Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių skyriaus atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo V. U. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių skyriaus atstovė nurodė, kad neprieštarauja ieškinio tenkinimui. Į bylą pateiktas DNR tyrimas iš kurio matyti, kad V. U. yra nepilnamečių vaikų R. K. ir E. K. tėvas.

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti 2018 m. birželio 5 d., asmeniškai, pasirašant įteikimo pažymoje (el. b. l. 23). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nepateikė. Atsakovui nesidomint bylos eiga, laikytina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo A. K. santuoka nutraukta 2014 m. gruodžio 10 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-731/2014, bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (el. byla, b. l. 5-6). Kauno miesto civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė ištuokos liudijimą, įrašo Nr. 3 (el. byla, b .l .7). Kaip patvirtino ieškovė ji nuo 2010 metų lapkričio mėnesio draugauja su trečiuoju asmeniu V. U. Ieškovei gyvenant su V. U. (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. K., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K. (el. byla, b. l. 8-9). 2018 m. vasario 1 d. ieškovė sudarė santuoką su V. U. ir Kauno miesto civilinės metrikacijos skyrius išdavė santuokos sudarymo įrašą Nr. 74 ( el. byla, b.l. 88). V. U. savo atsiliepime nurodė, kad sutinka jog jis yra vaikų: R. K. ir E. K., tėvas ( el. byla, b. l. 43). Į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologinės ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 175/2018(01), kuriame pateikta išvada, kad V. U. yra R. K. biologinis tėvas su (duomenys neskelbtini) tikimybe, V. U. yra E. K. biologinis tėvas su (duomenys neskelbtini) tikimybe (el. byla, b. l. 90-97).

Kadangi R. K. gimė (duomenys neskelbtini), E. K. gimė (duomenys neskelbtini) t. y. nenutrauks šalims santuokos, todėl vaikų gimimo įrašuose jų tėvu įrašytas atsakovas A. K. (el. byla, b. l. 64-65). Tikrasis vaikų tėvas yra žinomas, jokių ginčų dėl to nekilo, buvo atlikta genominė ekspertizė vaikų tėvystei nuginčyti ir/ar nustatyti, kadangi atsakovas savo nuomonės dėl tėvystės nuginčijimo neišreiškė. Atsakovui nesidomint bylos eiga, laikytina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo.

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog atsakovas A. K. nėra vaikų: R. K. (duomenys neskelbtini), ir E. K. gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbrauktini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, R. K., (duomenys neskelbtini), ir E. K., (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini), apie tai, kad A. K. yra vaikų tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu byloje dėl tėvystės nuginčijimo suteikė 100 proc. antrinę teisinę pagalbą (el. byla, b. l. 3-4). Į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 6 d. pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 626,29 Eur. Teismas, priimdamas sprendimą, turi išspęsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį (teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas visiškai). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes negalima pripažinti, kad bylą visiškai laimėjo ieškovė, o atsakovas ją visiškai pralaimėjo, nes ieškovė, ginčydama vaikų tėvystę, žinojo, kad atsakovas nėra ieškinyje nurodytų vaikų tėvas, o trečiasis asmuo ieškinį pripažino. Teismui sprendimu nustačius, kad atsakovas nėra ieškovės vaikų tėvas, buvo atstatytas teisingumas dėl vaikų kilmės. Atsižvelgiant į tai ir remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), bei, kad atsakovas nėra pažeidęs ieškovės intereso ieškinį patenkinus, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) nepriteistinos, o ieškovei esant atleistai 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, pagal 2018 m. balandžio 6 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2-)18-T-1608-6467 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš ieškovės taip pat nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje registruotame R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) – „duomenys apie tėvą“ nurodytus duomenis apie tai, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje registruotame E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grafoje – „duomenys apie tėvą“ nurodytus duomenis apie tai, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko tėvas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.