- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- P-146-28-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02164-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. Z., R. K., E. P.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Š. (K. Š.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-1176/2013 pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z., R. K. ir E. P. dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamas užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 3R-143(AG-127/05-2012) vykdymą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodų bendrijoje „Vitaminas“, kurio Nr. 39, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 39). 2009 m. gegužės 28 d. buvo atlikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau kadastrinių matavimų byla iki šiol nėra suderinta. Dėl to pareiškėjas dar 2011 m. rugsėjo 9 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) skundą, kurį papildė 2011 m. spalio 11 d., reikalaudamas: pakartotinai patikrinti žemės sklypo Nr. 55, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 55), ir žemės sklypo Nr. 56, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 56), suderintas kadastrinių matavimų bylas; nustatyti, ar šie sklypai neužima valstybinės žemės, ar šių sklypų kadastriniais matavimais nustatytos ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose pateiktą informaciją; patikrinti, ar pastatas – sodo namas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sklypo Nr. 40, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 40), teritorijoje, nėra išsikišęs už sklypo ribų, ar nėra pastatytas valstybinėje žemėje; išsiaiškinti, kodėl toje vietoje kelio plotis yra tik 5,89 m; sudaryti situacijos schemą, kad kelio plotis ties sklypais Nr. 39 ir Nr. 42 būtų 6 m. Tarnyba pareiškėjo skundų tinkamai nenagrinėjo, todėl buvo teikiami skundai Komisijai ir teismui, kuriais prašoma įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimus. Nors pareiškėjo skundai buvo tenkinami, Tarnyba jo 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2011 m. spalio 11 d. skundų nenagrinėjo. Paskutinį kartą Tarnybos veiksmus pareiškėjas skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai 2012 m. birželio 4 d. Išnagrinėjusi skundą, Komisija įpareigojo Tarnybą panaikinti 2010 m. gegužės 10 d. raštą (atsakymą) Nr. 1SS-(10.5)-866 ir priimti dėl minėtų pareiškėjo skundų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (2012 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimas Nr. 3R-143(AG-127/05-2012). Tarnyba 2012 m. liepos 24 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-1345 pareiškėjui nurodė, kad jos specialistai atliko patikrinimą vietoje ir informavo pareiškėją apie patikrinimo rezultatus. Pasak pareiškėjo, Tarnyba ir šį kartą nenagrinėjo jo skunduose suformuotų reikalavimų, tačiau jos pareigūnai ėmėsi nustatinėti vietovėje žemės sklypų Nr. 40, Nr. 55 ir Nr. 56 šiuo metu faktiškai naudojamas ribas bei tikrinti jų atitikimą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, kurios kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos po galbūt klaidingai atliktų kadastrinių matavimų įregistravimo 2009 m. Tarnyba nenustatė valstybinės žemės juostos, su kuria ribojasi žemės sklypas Nr. 39, ribos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Kelio-pravažiavimo ašinės linijos nustatymas Tarnybos rašte nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų normomis. Iš Tarnybos pateiktų schemų pakankamai aiškiai matyti, kad pastatas – sodo namas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypo Nr. 40 teritorijoje, vis tik kerta patikrinimo metu nustatytą žemės sklypo Nr. 40 ribą. Tai gali būti vertinama kaip galbūt valstybinės žemės užėmimo faktas ar kaip neteisingai nustatyta žemės sklypo Nr. 40 riba. Tarnyba savo rašte nurodė, kad siūlo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Akroinvest“ patikslinti žemės sklypo Nr. 39 planą, išlaikant 3 m atstumą nuo kelio-pravažiavimo (6 m pločio valstybinės žemės juostos), esančio šio žemės sklypo šiaurinėje dalyje, ašies iki šiaurinės žemės sklypo ribos, arba išlaikant 6 m atstumą nuo žemės sklypo Nr. 56 pietinės ribos. Ši Tarnybos nuomonė nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kadangi žemės sklypų Nr. 55 ir Nr. 56 kadastrinių matavimų bylos nebuvo pakartotinai tikrinamos, valstybinės žemės juostos ribos nebuvo nurodytos teritorijų planavimo dokumentuose, nebuvo nustatinėjama jos ašinė linija, nevertintas valstybinės žemės juostos nustatytas užėmimo faktas. Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. raštas Nr. 1SS-(10.5)-1345 yra informacinio pobūdžio, jame išdėstyta Tarnybos nuomonė, siūlymai (rekomendacijos). Iš rašto turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjo keliami klausimai nagrinėjami ir vertinami nebuvo, dėl pareiškėjo skundų joks konkretus sprendimas nebuvo priimtas. Taigi Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 3R-143(AG-127/05-2012) nebuvo įvykdytas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 42–52) paaiškino, kad Tarnyba, atsižvelgdama į Komisijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 3R-143(AG-127/05-2012), pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo įgalioto asmens R. Š. 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2011 m. spalio 11 d. skunduose išdėstytus faktus bei 2012 m. gegužės 22 d. atlikto patikrinimo vietovėje metu nustatytus faktinius duomenis ir 2012 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą nenaikinti 2011 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. 49KAM-44118 bei siūlyti tikslinti UAB „Akroinvest“ parengtą žemės sklypo Nr. 39 planą. Atsakovas paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) nederino 2009 m. gegužės 28 d. žemės sklypo Nr. 39 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu suformuotos kadastrinių matavimų bylos nustatęs, jog žemės sklypo ribos, atlikus šiuos matavimus, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų žemės sklypo ribų. Pagal sodo sklypo plane M 1:500 pateiktą informaciją, žemės sklypo Nr. 39 šiaurės ir pietų riba – 24,00 m, o vakarų ir rytų riba – 32,00 m, taip pat sodo sklypo plane M 1:500 nurodyta, kad šiaurinėje dalyje šis žemės sklypas ribojasi su 6 m pločio keliu-pravažiavimu (valstybinės žemės juosta). Pagal 2009 m. lapkričio 2 d. UAB „Akroinvest“ parengtame žemės sklypo plane M 1:500 pateiktą informaciją, žemės sklypo Nr. 39 šiaurės ir pietų riba – 24,45 m, vakarų riba – 33,63 m, rytų riba – 33,67 m. Šiame plane nurodyta, kad šiaurinėje dalyje žemės sklypas ribojasi su Bajorų Sodų 4-ąja gatve, tačiau nėra nurodytas šios gatvės plotis. Nustačius šias aplinkybes buvo nutarta atlikti žemės sklypo Nr. 39 kadastro duomenų nustatymo vietovėje patikrinimą. 2011 m. lapkričio 24 d. atlikto patikrinimo vietoje metu nustatyta kelio-pravažiavimo, su kuriuo ribojasi žemės sklypas Nr. 39, ašinė linija, taip pat nustatyta, kad pagal UAB „Akroinvest“ parengtame žemės sklypo plane pateiktas ribų posūkio taškų koordinates ties žemės sklypu Nr. 39 yra užimta 6 metrų pločio kelio-pravažiavimo dalis, t. y. valstybinės žemės užėmimo nenustatyta, tačiau šiame plane pateiktos netikslios ribų posūkio taškų koordinatės. Tarnyba 2012 m. gegužės 22 d. pakartotinio patikrinimo vietoje metu nustatė, kad gretimų žemės sklypų Nr. 40, Nr. 55 ir Nr. 56 vietovėje faktiškai naudojamos ribos atitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas jų ribas, ir nenustatyta, kad šių žemės sklypų savininkai būtų užėmę valstybinės žemės dalį. Žemės sklypui Nr. 40 nėra atlikti kadastriniai matavimai. Remiantis pakartotinio patikrinimo metu atliktų matavimų duomenimis nustatyta, kad tarp žemės sklypą Nr. 39 juosiančios tvoros metalinio stulpo ir nustatytos kelio-pravažiavimo ašinės linijos pagal faktines kelio ribas yra 2,34 m, o tarp tvoros metalinio stulpo ir nustatytos kelio-pravažiavimo ašinės linijos pagal faktines kelio ribas yra 2,06 m. Tarp tvoros metalinio stulpo ir žemės sklypo Nr. 56 pietinės ribos, kuri atlikus kadastrinius matavimus pažymėta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, yra 6,13 m, o tarp tvoros metalinio stulpo ir žemės sklypo Nr. 56 pietinės ribos yra 5,46 m. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Akroinvest“ kadastrinių matavimų metu atstatyta Žemės sklypo Nr. 39 šiaurinė riba (vietovėje jungianti tvoros metalinius stulpus, UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtus posūkio taškais Nr. 1 ir Nr. 4) kerta elektros dėžės (spintos), kuri pagal išduotą leidimą turėjo būti pastatyta valstybinėje žemėje, dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Akroinvest“ parengtame žemės sklypo Nr. 39 plane nurodyti šio sklypo vakarų ir rytų ribų ilgiai yra ilgesni, nei nurodyti sodo sklypo plane, atsakovas teigė, jog pagrįstai priimtas sprendimas nederinti šios įmonės parengtos kadastrinių matavimų bylos. Remiantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Taisyklės), 4 punktu, Tarnybos teritoriniai padaliniai nevertina patikrintų ir suderintų žemės sklypų kadastro duomenų bylų. Kadangi žemės sklypų Nr. 55 ir Nr. 56 kadastro duomenų bylos yra Žemėtvarkos skyriaus patikrintos ir suderinti šių žemės sklypų planai, pakartotinas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimas yra netikslingas. Be to, Tarnyba nėra subjektas, atliekantis kadastrinius matavimus bei atstatantis žemės sklypų (kelio juostų) ribas. Žemės sklypų kadastrinius matavimus atlieka bei žemės sklypų ribas atstato matininkai, turintys kvalifikacijos pažymėjimus. Tarnybos specialistai patikrinimo vietovėje metu žemės sklypo Nr. 40 ribų neatstatinėjo. Šiam žemės sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl pareiškėjo teiginys, kad žemės sklypo riba kerta statinį ir užimta valstybinės žemės dalis, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinis, o žemės sklypas Nr. 39 ribojasi su pravažiavimu – 6 m pločio valstybinės žemės juosta, kurioje nėra nutiestas kelias – inžinerinis statinys, patikrinimo vietovėje metu buvo vertinama, ar nėra užimta kelio-pravažiavimo (6 m pločio valstybinės žemės juostos), kuriame ateityje bus statomas inžinerinis statinys – kelias, dalis. Tarnyba sprendė privačion nuosavybėn įgyto žemės sklypo Nr. 39 kadastrinių matavimų, o ne žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui parengtų dokumentų neatitikties teisės aktų reikalavimams, problemas. Dėl šios priežasties skundų nagrinėjimui buvo taikytinos bendros Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, o ne Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatos. R. Š. skunduose minimus faktus dėl žemės sklypų Nr. 39, Nr. 40, Nr. 55 ir Nr. 56 ribų Tarnybos specialistai patikrino vietovėje. Įvertinus patikrinimo metu gautus duomenis, yra priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 92–95) R. K. paaiškino, kad ji yra žemės sklypo Nr. 40 savininkė. Šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus jo preliminarius matavimus. Su pareiškėju nuolat kyla nesutarimai dėl žemės sklypo Nr. 39 ribos. Pareiškėjas, neturėdamas R. K. sutikimo, pradėjo statyti tvorą, patenkančią į faktiškai naudojamą žemės sklypą Nr. 40. Pareiškėjas palaipsniui keičia savo sklypo ribas, patraukdamas R. K. žemės sklypą į kaimyninį sklypą, taip pat į kelio pusę. R. K. nuomone, Komisijos sprendimas yra įvykdytas. Be to, nėra nuginčytas 2011 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 49KAM-44118, kurio pagrindu atsisakyta derinti žemės sklypo Nr. 39 kadastrinių matavimų bylą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu (I t., b. l. 114–119) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Tarnyba 2012 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1345 įvykdė Komisijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 3R-143(AG-127/05-2012), todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinai nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 15 straipsnis). Atsakovo nuomone, jis priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, turėjo teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. raštas Nr. 1SS-(10.5)-1345 yra informacinio pobūdžio. Tai, kad pareiškėjo netenkina jo atžvilgiu nepalankus sprendimas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog Komisijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 3R-143(AG-127/05-2012) yra neįvykdytas. Teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba kurį nors vieną iš jų, keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį išimtinai suteikta pareiškėjui (ABTĮ 22, 23 ir 52 straipsniai). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Kadangi pareiškėjas neginčija Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-1345, o teismas negali pažeisti nustatytų nagrinėjimo ribų ir prašymą nagrinėti ne pagal jame suformuluotus reikalavimus, todėl šioje byloje teismas negali pasisakyti dėl minėto atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje pareiškėjas neginčijo savo galbūt pažeistų teisių, kiek tai susiję su Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. ISS-(10.5)-1345, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.
III.
Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (I t., b. l. 131–134) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindė argumentais, kad Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. rašto, kurio ir pavadinimas yra raštas, o ne sprendimas, negalima laikyti sprendimu. Jis neatitinka pačios įstaigos teisinio reglamentavimo dėl skundų nagrinėjimo. Nuo pat pareiškėjo skundo padavimo Tarnybai 2011 m. rugsėjo 9 d. Tarnyba teikia pareiškėjui tik informacinio pobūdžio raštus, nors ne kartą ginčus nagrinėjančių institucijų, taip pat ir teismo buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2011 m. spalio 11 d. skundus. Iki šiol dėl minėtų skundų nėra priimtas administracinis sprendimas, kuriame būtų aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (I t., b. l. 148–158) atsakovas pakartojo visus savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (I t., b. l. 140–145) paaiškino, kad Tarnyba priėmė galiojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą sprendimą, kuriame nurodyta jo esmė, teisės normos, kurių pagrindu priimtas sprendimas, jo apskundimo tvarka. Tarnybos sprendime atsakyta į visus pareiškėjo skundų reikalavimus. Apeliantas nenurodė motyvų, dėl kurių teismo sprendimas turi būti panaikintas.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A492-1176/2013, (I t., b. l. 197–202) pareiškėjo K. Š. (K. Š.) apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą nepakeistą.
Remdamasis administracinės bylos dokumentais, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 3R-143(AG-127/05-2012), kuriuo ši nusprendė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos panaikinti 2012 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-866 ir priimti dėl K. Š. vardu pateiktų 2011 m. rugsėjo 9 d. skundo ir jo (skundo) 2011 m. spalio 11 d. papildymo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, įvykdymo užtikrinimo.
Komisija sprendė, kad 2012 m. gegužės 10 d. Tarnybos rašto Nr. 1SS-(10.5)-866 priėmimas, remiantis vien tik Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, kurio veiksmai skundžiami, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nelaikytinas tinkamu administracinės procedūros vykdymu ir pareiškėjo teisių gynimu Viešojo administravimo įstatymo prasme. Komisija nustatė, jog Tarnyba ėmėsi veiksmų pareiškėjo skunduose išdėstytoms aplinkybėms tirti, tačiau nepriėmė sprendimo, kuriuo buvo įvertintos tokio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Dėl nurodytų aplinkybių Komisija įpareigojo Tarnybą nustatyti ir sprendime įvertinti bei pagrįsti, ar žemės sklypas Nr. 39 užima dalį kelio, taip pat pasisakyti dėl pareiškėjo prašymų, susijusių su gretimų žemės sklypų ribomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tarnyba įvykdė Komisijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 3R-143(AG-127/05-2012), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.
Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą, teismas išreikalauja iš atitinkamos komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Nustatęs, kad komisijos sprendimas yra teisėtas, teismas priima sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti administracinių ginčų komisijos sprendimą (ABTĮ 91 str. 2 d.).
Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Komisijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 3R-143(AG-127/05-2012) teisėtumo, įvertinus jo turinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad šis sprendimas yra teisėtas, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl jo vykdymo užtikrinimo. Kadangi pareiškėjo kreipimaisi į Tarnybą buvo susiję su jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, Komisija pagrįstai sprendė, kad šie kreipimaisi turėjo būti nagrinėjami pagal Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytas taisykles. Nustačiusi, kad Tarnyba nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų skundo nagrinėjimo taisyklių, Komisija pagrįstai įpareigojo Tarnybą priimti šio teisės akto reikalavimus atitinkanti sprendimą.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba, vykdydama Komisijos sprendimą, 2012 m. liepos 24 d. priėmė administracinės procedūros sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1345. Ginčas byloje kilo dėl to, ar šiuo sprendimu Tarnyba tinkamai įvykdė Komisijos įpareigojimus.
Įvertinusi Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. administracinės procedūros sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-1345 turinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertino, jog Komisijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 3R-143(AG-127/05-2012) nustatyti įpareigojimai yra tinkamai įvykdyti. Tarnybos priimtas administracinės procedūros sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus: jame nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 34 str. 1 d.).
Tarnyba 2012 m. liepos 24 d. sprendime nurodė, kad 2012 m. gegužės 22 d. Tarnybos specialistai atliko pakartotinį patikrinimą vietoje, kurio metu buvo patikrintos žemės sklypo Nr. 39 ribos, taip pat žemės sklypų Nr. 40, Nr. 55 ir Nr. 56 vietovėje faktiškai naudojamų ribų atitikimas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtoms šių žemės sklypų riboms. Sprendime aprašytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas. Tarnyba aiškiai išreiškė savo valią dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimo nederinti UAB „Akroinvest“ parengto žemės sklypo Nr. 39 plano ir dėl 2011 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto, išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Tarnyba taip pat įvykdė Komisijos įpareigojimą ir pasisakė dėl žemės sklypų Nr. 40, Nr. 55 ir Nr. 56 ribų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija Tarnybos sprendimo netikrino.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Komisijos sprendimas yra tinkamai įvykdytas, ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
V.
Pareiškėjas K. Š. 2013 m. gruodžio 14 d. (pagal pašto spaudą ant voko, II t., b. l. 71) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (II t., b. l. 67–70), kuriame prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-1176/2013 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.
Prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas šiais argumentais:
Dėl materialinių teisės normų pažeidimų jas taikant pareiškėjas pažymi, kad atsižvelgiant į Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117, įtvirtintus oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus (5.5 p., 18–21 p., 56 p., 57 p.), Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. raštas Nr. 1SS-(1G.5)-1345 atitinka tik informacinio pobūdžio raštui keliamus reikalavimus, tačiau teismas, priimdamas nutartį, Tarnybos raštą nepagrįstai įvertino kaip teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. rašte Nr. 1SS-(1G.5)-1345 nėra nustatyta jokių įpareigojimų nei sklypų Nr. 55 ir 56 savininkams, nei pareiškėjui ir sklypo Nr. 40 savininkui dėl kelio nepakankamo pločio (užėmimo), iš esmės yra pateikta tik Tarnybos rekomendacinio pobūdžio informacija ir jos nuomonė, toks atsakymas niekam nesukūrė nei papildomų teisių, nei nulėmė papildomas pareigas. Taigi minimas Tarnybos raštas gali būti vertintinas tik kaip rekomendacinio pobūdžio raštas (Tarnybos siūlymas UAB „Akroinvest“), nes jame nėra pagrindinių individualaus administracinio akto požymių (dokumentas objektyviai niekam nesukelia papildomų teisių ar privalomų pareigų), tačiau teismas, įvertinęs Tarnybos rašto turinį, padarė nepagrįstą išvadą, kad tai yra Tarnybos priimtas administracinės procedūros sprendimas, kuris atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus bei gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.Dėl nukrypimo nuo administracinių teismų suformuotos praktikos pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus), be to, LVAT yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS143-560/2010, AS822-172/2010, AS525-540/2008, AS146-391/2009). Atsižvelgdamas į Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. rašto Nr. 1SS-(10.5)-1345 turinį, pareiškėjas teigia, kad šiame rašte išdėstyta Tarnybos nuomonė ir siūlymas UAB „Akroinvest“ patikslinti žemės sklypo planą objektyviai nesukelia jokių teisinių pasekmių dėl kelio (valstybinės žemės juostos) dalies užėmimo nei pareiškėjui, nei žemės sklypų Nr. 55, Nr. 56 ir Nr. 40 savininkams, todėl tokio rašto apskundimas yra aiškiai beprasmis. Taigi teismas, Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-1345 nepagrįstai pripažindamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu (teisės taikymo aktu), nukrypo nuo jau suformuotos administracinių teismų praktikos bei padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kuris lėmė neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. prašo pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepime į prašymą (II t., b. l. 73–75) pažymima, kad pareiškėjas nepateikė motyvų, pagrindžiančių, jog skundžiama teismo nutartis būtų priimta pažeidžiant teisės normas arba teismų praktiką. R. K. nuomone, visapusišku situacijos vertinimu ir analize pagrįstas bei tinkamai taikant teisės normas Tarnybos išleistas administracinis aktas negali būti paneigtas dėl neatitikimo formos reikalavimų, be to, pats aktas ir nebuvo ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka, o skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui vertintinas kaip pareiškėjo bandymas įpareigoti viešojo administravimo subjektą pakartotinai atlikti administracinę procedūrą, kurios rezultatai jo netenkina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis) ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kurį reglamentuoja ABTĮ III skyriaus normos.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr. EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimo byloje Brum?rescu prieš Rumuniją § 61). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas. Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją § 51–58).
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Administracinė byla Nr. A492-1176/2013, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo užbaigta paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį (I t., b. l. 197–202). Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2013 m. gruodžio 14 d. (pagal pašto spaudą ant voko, II t., b. l. 71). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino.
Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant šiuo pagrindu atnaujinti procesą, turi būti nustatyta trijų sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Nenustačius bent vienos iš paminėtųjų sąlygų, konkrečios administracinės bylos procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu negali būti atnaujintas.
Nors pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą nurodo esminį materialinės teisės normų pažeidimą, t. y. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą pagrindą, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, konkrečiai su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1176/2013, vertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. liepos 24 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-1345 kaip atitinkamas teisines pasekmes sukeliantį sprendimą (teismo vertinimas), o ne kaip informacinio pobūdžio raštą (pareiškėjo nuomonė/vertinimas). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimą teismas atlieka taikydamas procesinės teisės normas (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, suformuotu teismo procesiniame dokumente pagal procesinės teisės normose nustatytas taisykles (ABTĮ 67 straipsnio 6 dalis, 86 straipsnis, 87 straipsnis). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl įrodymų vertinimo iš naujo.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujinti procesą taikant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą nėra pagrindo.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte yra nustatyta, kad procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010, Nr. P662-54/2010, Nr. P822-81/2010, Nr. P143-154/2011, Nr. P492-268/2011, Nr. P63-205/2011 ir kt.). Atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P143-127/2011, Nr. P602-71/2012 ir kt.). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-54/2010, Nr. P502-19/2011 ir kt.).
Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P146-2/2010, Nr. P520-15/2013 ir kt.).
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu teigia, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A492-1176/2013, nepagrįstai pripažindama Tarnybos 2012 m. liepos 24 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-1345 teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu (teisės taikymo aktu), nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią ginčo objektu administraciniame teisme gali būti tik tokie viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus), taip pat kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS143-560/2010, AS822-172/2010, AS525-540/2008, AS146-391/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą ir
pareiškėjo nurodytose bylose (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS143-560/2010, AS822-172/2010, AS525-540/2008, AS146-391/2009) skiriasi ratio decidendi. Pareiškėjo nurodytose bylose buvo kreiptasi į teismą dėl atitinkamų viešojo administravimo subjektų atitinkamų aktų panaikinimo. Administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, ginčas buvo iškeltas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo. Esant skirtingoms bylų ratio decidendi nėra pagrindo išvadoms, kad administracinėje byloje Nr. A492-1176/2013 buvo nukrypta nuo vienodos administracinių teismų praktikos.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A492-1176/2013 yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl, vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, šis prašymas netenkinamas, atnaujinti administracinės bylos Nr. A492-1176/2013 procesą atsisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. Š. (K. Š.) prašymą atnaujinti procesą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-1176/2013 pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z., R. K. ir E. P. dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo.
Nutartis neskundžiama.