Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojus per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui; paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdyti per 6 mėnesius; 2021 m. rugsėjo 30 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 11 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojus neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 220 valandų, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdyti per 6 mėnesius; 2021 m. rugsėjo 30 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų viešųjų darbų bausme, įpareigojus neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 valandų, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdyti per 6 mėnesius; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. G. smurtaudamas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei D. R., o būtent: 2022 m. vasario 23 d., apie 16. 00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė nukentėjusiąją D. R., dėl ko ji nugriuvo ant žemės, po ko spyrė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai D. R. į dešinę ranką ir dešinį šoną, tokiais veiksmais padarydamas sužalojimus: dešiniojo alkūnkaulio lūžį, juosmens dešinės pusės poodines kraujosruvas, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog įvykis šių metų vasario mėnesį prasidėjo išgertuvėmis pas kaimyną A. pirmame bute. Grįžęs po darbo, apie 17 valandą nusiprausė ir jam paskambino A., pakvietė ateiti į I butą išgerti degtinės. Dviese išgėrė degtinę, kai iš 8 buto paskambinusi E. paprašė parnešti malkų, o už darbą davė 5 eurus. Po to parėjęs į namus pas D. R. užmigo. Tada vėl paskambino A. ir pakvietė ateiti. Jie dar išgėrė. Nežino, iš kur atėjo gerokai išgėrusi D. R.. Ji buvo pas kažkokią draugę. Jiedu su sugyventine susiginčijo dėl to, kad ji geria. Sugyventinė parūkė ir išėjo į savo namus. Kadangi raktai buvo pas jį, sugyventinę grįžęs rado sėdinčią ant laiptų. Atrakinęs duris, už gobtuvo įtempė ją į vidų. Tada prasidėjo dideli ginčai dėl alkoholio. Ji pyko, kad jis jos neįleido į butą. Dėl malkų ir pinigų nesipyko. Pripažino smurtavęs sugyventinės atžvilgiu – spyrė jai koridoriaus aikštelėje, laiptinėje. Nukentėjusiajai spyrė į koją, kai ji sėdėjo prie lango, šalia savo buto durų. Ji buvo tokia girta, kad nebeatsistojo. Jis atrakino duris ir bandė ją pastatyti ant kojų. Paaiškino sugyventinei spyręs iš pykčio, nes ši buvusi tokia girta. Po to ją įtempė į namus ir įstūmė į lovą. Tada, ko gero, ji prasiblaivė ir iškvietė policiją. Prie virtuvės jos nestūmė. Pas D. R. bute (duomenys neskelbtini) gyveno apie 2 metus, bendrų vaikų ir turto neturi, vedė bendrą ūkį. Įvykio dieną jis dirbo, o D. R. vartojo alkoholį. Kaltinamojo įsitikinimu, sugyventinė alkoholio vartoja daug, o jis dirbdamas alkoholio nevartoja, grįžęs namo atsigeria alaus. Priklausomybę alkoholiui pripažino turintis, tačiau, esant reikalui, teigia galintis ir negerti. Blaivus yra išbuvęs dvejus metus. Sugyventinė, kaltinamojo nuomone, turi priklausomybę alkoholiui, tačiau nesigydė. Ji dirba valytoja, bet nenori dirbti, o dėl rankos sužalojimo dabar yra nedarbinga. Šiuo metu jis nebegeria, pas D. R. nebeina ir problemų nebėra. Įvykio metu buvo neblaivus ir alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Anot jo, D. R. jį išprovokuoja, nes neblaivi veja jį lauk. Kaskart prieš ją smurtaudavo neblaivus. Savo veiksmus supranta, elgesį vertina neigiamai. Dabar stengiasi nebegerti, tik po darbo išgeria alaus. Su D. R. visi ryšiai nutraukti, tik nuperka maisto, parneša malkų ir viskas. Civilinį ieškinį gavo, su ieškiniu sutinka ir sumą pripažįsta, ją sumokės.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

4. Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2022 m. vasario 23 d. jai paskambino kaimynė vardu E., gyvenanti su D. R. bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė davusi A. G. 5 eurus už tai, kad šis parneštų malkų ir užkurtų pečių, tačiau jis tų malkų neparnešė, todėl teiravosi, kur jis yra. Grįžusi į namus (duomenys neskelbtini), sugyventinį rado neblaivų ir paprašė atiduoti 5 eurus kaimynams. Pinigus jis padavė jai ir ji juos nunešė kaimynei. Su ja išgėrė alaus. Jai grįžus į butą, A. G. pradėjo konfliktą, o ji priekaištavo dėl to, kad šis neparnešė malkų. Konflikto metu A. G. vieną kartą ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų virtuvėje, prie spintelės. Gulinčiai ant grindų A. G. ne mažiau kaip du kartus įspyrė jai į dešinę ranką, dešinę kūno pusę, dešinį šoną, tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Jai skaudėjo dešinę ranką, šoną. Po smurto A. G. nubėgo į kambarį, o ji iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams ir medikams, ji buvo išvežta į Šiaulių ligoninę, kur jai nustatytas dešinės rankos lūžis. Tą dieną pati tikrai nugriuvo ir nesusižalojo. Dėl šio įvykio prašo nubausti A. G. įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio byloje nereikš. A. G. smurtą, pasak liudytojos, jos atžvilgiu naudoja jau ne pirmą kartą, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jai jo gaila, jis vis atsiprašo, neturi kur gyventi, todėl ji jį ir priima atgal. Būdamas blaivus, anot jos, jis geras žmogus, bet išgėręs tampa agresyvus (b. l. 59–60).

5. Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. R. ir A. G. yra kaimynai, gyvenantys tame pačiame name. Su D. R. kartais susitinka išgerti kavos, viena kitai padeda maistu, paskolina cigarečių. 2022 m. vasario 23 d., kiek pamena, vakare telefonu paskambino D. R. ir pasakė, kad jos sugyventinis A. G. jai sulaužė ranką, buvo atvykusi policija. Galėjo būti, kad prieš tai, dienos metu jos sugyventiniui A. G. ji davė 5 eurus, kad šis parneštų malkų ir užkurtų pečių. Kiek pamena, tų malkų A. G. neparnešė. Po kurio laiko D. R. grįžo po darbo, su ja atsigėrė kelias stiklines alaus ir išėjo namo, o kaimyno A. G., įdavusi 5 eurus, daugiau nebematė. Kokiomis aplinkybėmis D. R. buvo sužalota ranka, ji nematė, konflikte nedalyvavo. Jos žiniomis, konfliktai tarp D. R. ir A. G. vyksta labai dažnai (b. l.79–80).

6. Liudytoja Toma Tarvydaitė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 17.00-18.00 val. dirbo su kolega Gediminu Morkūnu. Minėtu laiku gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK budėtojo nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Vykstant į minėtą iškvietimą prie jų prisijungė ir kitas patruliuojantis ekipažas, kuriame dirbo pareigūnai Deivydas Šarauskas bei Kristina Jutinskaitė. Nuvykus į įvykio vietą, antrame aukšte gyvenanti moteris išėjusi paaiškino: „darykit kažką, jis vieną dieną ją užmuš“, iš ko suprato, kad vyriškis galimai panaudojo smurtą prieš moterį. Minėta moteris neprisistatė, o kalbinama nuėjo atgal į butą. Kolega kitame bute rado galimą įtariamąjį. Tuomet su kolegomis ir minėtu vyriškiu nuėjo į butą, kuriame turėjo būti nukentėjusi moteris. Kiek pamena, buto durys nebuvo užrakintos, jas atidarė ir įėjo į butą, kur rado maždaug 50-60 metų amžiaus moterį, kuri atrodė susijaudinusi, išsigandusi ir buvo akivaizdžiai neblaivi. Moteris paaiškino, kad vyriškis prieš ją panaudojo smurtą, teigė, kad jai skauda ranką, ant kažkurios jos rankos buvo matyti patinimas, todėl įtarė, kad moteriai gali būti lūžusi ranka. Moteris tvirtino, kad jos sugyventinis panaudojo prieš ją smurtą. Nors ir būdama girta, ji gana nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes. Pareigūnų akivaizdoje moteris vis šaukė sugyventiniui, kad šis eitų lauk iš namų. Tuo tarpu vyriškis neigė smurtavęs prieš moterį, ją mušęs, aiškino, neva, ji pati nugriuvusi. Vyriškis taip pat vizualiai atrodė neblaivus. Nustatę smurto artimoje aplinkoje požymius, apžiūrėjo įvykio vietą, surašė tarnybinį pranešimą, sulaikė įtariamąjį, atliko kitus tyrimo veiksmus (b. l. 85–86).

7. 2022 m. vasario 23 d. apžiūros protokolu su priedu (vaizdo lentele) užfiksuota įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 29–35).

8. Iš 2022 m. vasario 23 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė D. R., kurios dešinės rankos dilbyje užfiksuotas patinimas, nustatytas 2,37 promilės girtumas, o įvykio vietoje sulaikytas smurtu įtariamas A. G., kuriam nustatytas 3,11 promilės girtumas. Įvykio vietoje D. R. nurodė, jog 2022 m. vasario 23 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jos ir sugyventinio A. G., šis spyrė jai į dešinę ranką ir dešinį šoną, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji GMP ekipažu pristatyta į ligoninę (b. l. 9–13).

9. 2022 m. vasario 23 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (vaizdo lentele) nukentėjusiosios D. R. kūne užfiksuotas sužalojimas – dešinės rankos riešo bei nykščio patinimas (b. l. 37–42).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 24 d. specialisto išvada Nr. G 258/2022(04) D. R. nustatyti sužalojimai: dešiniojo alkūnkaulio lūžis, juosmens dešinės pusės poodinės kraujosruvos, kurie galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpiu iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Dėl alkūnkaulio lūžio D. R. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, todėl jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 50).

11. Šiaulių AVPK vyresniosios tyrėjos 2022 m. vasario 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. IBPS-V-453375-22 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06396-22 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pradėtas nustačius, kad 2022 m. vasario 23 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus A. G. sumušė neblaivią savo sugyventinę D. R., koja spirdamas nenustatytą kiekį kartų jai į dešinį šoną, padarydamas jai dešinio alkūnkaulio lūžį. Nustačius nusikalstamos veikos kvalifikuojančias aplinkybes, veika perkvalifikuota pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (b. l. 5–8).

12. Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. vasario 23 d. 16.53 val. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK užregistruotas D. R. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje apie tai, kad išgertuvių metu ją sumušė sugyventinis. Iš ligoninės priimamojo skyriaus gautas pranešimas apie nukentėjusiajai D. R. nustatytą 1,93 promilės girtumą ir dešinio alkūnkaulio lūžį (b. l. 14–18).

13. 2022 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamos vaizdo kameros užfiksuoti vaizdo įrašai su nukentėjusiosios D. R. parodymais įvykio vietoje, kuomet ji įvardijo, kokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o įtariamasis kaltę neigė. Abu asmenys atrodė neblaivūs (b. l. 20–24).

14. 2022 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas su D. R. skambučiu į pagalbos centrą, kurio metu ji nurodė esanti neblaivi, bei tai, kad ją sumušė draugas, paėmė raktus (b. l. 25–28).

15. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, numatyta tam, kas sužalojo savo šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 24 d. specialisto išvada Nr. G 258/2022(04) D. R. nustatyti sužalojimai – dešiniojo alkūnkaulio lūžis, juosmens dešinės pusės poodinės kraujosruvos, kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai, be kitų, yra ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

16. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę 2022 m. vasario 23 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pastūmęs nukentėjusiąją, dėl ko ši nugriuvo ant žemės ir gulinčiai ne mažiau dviejų kartų spyręs į dešinę ranką ir dešinį šoną, padarydamas juosmens dešinės pusės poodines kraujosruvas ir dešiniojo alkūnkaulio lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. BK 138 straipsnyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, specialisto išvada ir kiti. A. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad muša nukentėjusiąją ir taip gali padaryti žalą jos sveikatai, bei to norėjo. A. G. veiksmai sugyventinės D. R. atžvilgiu, padarius jai sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

18. Kaltinamasis A. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau tris kartus teistas už keturis analogiško pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir visais atvejais smurtavo savo sugyventinės D. R. atžvilgiu. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu jam skirtos, su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrintos, 1 metų viešųjų darbų bausmės (b. l. 129–133, 146–158). Iš Probacijos tarnybos 2022 m. kovo 3 d. pranešimo matyti, kad A. G., nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu, 2021 m. rugsėjo 30 d. įregistruotas Probacijos tarnybos registre, iš paskirtų 220 valandų yra atlikęs 100 valandų viešųjų darbų, bausmės sąlygas vykdo tinkamai, dalyvauja smurtinio elgesio programoje (b. l. 161); Probacijos tarnybos 2022 m. balandžio 11 d. pranešimu teismas informuotas, jog 2022 m. balandžio 8 d. Probacijos tarnyboje gautas ir pradėtas vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamasis įsakymas. Probacijos tarnybos pareigūno pateiktais duomenimis žodžiu, nuosprendžio priėmimo dieną A. G. yra atlikęs vieną mėnesį viešųjų darbų, bausmę vykdo tinkamai. Per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka A. G. baustas daug kartų už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausia – už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, o taip pat smulkią vagystę, važiavimą be bilieto, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, administracinės nuobaudos galioja (b. l. 134–144). Byloje esančiais Užimtumo tarnybos duomenimis, A. G. darbo paieška nutraukta 2021 m. spalio 21 d. be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 126). Sodros duomenų apie A. G. draudėjus nėra (b. l. 127). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

19. Atsižvelgus į anksčiau (18 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs smurtauti šeimos nario atžvilgiu, ši nusikalstama veika sugyventinės D. R. atžvilgiu jau penktoji per pastaruosius trejus metus. Be to, nusikalto neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos, su to paties teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrintos, viešųjų darbų bausmės, 2021 m. rugsėjo 30 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. Išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vienintelę BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

21. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su dalimi neatliktos viešųjų darbų bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu, kuri parinkta įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikaltimas asmens sveikatai) ir kaltinamojo asmenybę (ketvirtą kartą teisiamas už smurtą šeimos nario atžvilgiu), šešias viešųjų darbų valandas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirtina galutinė terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriai įvykdyti nustatytas 6 mėnesių terminas nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos, su paskirta bausme nebendrintina ir vykdytina atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. G. įskaitytinas Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikotarpis – 1 laikino sulaikymo para.

22. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

23. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis ketvirtą kartą teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – smurtą savo sugyventinės D. R. atžvilgiu, tačiau apysunkį nusikaltimą padarė pirmą kartą, be to, Probacijos pranešimas patvirtina, kad 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir įpareigojimus jis vykdo tinkamai, iš paskirtų 220 valandų yra atlikęs 100 valandų viešųjų darbų, sėkmingai dalyvauja smurtinio elgesio programoje (b. l. 161). Pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamąjį įsakymą yra atlikęs 1 mėnesį viešųjų darbų, bausmę vykdo tinkamai. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes ir abiejų proceso dalyvių pasirinktą asocialų gyvenimo būdą, kuris galimai įtakojo pasikartojančius smurto atvejus šeimoje (visais smurto atvejais sugyventiniams nustatytas girtumas) bei tai, jog šiuo metu sugyventiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, kaltinamojo vykdoma probacija vertinama teigiamai, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. G. atveju bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo vykdymo. Teismo vertinimu, tikslas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą, taip užtikrinus teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus A. G. nuo visuomenės, o atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui ir paskyrus jam įpareigojimus bei draudimą, padėsiančius keisti jo elgesį.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir nemokamų viešųjų darbų, skyrimą tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pilnamečiui asmeniui arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, kaltinamajam A. G., kuriam šiuo nuosprendžiu taikytinas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, ši įstatymo nuostata netaikytina. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų viešųjų darbų skyrimas kartu su bausme taipogi nenumatytas, todėl ji kaltinamajam neskirtina.

25. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina (b. l. 119–120).

26. Baudžiamojoje byloje pareikštu 2022 m. balandžio 10 d. civiliniu ieškiniu Šiaulių teritorinė ligonių kasa teismo prašo iš kaltinamojo priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytą žalą – 1418,24 Eur už D. R. gydymą (b. l. 181–182). Ieškinio priedas – gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina D. R. gydymo įstaigoje VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ suteiktų paslaugų duomenis ir kompensuotas sumas (b. l. 183).

26.1. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. G. tyčinių veiksmų nukentėjusiajai D. R. buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gydymo įstaigai sumokėta 1418,24 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, institucijai iš kaltinamojo priteistinas 1418,24 Eur žalos atlyginimas.

27. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

28. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su BPC skambučio garso įrašu ir policijos pareigūnų nešiojamos vaizdo kameros vaizdo įrašais, pridėtas prie baudžiamosios bylos (galinio viršelio), paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. G. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, prilygintų 1 (vienam) mėnesiui laisvės atėmimo, ir A. G. skirti galutinę 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojus A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba mokytis, arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką.

2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. G. įskaityti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikotarpį – 1 (vieną) laikino sulaikymo parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, su paskirta bausme nebendrinti ir vykdyti atskirai.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. G. 1418,24 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniolikos eurų 24 ct) sumą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, pridėtą prie baudžiamosios bylos (galinio viršelio), palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.