Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 (dešimt) mėnesių įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kuris Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu iš dalies pakeistas, papildomai skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šiam įpareigojimui įvykdyti, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 prom. girtumas), 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame name, kairės rankos delnu suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai, savo sugyventinei D. K. į veido sritį, taip veikdamas tyčia sukėlė nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.00 val., jis, būdamas pavartojęs alkoholio, kurį vartojo kartu su savo sugyventine D. K., jų gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nesusivaldęs, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė – pliaukštelėjo pastarajai į veidą. Sugyventinė jį užgauliais žodžiais apie jo dukrą išprovokavo, o jis nesusitvardė. D. K. nieko nepasakiusi, išėjo į kiemą, jis liko namuose ir jam netikėtai, po kiek laiko, atvyko policijos pareigūnai, kurie vėliau jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Su sugyventine kartu gyvena apie 1(duomenys neskelbtini) metų. 2021 metais buvo smurtas, kuris baigėsi be ėjimo į teismą. Jis nėra girtuokliaujantis, jokioje įskaitoje neįrašytas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje, galvos traumų neturėjo, jam gydytis nuo alkoholizmo nereikia. Dėl tolimesnio gyvenimo su sugyventine jis spręs, nes nori ir toliau su ja likti gyventi, tačiau žino jos charakterį, kad jeigu kas ne pagal ją, tai iškart grasina, kad kvies policiją, todėl stengsis apgalvoti kiekvieną žingsnį, poelgį. Sugyventinė yra bausta už melagingą iškvietimą. (b. l. 54-56).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta D. K. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdamas apsisvaiginęs alkoholiu jos sugyventinis R. V. kairės rankos delnu sudavė jai vieną kartą į veidą. Tuo metu jai suskaudo, juto fizinį skausmą. Išėjo į lauką, o sugyventinis atėjo su kirviu ir nieko nesakydamas, negrasindamas, kirvį įsmeigė į šalia esančią obelį. Ji išsigando ir skambino 112. Tikrai nebuvo jokio grasinimo jos sveikatai, gyvybei. Taip pat nori, kad kirvis būtų jai grąžintas, tai yra reikalingas buityje daiktas, nes šildymas name yra malkomis. Sugyventinis grįžęs iš areštinės jos atsiprašė, gailisi, sakė, kad daugiau nenusikals. R. V. niekur nesigydė, nėra įrašytas nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje, dirba. Kai pavartoja alkoholio tampa priekabus. R. V. nėra priklausomas nuo alkoholio, jam gydytis nuo alkoholizmo nereikia. Atvykus policijos pareigūnams, ji nenorėjo rašyti pareiškimo, tik nurodė, kad tuo metu išsigando ir jai buvo sukeltas momentinis fizinis skausmas. Sugyventiniui R. V. civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad jis greičiau sugrįžtų į šeimą ir vėl gyventų kartu, todėl jam jokių pretenzijų neturi, nes jis tikrai nėra piktybinis. (b. l. 33-35).

D. K. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 19.00 val., ji grįžo namo, (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo namie, gulėjo ir žiūrėjo televizorių. Ji kažkurį laiką tvarkėsi namuose ir pasiūlė savo sugyventiniui pavalgyti bei išgerti degtinės. Jie išgėrė 0,5 l. degtinės. Pasisėdėjimo metu, apie 21.00 val., R. V. jai pasakė važiuoti gyventi pas savo mamą. Ji jam atsakė, kad gali važiuoti pas savo mamą ir tada pastarasis pradėjo necenzūriniais žodžiais ją siuntinėti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji norėjo išeiti į lauką parūkyti, o R. V. priėjo prie jos ir su kairės rankos delnu trenkė jai į veido sritį, taip naudodamas prieš ją fizinį smurtą, ko pasėkoje ji jautė fizinį skausmą. Vėliau ji išėjo į lauką už namo ir atsisėdo ant kelmo. Po kurio laiko atbėgo sugyventinis su kirviu ir įsmeigė pastarąjį šalia jos į kelmą bei išėjo. Ji su R. V. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metų. Vaikų nepilnamečių nėra, namie jie buvo tik dviese. Anksčiau R. V. daug kartų naudojo prieš ją fizinį smurtą, policija buvo kviesta. Ji jo labai bijo ir bijo rašyti pareiškimą, nes jis vėliau gali su ja susidoroti. Pretenzijų jam neturi ir nenori, kad jis sėstų dar kartą į kalėjimą (b. l. 1-7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 18 d. vyresniojo tyrėjo V. K. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra du, Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoti, skambučiai. Pokalbiai vyko rusų kalba, todėl buvo atliktas įrašo stenogramos vertimas į lietuvių kalbą. Skambučio įrašas – ID 41782999, skambučio pradžia 2022 m. rugpjūčio 2 d, 21:55:26, mp3, įrašo trukmė 2.00 min. Dalyvaujantieji asmenys: Bendrojo pagalbos centro operatorė (toliau – ir BPC) ir D. K. (toliau – ir DK). BPC - 112,112. DK – Sveiki. BPC – Sveiki. DK – Na, pa pas mane tokia situacija: sėdžiu aš ant kelmelio, šalia namo, šiandien man pirma diena atostogų. Taip, aš išgėriau. Bet va kirvis šalia medžio, įsmeigtas, tai grasinimas skaitosi. Aš gyvenu su R. V. BPC – Prašome patikslinkite, ponia, šiuo metu kokia pagalba jums reikalinga? DK – Man kokia pagalba reikalinga – man grasinimas ir aš bijau. BPC – Kas jums grasina? DK – Taip, mano sugyventinis, va kirvis... BPC – Jis dabar namuose? DK – Va kirvis, net nesijudinsiu iš šitos vietos, kol neatvyks policija. BPC – Ponia, sakykite adresą. DK – (duomenys neskelbtini) numeris. Viskas, užteks man šitų pasiaiškinimų. BPC – Ponia, atsakykite į klausimus - (duomenys neskelbtini) kelinta? DK – Atsakau, (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? DK – (duomenys neskelbtini) numeris. BPC – Labai neaiškiai kažkaip kalbate. (Duomenys neskelbtini) namas? DK – (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini). Aš laukiu ir nesitrauksiu iš šitos vietos kol neatvyks policija. BPC – Palaukite, atsakykite į klausimus. DK – Jis man trenkė per veidą... BPC – Greitoji pagalba jums reikalinga? DK – Ne, nereikalinga, nereikalinga, aš paprasčiausiai bijau. Atvažiuosite, viską pamatysite. BPC – Atsakykite į klausimus, nes... DK – Aš atsakau. BPC – Aš uždaviau klausimą, atsakykite. DK – Atsakau. BPC – Tai kad jūs neatsakėte. Nešnekėkite pati su savimi, aš klausiu – vaikų yra namuose? DK – Ne, vaikų nėra. BPC – Jūsų vardas, pavardė? DK – Pagalbos man nereikia, jis tiesiog man trenkė per veidą. BPC – Jūsų vardas, pavardė, jūs girdite, ką aš jums sakau, ponia? DK – Girdžiu. D. K.. BPC – Ačiū, viso gero. DK – Aš laukiu jūsų. Antrasis garso įrašo pavadinimas – ID 41782999, skambučio pradžia 2022 m. rugpjūčio 2 d., 21:59:13, mp3, įrašo trukmė 00:42 sekundės. Dalyvaujantieji asmenys: Bendrojo pagalbos centro operatorė (toliau – ir BPC) ir D. K. (toliau – ir DK). BPC – 112. DK – Taip, aš jums skambinau, ar jūs mane išgirdote? BPC – Kuriuo adresu jūs kvietėte? DK –(duomenys neskelbtini) numeris. BPC – (Duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) namas, taip? DK – Taip, taip, taip. BPC – Greitoji reikalinga, ar ne? DK – Ne, nereikalinga. BPC – Vaikų pas jūs nėra, taip? DK – Ne, ne, nėra. BPC – Taip, aš matau, informacija visa perduota, reikia laukti. DK – Ačiū labai, aš laukiu ir net iš vietos nesitraukiu. BPC – Kaip? DK – Net iš vietos nesitraukiu. BPC – Gerai, laukite, atvažiuos policija, jeigu kas nors pasikeis, skambinkite pakartotinai. DK – Gerai, gerai. BPC – Viso gero (b. l. 16-19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 11 d. vyresniojo tyrėjo V. K. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kirvis. Kirvio galvutė supakuota į popierinę dėžutę. Pats kirvis susideda iš medinės rankenos ir metalinės dalies. Medinis rankenos galas yra raudonos spalvos. Ant vienos rankenos dalies yra užrašas, kad „JUCO, polski lider“, nurodomas svoris 1,5 kg., tai patvirtina ir kitoje pusėje esančiame informaciniame lipduke nurodoma informacija apie svorį 1,5 kg. Kirvis be pažeidimų požymių. (b. l. 20-22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. K. 2022 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 23.02 val. patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu A. V. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad(duomenys neskelbtini), ekipažui V1749 reikalinga pagalba – pristatyti sulaikytą asmenį. Atvykus nurodytu adresu, jiems perdavė R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), kuris buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Faktinis sulaikymo laikas 22.50 val. (b. l. 36).

Iš 2022 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad R. V. atlikus neblaivumo patikrinimą, prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217, apie 23.35 val. buvo nustatytos 1,66 promilės (b. l. 42).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. patikros sertifikato Nr. 1679363 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 43).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. specialistės K. B. atsiųstame elektroniniame laiške nurodoma, kad R. V. laisvės apribojimo bausmės pabaiga pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendį – 2023 m. sausio 16 d., todėl 2022 m. rugsėjo 15 d. neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis – 4 mėnesiai ir 1 diena.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. V. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.00 val., jis, pavartojęs alkoholio, kurį vartojo kartu su savo sugyventine D. K., jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesusivaldęs, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė – pliaukštelėjo pastarajai į veidą. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. K. parodymai. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame name, jos sugyventinis R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kairės rankos delnu sudavė jai vieną kartą į veidą, jai tuo metu suskaudo, juto fizinį skausmą. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d., 21.55 val. ir 21.59 val. liudytoja D. K. informavo, kad (duomenys neskelbtini) prieš ją smurtavo sugyventinis t. y. kairės rankos delnu sudavė jai vieną kartą į veidą.

Pabrėžtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo 2022 m. rugpjūčio 3 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo 2022 m. rugpjūčio 3 d. Teismas, sugreitinęs šį neatitikimą su nukentėjusiosios parodymais, Bendrajame pagalbos centre D. K. užregistruotais skambučiais bei vyriausiojo patrulio A. K. 2022 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, daro išvadą, jog kaltinamasis apklausos metu, aptardamas konflikto su nukentėjusiąja aplinkybes, nurodė klaidingą datą, kas pastarojo pateiktų parodymų įrodomajai reikšmei įtakos neturi.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė fizinio skausmo atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo R. V. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2022 m. rugpjūčio 2 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. V. nukentėjusiosios D. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo R. V. ir nukentėjusiosios D. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o būtent – gyveno bendrai neįregistravę santuokos. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos, aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 2 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nukentėjusiąją D. K..

Kartu pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis R. V. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino pats kaltinamasis bei nukentėjusioji. Kaltinamojo neblaivumas taip pat yra užfiksuotas ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. atlikto kaltinamojo blaivumo patikrinimo metu, kai pastarajam buvo nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. V. jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą 2022 m. rugpjūčio 2 d., padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad R. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu ir skirtinais draudimais bei įpareigojimais (b. l.71-73).

Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. nukentėjusiajai D. K. buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta (b. l. 74).

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę R. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

R. V. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, R. V. yra teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat transporto eismo saugumui bei nusikaltimus žmogaus sveikatai. Baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, R. V. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, tačiau jo kriminalinė praeitis rodo tik tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kartu teismas pabrėžia, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį (sugyventinę), fiziškai prieš ją smurtavo, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią pastarasis privalės įvykdyti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros kaltinamajam nustatant atitinkamus įpareigojimus ir draudimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kartu su baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdytinu per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendriną bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šios normos 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, draudžiant turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte nurodyta, kad kaltinamajam R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 16 d., o 2022 m. rugsėjo 15 d. kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalis sudarys 4 mėnesius ir vieną dieną.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinęs kaltinamojo poziciją dėl jam skirtinos bausmės ir jau atliekamos bausmės subendrinimo, bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, šiuo baudžiamuoju įsakymu ir minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės (BK 64 straipsnio 3 dalis), R. V. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 3) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 4) gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), 5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kartu paskiriant ir anksčiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d., 22.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., 14.00 val. išbūtą laiką, o būtent – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatomis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi, R. V. paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 3) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 4) gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), 5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d., 22.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., 14.00 val. išbūtą laiką, o būtent – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.