininkų reikalavimą ir nurodė dėl grąžintos žemės atlaisvinimo kreiptis į jos valdytoją – savivaldybės administraciją ar apskrities viršininką, nes tik vienas iš jų turi priimti sprendimą dėl bendrijos nukeldinimo. Ieškovė Z. P. daugiau kaip 3 metus negalėdama naudotis ir disponuoti savo turtu yra priversta mokėti žemės mokestį. Šiuo metu dėl įsiskolinimo už žemės mokestį yra areštuotas jos turtas, o Vilniaus miesto taryba, kuri yra Vilniaus m. Vykdomojo komiteto, leidusio statyti laikinus statinius, teisių ir pareigų perėmėja ne tik nesuteikė pagalbos pašalinti savavališkus statinius, bet ir Z. P. nuo žemės mokesčio neatleido. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu Miesto plėtros departamentas 2008-07-21 raštu Nr.A51-16324 (14.6-MPD-C) paaiškino, kad metalinius garažus buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai 3 metams. Šis nustatytas metalinių garažų eksploatavimo terminas seniai pasibaigęs, ir laikini statiniai (metaliniai garažai) stovi savavališkai. Todėl pasibaigus nustatytam naudojimo terminui, statiniai turi būti nugriauti. Nurodė, kad tarp garažų eilių, bei tarp kai kurių garažų yra suverstos šiukšlės ir atliekos, panaudotos padangos, elektronikos atliekos, statybinės atliekos, baldų likučiai ir atliekos, neidentifikuojamos atliekos ir šiukšlės, atskirose vietose išmestos stiklo duženos, išpilti tepalai ir kita. Bendrija, nesutvarkydama teritorijos nuo šiukšlių, pažeidžia ne tik to žemės sklypo savininkų teises, bet ir gamtosaugos reikalavimus, todėl ieškovai prašo įpareigoti atsakovą sutvarkyti teritoriją. Taip pat nurodė, kad atsakovo priešieškinis yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Paaiškino, kad priešieškinyje nenurodoma, kieno ir kokia teisė ginama, reikalaujant pašalinti budėtojų „kioską“ ir užtvarą; priešieškinyje nurodyti statiniai yra kilnojami daiktai ir juos ieškovai pastatė nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Bendrija pagal savo įstatus neturi kompetencijos spręsti svetimame žemės sklype esančių kilnojamų statinių legitimumo klausimą, o kompetentinga institucija jai tokių įgaliojimų nėra suteikusi.
Atsiliepimas
Atsakovas 43-ioji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimu su ieškiniu nesunko, priešieškinį palaikė ir prašė įpareigoti ieškovus iš bendrijos teritorijos pašalinti statinius (budėtojų „kioską“ ir užtvarą) bei sutvarkyti nukeltų garažų vietas ir jų aplinką. Nurodė, kad 43-jai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai žemės sklypas Karoliniškių rajone (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. vykdomojo komiteto 1972-06-30 sprendimu Nr. 416 buvo paskirtas bendrijai metalinių standartinių garažų pastatymui ir pagal Įpareigojimus pavaldžioms valstybės įstaigoms, atitinkamai įrengtas bei teisiškai įformintas. 1991 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vilniaus miesto vykdomojo komiteto teisių ir pareigų perėmėja tapo Vilniaus miesto savivaldybė. Bendrija yra juridinis asmuo ir teisėtai naudojasi žemes sklypu ir iki šio laiko iš turto (žemės) patikėtojo negavo jokio patvarkymo (sprendimo) dėl jos grąžinimo ar perdavimo trečiajam asmeniui. Pažymėjo, jog ieškovai bendrijos teritorijoje 2011-05-12 prie įvažiavimo į bendriją (jos teritorijoje) savavališkai įrengė užtvarą ir pastatė apsaugos tarnybai „Sigreta“ statinį ginkluotiems budėtojams, kurie reikalavo iš bendrijos narių užsiregistravimo, sutarčių sudarymo dėl garažų nusikėlimo (kitu atveju, neįleidžia įvažiuoti į jiems nuosavybės teise priklausančius garažus). Bendrijos su ieškovais nesaisto jokie teisiniai santykiai. Atsakovas nurodė, kad, remiantis CK 4.110 str. patikėjimo teise valdomą žemės sklypą privalo išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo, nes iš ieškovų pateiktų dokumentų neaišku, kad jiems natūra yra grąžintas ginčo žemės sklypas: nepažymėtos žemės sklypo ribos, byloje nėra jo perdavimo akto, o iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovai žemės sklypą įgijo pagal dovanojimo ir pirkinio – pardavimo sutartis, kas nieko bendro neturi su nuosavybės teisių atkūrimu. Prašė patenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad šiuo metu ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantys ginčo sklypai buvo grąžinti Lietuvos Respublikos piliečiams vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo funkciją. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatlieka garažų nukėlimo iš privačių žemės sklypų, todėl ginčas turėtų būti sprendžiamas tik tarp žemės sklypų savininkų ir asmenų, užimančių šiuos žemės sklypus. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal buvusio LDT Vykdomojo komiteto sprendimus, metalinius garažus paprastai buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai, t. y. 3 metus. Tai patvirtina Vilniaus m. Vyriausiosios architektūros ir urbanistikos valdybos raštas R. B., kuriam buvo leista laikinai, trejų metų laikotarpiui, naudotis vieta metaliniam garažui ginčo teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) esančioje metalinių garažų aikštelėje, statyti, kol ši vieta nebus reikalinga miesto poreikiams. 1972-06-30 sprendimu Nr. 416 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) prieš mikrorajoną A, skyrimo Spalio rajono namų valdybai Nr. 22“ žemės sklypas buvo skirtas su tikslu pastatyti laikinus standartinius metalinius garažus. Iš 1972-06-30 sprendimo Nr. 416 aiškinamojo rašto matyti, jog ši teritorija metalinių garažų įrengimui buvo skiriama laikinai, kol bus reikalinga visuomenės poreikiams, t. y. mokyklos statyboms. Taigi, bendrijai dar 1972 metais buvo žinoma apie ginčo žemės sklypo laikiną priskyrimo pobūdį, t. y. kad metalinius garažus minėtoje teritorijoje leidžiama statyti apytiksliai 10-15 metų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau 2005-04-22 raštu Nr. A139-1352 informavo ir prašė seniūnijų, kurių teritorijose yra metalinių garažų masyvai, seniūnų informuoti metalinių garažų savininkus ir bendrijas, kad žemės sklypai, kuriais jie laikinai naudojosi, įstatymų nustatyta tvarka bus grąžinami piliečiams natūra, atkuriant jų nuosavybės teises į žemę. Šiuo metu ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantis ginčo sklypas yra grąžintas, vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į ginčo teritoriją nepanaikinti, todėl yra galiojantys.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-28 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantis sklypas yra grąžintas vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į ginčo teritoriją nepanaikinti, galiojantys. Teismas konstatavo, kad NTR neregistruotų bendro naudojimo statinių (tvoros, rankinio ir elektrinio vartų užtvaro, elektros stulpų) buvimas ieškovų žemės sklype, kai jie įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą, prašydami atlaisvinti jiems priklausantį daiktą, reiškia ieškovų, kaip žemės savininkų, teisių pažeidimą. Teismas nurodė, kad ieškovų pažeistos teisės gali būti ginamos, pašalinant iš jų žemės sklypo atsakovo stovinčius statinius, juos nukeliant. Taip pat nurodė, jog kadangi, vadovaujantis atsakovo bendrijos įstatais, bendrija privalo laikytis pastatų, šiuo atveju – laikinų metalinių garažų – projektavimo, statybos, rekonstravimo normų bei taisyklių, o taip pat gamtosaugos reikalavimų, atsakovas, nesutvarkydamas teritorijos nuo šiukšlių, pažeidžia ne tik to žemės sklypo savininkų teises, bet ir gamtosaugos reikalavimus, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovą sutvarkyti teritoriją. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovų ieškinį tenkino. Taip pat nurodė, kad atsakovo teiginys, jog ieškovai savavališkai pastatė budėtojų „kioską“ ir užtvarą, yra nepagrįstas, kadangi minėti statiniai yra kilnojami daiktai ir juos ieškovai pastatė nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovas nėra ginčo žemės sklypo savininkas, jo teisės nėra pažeistos, ir todėl negali būti ginamos. Nepagrįstas ir atsakovo reikalavimas sutvarkyti nukeltų garažų vietas ir jų aplinką, nes būtent atsakovo – laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai ir turėtų sutvarkyti nukeltų garažų vietas ir teritoriją tam, kad ieškovai, kaip ginčo žemės sklypo savininkai, galėtų ja tinkamai naudotis ir disponuoti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atsakovo priešieškinį laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
Apeliaciniu skundu atsakovas 43-ioji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas. Šiuo atveju, nei vienam iš minėtų statinių nesibaigęs naudojimo terminas, nes jis jokiu dokumentu nebuvo nustatytas. Buvo nustatyta tik sąlyga, jog kai po 10 - 15 metų ši teritorija bus panaudota mokyklos statybai. Kaip žinia, šioje teritorijoje nebuvo statoma mokykla, todėl atsakovas teisėtai naudojosi patikėjimo teise paskirtu žemės sklypu ir trečiajam asmeniui mokėjo žemės mokesčius. Sprendime dėl šios aplinkybės nepasisakyta ir ji neįvertinta (trečiojo asmens atstovė nežinojo, kad mokesčiai buvo mokami). Pažymi, jog Statybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismą turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) bei statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai. Šiuo atveju, ieškovai negali būti teismo proceso šalimis, o atsakovas nėra statinių savininkas, išskyrus bendrojo naudojimo įrenginius, įsigytus savo lėšomis. Nurodo, kad teismas teigia, kad ieškovų teisės pažeidžiamos, tačiau atsakovas su ieškovais neturi jokių teisinių santykių, todėl negalima įsivaizduoti, kaip galima pažeisti ieškovų teises, jeigu atsakovas teisėtai valdo patikėjimo teise trečiojo asmens turtą (žemę). Atsakovas, kaip juridinis asmuo, remdamasis CK 4.110 straipsniu, privalo ginti patikėjimo teise valdomą turtą ir dėl to pareiškė priešieškinį, tačiau teismas ir dėl priešieškinio bei jo pagrindimo nieko nepasisakė. Nurodo, kad teismas įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš žemės sklypo visas šiukšles, tepaluotą gruntą ir sutvarkyti teritoriją. Priimant tokį sprendimą teismas rėmėsi tik 2011-06-23 antstolio A. Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 157-11-53 ir neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad ieškovai jau nuo 2011-05-12 taikė ginkluotos prievartos priemones prieš atsakovą ir atsakovo narius (vertė sudaryti sutartis su atsakovo nariais dėl garažų nusikėlimo, grasindami neįleisti į teritoriją, vykdė garažų nukeldinimą). Netvarka, kurią fiksavo antstolis, buvo padaryta ieškovų veiksmais. Ieškovė Z. P. patvirtino, kad jos grąžintoje žemėje buvo 195 metaliniai garažai, o su 190 metalinių garažų savininkų sudariusi garažų nukėlimo sutartis, kad ieškovų iniciatyva nukeliami garažai ir kt. Šios aplinkybės rodo, kad už netvarką nukeltų garažų teritorijoje yra atsakingi ieškovai ir garažų savininkai. Teismas nevertino realių aplinkybių ir dėl jų nieko nepasisakė. Teismas nepasisakė dėl prie priešieškinio pateiktų dokumentų, iš kurių matyti, kad iki prievartinių ieškovų veiksmų aplinka buvo tvarkinga.
Ieškovai Z. P. ir UAB „Briveta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad bendrijos ir žemės sklypo savininkų Z. P. bei UAB „Briveta” nesieja jokie sutartiniai santykiai dėl naudojimosi žemės sklypu. Pagal įstatymo analogiją esami santykiai iš dalies panašūs į neterminuotą nuomą. Net esant sutartiniams nuomos santykiams pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį įspėjimo nutraukti sutartį terminas yra du mėnesiai. Žemės sklypo savininkai dar 2008 metais įspėjo bendriją, kad su ja nesudarys jokių sutarčių ir pareikalavo iš žemės sklypo pašalinti bendrijai priklausančius daiktus, įskaitant šiukšles. Pažymi, jog priešingai byloje esantiems dokumentams apeliantas nepagrįstai teigia, kad bendrija teisėtai valdo patikėjimo teise trečiojo asmens, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, turtą – žemę. Taip pat nurodo, kad nepagrįstai bendrija teigia, kad jai nepriklauso iš žemės sklypo pašalinti įvairias šiukšles. Kaip matyti iš prie trečiojo asmens atsiliepimo pridėto Vilniaus miesto vyriausiosios architektūros ir urbanistikos valdybos rašto nuorašo, bendrija buvo įspėta, kad ji įpareigojama tvarkyti ir prižiūrėti garažo fasadus bei aplinką; perspėta, kad draudžiama įrengti apžvalgos duobę (rūsį) po metaliniu garažu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Ieškovai Z. P. ir UAB „Briveta“ yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas - 2,3900 ha, bendrasavininkiai (b.l.16-18). Atsakovo 43-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos daiktinės teisės į ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčijo, kad jam priklauso ieškovų sklype esantys laikini statiniai tvora, rankinis ir elektrinis vartų užtvarai, elektros stulpai. CK 4.98 str. numato savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovas neturi jokių teisų į ginčo sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškinį - įpareigojo atsakovą nukelti atsakovui priklausančius statinius ir pašalinti šiukšles, o atsakovo priešieškinį atmetė.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl metalinių garažų nukėlimo, todėl pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai ir apeliacinio skundo grumentai dėl metalinių garažų ir jų savininkų neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.
Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad byloje nebuvo pagrindo vadovautis Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. Tačiau šie apelianto argumentai nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo, nes teisėtam sprendimui priimti byloje pakako CK 4.98 str. nuostatų, kurias ir taikė pirmosios instancijos teismas.
CPK 178 str. pagrindu kaip neįrodytus kolegija atmeta apelianto argumentus, kad 43-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ginčo žemės sklypą valdo patikėjimo teise.
Atsakovas nepateikė jokių atsikirtimų ir įrodymų, kad negali įvykdyti teismo sprendimo per 1 mėnesį, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino atsakovo ekonominių galimybių, yra visiškai nepagrįsti.
Apelianto argumentai, kad netvarka ginčo žemės sklype buvo padaryta ieškovų veiksmais yra visiškai neįrodyti bei prieštarauja byloje esančioms nuotraukoms (b.l. 30-39).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.