- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-789-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01382-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- G.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-130-878/2011 pagal L. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. M. pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš L. J. ir G. J. 100000 Lt avanso, 100000 Lt netesybų, 23422,65 Lt nuostoliams atlyginti. Kartu jis pateikė prašymą atleisti jį nuo 4467 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o netenkinus šio prašymo, atidėti šios dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 5467 Lt, jis sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio dalį. Prašymą grindė tuo, kad yra pensininkas, neturi nuosavo turto, gaunamos našlių, nukentėjusių asmenų ir senatvės pensijos sudaro 1217,57 Lt, dėl senyvo amžiaus ir silpnos senatvės nebedirba, neturi draudžiamųjų ar kitokių pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos procesinio dokumento trūkumams pašalinti, įpareigojo tretįjį asmenį, pareiškusį savarankiškus reikalavimus, R. M. per 10 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos primokėti 3000 Lt žyminio mokesčio dalį, atidėjo 1468 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Sprendė, kad pensininko pažymėjimo kopija, VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir gaunamas išmokas, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nepatvirtina, kad R. M. turtinė padėtis yra tokia bloga, kad būtų pagrindas atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Konstatavo, jog R. M. turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 11 d. pardavė (duomenys neskelbtini) turėtą dviejų kambarių butą. Pažymėjo, kad nepateikti duomenys apie R. M. bankuose turimas lėšas, apie jam priklausantį registruotiną kilnojamąjį turtą ir pan. Įvertinęs aplinkybę, kad R. M. nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Dominyku Varnu, padarė išvadą, jog R. M. šiuo metu gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu R. M. nurodo, jog nutarties dalis dėl žyminio mokesčio neteisėta ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstai spręsta, kad R. M. gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis ir jo turtinė padėtis nėra sunki. R. M. neturi kilnojamojo turto ar piniginių lėšų (santaupų) bankuose, jis nedisponuoja viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis. Advokato dalyvavimas byloje negali būti siejamas su jo kliento turtinės padėties vertinimu, o pasirinkti konkretų advokatą, advokatų kontorą ar kitą tarnybą yra asmens teisė, bet ne pareiga. R. M. dar nėra sumokėjęs už advokato paslaugas. 6 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), R. M. pardavė 2009 m. lapkričio 26 d. Už žemės sklypą ir butą gautas lėšas (25000 Lt + 115000 Lt) R. M. išleido avansui L. ir G. J. už namo pirkimą (100000 Lt) ir žadėto parduoti namo remontui (daugiau nei 23422,65 Lt, dalies išlaidų negali pagrįsti). Taip pat R. M. skolindavo pinigų greta gyvenančiam alkoholiu piktnaudžiaujančiam atsakovui, tačiau to nefiksavo.
R. M. turi pagrindą kreiptis dėl 223422,65 Lt priteisimo, teise kreiptis į teismą jis nepiktnaudžiauja. Patenkinus ieškinį, teismas turės pagrindą priteisti ir valstybė atgaus visas sumas, nuo kurių sumokėjimo R. M. bus atleistas ar kurių sumokėjimas bus atidėtas.
Nusprendus neatleisti R. M. nuo 3,3 karto jo mėnesio pajamas viršijančios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, neatidėti jos mokėjimo pilna apimtimi, nesivadovauta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pateiktais įrodymais, teismų praktika, nevertinta asmens turtinė padėtis.
Prašo panaikinti nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atleisti R. M. nuo 4467 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, netenkinus šio prašymo, atidėti šios dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Išsprendus atskirąjį skundą, prašo išreikalauti iš Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 29 d. Preliminariosios namo pirkimo-pardavimo sutarties originalą, įtraukti L. V. ir A. V. į bylą trečiaisiais asmenimis, nes jie yra R. M. šeimos nariai, kartu su savo 14 metų amžiaus dukra K. ir 17 metų amžiaus sūnumi R. įsikraustę gyventi į ginčo namą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios procesinės teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą.
R. M. už pareikštą reikalavimą sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio dalį. Motyvuodamas sunkia turtine padėtimi, prašė atleisti jį nuo likusios 4468 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o netenkinus šio prašymo, atidėti šios dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
R. M., įrodinėdamas savo sunkią turtinę padėtį, teismui pateikė pensininko pažymėjimo kopiją, VSDFV Kauno skyriaus pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir gaunamas išmokas, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad pateikti duomenys nėra pakankami spręsti apie R. M. sunkią turtinę padėtį (nėra duomenų apie R. M. bankuose turimas lėšas, apie jam priklausantį registruotiną kilnojamąjį turtą ir pan.), jo prašymą patenkino iš dalies ir atidėjo 1468 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, įpareigojo R. M. sumokėti likusią 3000 Lt žyminio mokesčio dalį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimą atidėti nors ir yra integruotas į patį R. M. reikalavimą dėl avanso, netesybų ir nuostolių priteisimo, tačiau iš esmės vertintinas kaip atskiras procesinis dokumentas, kuriame keliamas klausimas yra išsprendžiamas atskirai teismo nutartimi (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84, 100 straipsniai). Tokiu būdu teismui nustačius, jog prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo turinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas), visų pirma turi būti imamasi priemonių pašalinti tokio procesinio dokumento trūkumus, užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą (CPK 115 straipsnio 2 dalis), ir tik vėliau klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog prie prašymo nėra pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo būtinumą, tačiau nenustatęs termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nepagrįstai suvaržė R. M. teisę į teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkstamus duomenis apie turtinę padėtį R. M. galėjo pateikti su atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik įrodymus, jog yra pardavęs jam priklaususius žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) turėtą dviejų kambarių butą. Apygardos teismas, išanalizavęs pateiktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje esantys duomenys apie R. M. turtinę padėtį nesudaro pagrindo atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tačiau įvertinusi aplinkybę, kad kreipimosi į teismą metu dėl R. M. nurodomo pinigų už parduotą turtą panaudojimo kitiems tikslams jis gali neturėti realios galimybės sumokėti visą žyminį mokestį, sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria R. M. įpareigotas sumokėti 3000 Lt žyminį mokestį, klausimą išspręsti iš esmės ir 3000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Atskirajame skunde suformuluoti prašymai išreikalauti iš Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 29 d. Preliminariosios namo pirkimo-pardavimo sutarties originalą, įtraukti L. V. ir A. V. į bylą trečiaisiais asmenimis nenagrinėtini, šiems klausimams nesant apeliacijos objektu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria R. M. įpareigotas per dešimt dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos primokėti 3000 Lt žyminio mokesčio dalį, šį klausimą išspręsti iš esmės ir atidėti 3000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.