- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-876-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28338-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., D. B., UAB „Inter Credit“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) D. K. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – V. P., D. B., UAB „Inter Credit“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė atšaukti antrąsias pakartotines skolininkui priklausančio turto – gyvenamojo namo bei žemės sklypo – varžytynes bei nutraukti vykdomąją bylą pagal išieškotojo V. P. pateiktas vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartis. Nurodė, jog antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriame buvo padarytos akivaizdžios klaidos, nurodant išieškotiną bendrą sumą bei skolos sumą. Iš nutarties turinio nėra aiški skola hipotekiniam kreditoriui (5.190 Lt ar 51.905 Lt, ar 81.905 Lt). Pateiktame vykdomajame dokumente yra daug rašymo apsirikimo klaidų, dėl kurių neaišku, kodėl iš skolininko neteisėtai yra nuspręsta išieškoti net 81.905 Lt sumą, nors 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje yra nurodyta, kad skola pagal pateiktus dokumentus sudaro tik 5.190 Lt (kitoje vietoje – 51.905 Lt). Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo tik dabar, konstatuotina, kad šis vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti neteisėtai, vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui, pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą vykdomoji byla nutrauktina, o varžytinės atšaukiamos.
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje Nr. 2116V/2011 padarytas rašymo apsirikimas nėra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Be minėto vykdomojo dokumento, skolininko atžvilgiu antstolių yra vykdomos dar 22 vykdomosios bylos, kurių bendra išieškoma suma viršija minimalią 2.027,34 € sumą, todėl išieškojimas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą yra galimas.
Suinteresuotas asmuo V. P. nesutiko su skundu. Nurodė, jog teismo padaryta techninė klaida, t.y. vietoje 81.770 Lt nurodyta 51.770 Lt skolos suma, neturėtų turėti įtakos pačiam varžytynių vykdymui, o juo labiau neturėtų būti pagrindu nutraukti vykdomąją bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. išduotame vykdomajame dokumente Nr. 2116V/2011 padarytas rašymo apsirikimas, t.y. vietoj 81.770 Lt skolos nurodyta 51.770 Lt skola. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Taigi, antstolio veiklos ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, šiuo atveju – 2011 m. rugpjūčio 19 d. vykdomasis dokumentas Nr. 2116V/2011. Vykdydamas teismo nutartį, antstolis vykdo tai, kas yra nurodyta joje, nepakeisdamas vykdomojo dokumento turinio ir vykdomajame dokumente nurodytos vykdymo tvarkos. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Todėl teismas konstatavo, kad nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstolis privalo išieškoti būtent vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas sumas. Šiuo atveju antstolis neturėjo pareigos patikrinti, ar pateiktame vykdomajame dokumente nurodytos iš skolininko išieškotinos sumos teisingos. Jeigu išduodant vykdomąjį raštą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą vykdomąjį raštą išdavęs teismas (CPK 648 straipsnio 6 dalis). CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada vykdomoji byla nutraukiama, todėl teismui konstatavus, kad antstolis teisėtai priėmė vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, nutraukti vykdomąją bylą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį ir skundą tenkinti: įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą. Nurodo, jog pagal CPK 651 straipsnį akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra neaiškus vykdomojo dokumento turinys, akivaizdūs jo rašymo apsirikimai bei kitokios akivaizdžios klaidos, kadangi iš vykdomojo dokumento turinio nėra aišku, kokia apimtimi dokumentas turi būti vykdomas, kaip skirtingiems kreditoriams turi būti paskirstomos išieškotos lėšos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje buvo padarytos akivaizdžios klaidos, nurodant išieškotiną sumą bei skolos sumą, tačiau nutartis buvo priimta vykdymui ir priverstinio vykdymo veiksmai buvo atliekami beveik metus laiko. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nutartį dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo. Tačiau šia nutartimi ne tik kad nebuvo ištaisytas rašymo apsirikimas, tačiau nebuvo pašalintos abejonės dėl išieškomos skolos dydžio. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo jokių kliūčių šio vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti. Pagal CPK 648 straipsnio 6 dalį klaidą vykdomajame dokumente ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija. Todėl šiuo atveju teismas tokias klaidas turi taisyti ne spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, o spręsdamas rašymo apsirikimo vykdomajame dokumente ištaisymo klausimą. Todėl pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl išieškotinos sumos dydžio, aiškiai išėjo už pateikto skundo ribų ir neteisėtai ėmėsi spręsti vykdomojo dokumento turinio aiškinimo (taisymo) klausimą. Klaidos vykdomajame dokumente ištaisymo klausimas yra sprendžiamas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-37853-558/2015, todėl kol nebus nustatytas tikrasis išieškomos sumos dydis, vykdymo veiksmai negali būti atliekami, o vykdomoji byla – nutraukiama.
Atsiliepimas
Antstolis V. Č. atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog antstolis neturėjo pareigos patikrinti, ar pateiktame vykdomajame dokumente nurodytos iš skolininko išieškotinos sumos yra teisingos. Vykdymo veiksmai šiuo metu yra sustabdyti teismo nutartimi, kol bus išspręstas klausimas dėl rašymo apsirikimo klaidos kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje.
Suinteresuotasis asmuo V. P. atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog CPK 629 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada vykdomoji byla nutraukiama. Todėl teismui konstatavus, kad antstolis teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nėra pagrindo nutraukti vykdomosios bylos. Antstolis vykdo tai, kas vykdomajame dokumente nurodyta, nekeisdamas jo turinio ir nurodytos vykdymo tvarkos. Kadangi klausimas dėl klaidos ištaisymo yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, padaryta klaida neturėtų būti pagrindu nutraukti vykdomąją bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su antstolio kompetencija, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo skolų išieškojimą iš pareiškėjo pagal tris jam pateiktus vykdomuosius dokumentus. Išieškotojas V. P. antstoliui pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį Nr. 2116V/2011, kurioje nurodyta, jog iš skolininko turi būti išieškota 51.770,00 Lt negrąžintos paskolos bei 135,00 Lt žyminio mokesčio, iš viso – 81.905,00 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Antstolis minėtą dokumentą priėmė vykdyti 2012 m. liepos 3 d. Pradėjęs vykdomąją bylą Nr. 116/1745/2012, antstolis pastebėjo vykdomajame dokumente padarytą rašymo apsirikimo ar skaičiavimo klaidą ir pats kreipėsi į teismą dėl klaidos ištaisymo, kadangi neaišku, kokio dydžio sumą – 51.905,00 Lt ar 81.905,00 Lt – reikia išieškoti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties aprašomojoje dalyje, tačiau paliko tą pačią klaidą minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37853-558/2015 ištaisė klaidą 2012 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties Nr. 2116VKT/2011 aprašomojoje dalyje, nurodydamas, kad skolą sudaro: 51.770 Lt negrąžintos paskolos bei 135 Lt žyminio mokesčio, iš viso 51.905 Lt, ir rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas išieškoti iš D. K. kreditoriaus V. P. naudai skolą: 51.770,00 Lt negrąžintos paskolos bei 135,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 51.905 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Išieškotojas dėl minėtos nutarties padavė atskirąjį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-547-258/2016.
Iš dalies sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos skolos dydis nėra aiškus. Tačiau pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti sąrašas nėra baigtinis, tačiau pagrindinis tokios galimos kliūties požymis yra jos akivaizdumas. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija. Sistemiškai aiškinant CPK 651 ir 648 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad vien tik aiškios apsririkimo klaidos padarymas vykdomajame rašte nėra pagrindas nepriimti šio vykdomojo dokumento, tačiau yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jos ištaisymo. Nagrinėjamoje byloje jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti nebuvo, tai yra tarp vykdomo proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas yra skolingas išieškotojui, šios skolos egzistavimas yra konstatuotas teismo nutartimi, kuri buvo pateikta antstoliui išieškotojo, nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Pradėjęs vykdymo veiksmus, antstolis pastebėjo galimą rašymo apsirikimo klaidą teismo nutartyje ir pats savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl klaidos ištaisymo. Šiuo metu dėl paskutine teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi padaryto klaidos ištaisymo tarp vykdymo proceso šalių dar vyksta ginčas. Tačiau šios klaidos konstatavimas nepripažintinas pagrindu antstoliui nepriimti dokumento vykdyti.
Skundžiama nutartimi teismas nesprendė padaryto rašymo apsirikimo ištaisymo klausimo. Pirmos instancijos teismas nutartyje citavo vykdymo proceso šalių 2006 m. liepos 3 d. susitarimą, taip pat pripažino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje yra padarytas rašymo apsirikimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nesprendė, kokia yra tikroji išieškotina suma, ir skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje dėl to nepasisakė. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas peržengė atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, yra nepagrįstas.
CPK 629 straipsnyje yra nustatytas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 9 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas yra neteisėtai priimtas vykdyti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog anstolis teisėtai priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Aplinkybė, jog joje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nėra pagrindas nutraukti vykdymo procesą, kadangi ištaisius minėtą klaidą, išieškojimo veiksmai turės būti tęsiami toliau, tik bus patikslinta išieškotina suma. Minėtos klaidos padarymas gali būti tik pagrindas sustabdyti išieškojimo veiksmus. Tačiau jų sustabdymo klausimas nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas byloje dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.