- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-148-280/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- S.
- Atsakovas
- D. G., UADB „ERGO Lietuva“, D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų UADB „ERGO Lietuva“ ir D. G. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-455/2008 pagal ieškovų S. M. ir UAB „Floragina“ ieškinį atsakovams UADB „Ergo Lietuva“ ir D. G. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. M. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-168/2008 prašė priteisti jai iš D. G. nusikalstama veika padarytos 23 987,44 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos solidariai iš atsakovų D. G. ir UADB „Ergo Lietuva“, 31 547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš D. G. bei bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 154–161). Utenos rajono apylinkės teismas 2008-11-07 nuosprendžiu civilinei ieškovei S. M. ir civilinei ieškovei UAB „Floragina“ pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.
Ieškovė UAB „Floragina“ pareiškė ieškinį dėl 71 012,93 Lt ir dėl 7 741,78 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau 2009-10-08 raštu Nr. SD9/10-2 ieškinio atsisakė (t. 3, b. l. 165). Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.), tačiau tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje nepriėmė.
Šalies argumentai
Ieškovė S. M. nurodė, kad atsakovas D. G. 2008-11-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 2 d., padarymą, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2007-12-22 Utenos mieste vairavo R. G. priklausantį automobilį „VW Golf“, pažeidė Kelių eismo saugumo Taisyklių (KET) 53, 68, 144, 164 punktų reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu S. M. vairuojamu automobiliu „Nissan Primera”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „Floragina“, dėl ko ieškovė buvo sužalota, dėl kairio kelio sąnario srities muštinės žaizdelės, kairio šlaunikaulio spiralinio lūžio viduriniame trečdalyje su poslinkiu, kairio sėdikaulio lūžimo gūžduobės srityje, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimo, kairio VI šonkaulio lūžimo jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Automobilio „VW Golf“ keleiviui D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009-11-23 sprendimu ieškovės S. M. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies.
Teismas priteisė iš atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ 6 522,30 Lt D. G. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo S. M., iš atsakovo D. G. priteisė ieškovei S. M. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo atmetė.
Teismas ieškovės S. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. G. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei S. M.. Teismas ieškovės S. M. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei UADB „ERGO Lietuva“ atmetė, nes draudimo bendrovė ieškovei sumokėjo maksimalią 500 eurų draudimo išmoką neturtinės žalos atlyginimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimu priteisė iš atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ 195, 66 Lt žyminio mokesčio, 4,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteisė iš UADB „ERGO Lietuva“ 270,00 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovės S. M. naudai, priteisė iš atsakovo D. G. 900 Lt žyminio mokesčio, 19,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteisė iš atsakovo D. G. 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės S. M. naudai.
Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų vaistų pirkimo kvitų nuorašų matyti, kad ieškovė įrodė, jog vaistų pirkimui turėjo 306 Lt (t. L, b. l. 182–186, t. 3, b. l. 180–181 ) išlaidų, kurias pripažino atsakovė UADB „ERGO Lietuva“ (CK 6.249 str., 6.987 str.), dalį atlygino gera valia (t. 3., b. 1. 186). Kitoje dalyje ieškinį dėl išlaidų vaistams atmetė kaip neįrodytą.
Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių (CPK 178 str.), kuriomis grindė reikalavimą dėl išlaidų vitaminams ir dalies maisto, vaisių būtino pirkimo ryšium su sužalojimu 433,11 Lt sumai (t. L, b. l. 187–194). Ieškovės reikalavimą dėl eismo įvykio metu prarastų akinių, kurių kaina 381 Lt (t. L, b. 1.195), (t. 3., b. 1. 11, 21) patenkino.
Teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ 2 100 Lt išlaidų vaikams prižiūrėti (CK 6.249 str., 6.987 str.), nes nustatė, kad ji pati po sužalojimų eismo įvykyje, kaip matyti iš medicininių dokumentų (t. 1, b. 1. 136 , t. 3., b. 1. 38), galėdama vaikščioti tik su ramentais, vaikų tinkamai prižiūrėti negalėjo.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 180 Lt išlaidų (t. 2., b. l. 8–9 ), susijusių su medicininėmis konsultacijomis, priteisimo, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Aksanas“ darbuotojai jai teikė medicininės konsultacijas dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu gydymo (CPK 178 str.). Ieškovė pateikė duomenis, kad ji, lankydamasi pas gydytojus, turėjo 210,12 Lt transporto išlaidų (t. 3., b. l. 182–183). Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadinta jos vilkėta žieminė striukė bei džinsai, kurių bendra vertė 1 000 Lt, ir sprendė, kad atsižvelgus, jog dalis šios žalos yra atlyginta, priteisė likusią neatlygintą 700 Lt sumą (t. 1, b. l. 154, ieškinys) iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ (CPK 178 str.). Advokatas K. Rakauskas atstovavo ieškovei, kaip nukentėjusiajai, baudžiamojoje byloje (susitarimo nuorašas, t. 2., b. l. 10, suma 1000 Lt). Advokatui buvo sumokėta 400 Lt (kvito Nr. 454700) už konsultacijas ikiteisminio tyrimo metu (BPK 106 str. 2 d.), todėl teismas sprendė, kad patirtos išlaidos priteistinos iš D. G.
Teismas nutarė patenkinti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo UAB „Floragina“, 2009-10-08 dienos iki sprendimo byloje priėmimo dienos — 2009-11-23 ir priteisė 2 825,20 Lt iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ (CK 6.249 str., 6.987 str.). Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 2005-05-06 dirbo UAB „Floragina“ kokybės kontroliere. Darbo sutartis nutraukta 2009-10-08 šalių susitarimu. Iš darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0403963 nuorašo (t. 3., b. 1. 174) nustatė, kad ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumas. Jai paskirta 693,43 Lt dydžio pensija (t. 3, b. 1. 173 ). Po nedarbingumo lygio nustatymo dienos, t. y. nuo 2009-05-25 iki 2009-10-08, jos darbo santykiai su darbdaviu UAB „Floragina“ tęsėsi toliau (t. 3., b. 1. 175–178), nors ieškovei buvo suteiktos kasmetinės mokamos atostogos. Nurodė, kad ieškovė eismo įvykio metu buvo sužalota, iki atleidimo iš darbo dienos buvo nedarbinga, o jos atlyginimas sudarė 2 500 Lt. Tačiau iš pateiktų duomenų nustatė, kad nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 ieškovės darbo užmokesčio vidurkis buvo 1 883,47 Lt (atskaičius mokesčius). LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 2 str. 23 d. nustato, kad eismo įvykio žala – tai per eismo įvykį padaryta žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė. Iš to sprendė, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, nes negali būti atlyginamos pajamos, kurios būtų gautos ateityje (CK 6.249 str., 6.987 str., 6.283 str.) 2 825,20 Lt žalą priteisiant UADB „Ergo Lietuva“ (CK 6.249 str., 6.987 str.).
Teismas iš sutarties nuorašo (t. 1, b. l. 12) nustatė, kad tarp automobilio „VW Golf“ savininkės R. G. ir UADB „Ergo Lietuva“ 2007-05-26 sudaryta įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Iš specialisto išvados (t. L, b. l. 66 ) matyti, kad atsakovas D. G. eismo įvykio buvo neblaivus (jo kraujyje rasta 2,67 promilės etilo alkoholio). Iš VšĮ Utenos apskrities ligoninės rašto (t. l., b. l. 136) matyti, kad dėl patirtų sužalojimų 2008-01-15 S. M. galėjo vaikščioti su ramentais. Prognozuojama, kad ligonė galės laisvai vaikščioti po 1–1,5 metų. Iš pateiktų medicininių duomenų nustatė, kad ieškovei atlikta kairiojo šlaunikaulio operacija (t. 3, b. l. 38). Ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (t. 3, b. l. 174 ). Privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta D. G. vairuota transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta 2007-05-26 (t. l, b. l. 12). Naujos redakcijos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas įsigaliojo 2007-06-11, šio įstatymo 11 str. nuostatos, numatančios maksimalų 1000 eurų draudimo išmokos dydį, yra taikomos tik toms draudimo sutartims, kurios buvo sudarytos po šio įstatymo įsigaliojimo, apie tai pažymėta 11 str. pastaboje. Draudimo sutarties sudarymo dieną galiojusi įstatymo redakcija numatė 500 eurų maksimalią draudimo išmokos, skirtos neturtinei žalai atlyginti, sumą. Tokią sumą draudimo bendrovė ir yra išmokėjusi (t. 2., b. 1. 73 ), todėl sprendė, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atmestinas.
Atsakovo D. G. kaltė dėl ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl ieškovė atleistina nuo šių aplinkybių įrodinėjimo (CPK 182 str. 3 p.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 2 d. atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 d.). Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio kelio sąnario srities muštinės žaizdelės, kairio šlaunikaulio spiralinio lūžio viduriniame trečdalyje su poslinkiu, kairio sėdikaulio lūžimo gūžduobės srityje, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimo, kairio VI šonkaulio lūžimo. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad, praėjus beveik dviems metams po eismo įvykio, ieškovei vėl buvo padaryta operacija. Ji galėjo vaikščioti tik su ramentais, kentė nepatogumus, kelis mėnesius galėjo tik gulėti lovoje, negalėjo pati tvarkytis. Iš to akivaizdu, kad ji kentė fizinį skausmą patyrė nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus. Nors ieškovei ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų akivaizdu, kad neišvengiami liekamieji reiškiniai, o apsunkintas judėjimas gali išlikti visam laikui, jai būtinos chirurginės intervencijos ateityje bei specialios procedūros. Nustatė, kad atsakovas D. G. automobilį (didesnio pavojaus šaltinį) vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (sunkus girtumas), ir tai rodo jo itin didelį neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Teismas įvertino, kad atsakovo atlyginimas nedidelis, jis augina mažametį vaiką (t. 3., b. l. 191–192). Ieškovei padaryta didelė turtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, padarė išvadą kad ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo D. G. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atitinkamai pagal patenkinus ieškinius reikalavimus paskirstė bylinėjimosi išlaidas (t. 3., b. 1. 171 ) (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88 str. l d. 3 p., 96 str., 98 str.) jas proporcingai priteisdamas iš atsakovų ieškovei bei valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UADB „ERGO Lietuva“ prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-23 sprendimą panaikinti dalyse, kuriose iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista ieškovei S. M. 2 100 Lt išlaidų vaiko priežiūrai apmokėti, 2 825,20 Lt negautų pajamų atlyginimo, 270 Lt advokato pagalbos išlaidų atlyginimo, priimti šiose dalyse naują sprendimą ir ieškovės nurodytus ieškinio reikalavimus atmesti ir atmesti prašymą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo. Taip pat pašo panaikinti sprendimą dalyje, kuria priteista valstybei 95,66 Lt žyminio mokesčio, 4,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo iš UADB „ERGO Lietuva“.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 2 str. 23 d. nustato, kad eismo įvykio žala – tai per eismo įvykį padaryta žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė.
Ieškovės pateikta sutartis, kuria įformintas J. V. paslaugų apmokėjimas, yra fiktyvi. J. V. apklausos metu patvirtino, kad ji ir anksčiau prižiūrėjo ieškovės vaikus, padėjo jai buityje, t. y. teikė tas pačias paslaugas, tik nemokamai, nes yra ieškovės giminaitė. Be to, mažai tikėtina, kad vaikų priežiūrai ji būtų samdoma, nes teisme paaiškėjo, kad J. V. turi intelekto sutrikimą. J. V. individualios veiklos nedeklaravo, jokių mokesčių nemokėjo. Yra pateikta VMI pažyma apie tai, kad J. V. jokios individualios veiklos nevykdo (b. l. 94), todėl tai yra nelegalaus pobūdžio paslaugų teikimas ir atsakovas kompensuoti šių išlaidų neturi pareigos.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl eismo įvykio metu ieškovei S. M. sukeltų pasekmių (netekto darbingumo) buvo nutraukta jos darbo sutartis su UAB „Floragina“ ir dėl to iš UADB „ERGO Lietuva“ nepagrįstai priteisė 2 825,20 Lt negautų pajamų (netekto uždarbio) nuo 2009-10-08 (atleidimo dienos) iki 2009-11-23 (teismo sprendimo priėmimo dienos), atėmęs jos gaunamą 693,43 Lt invalidumo pensiją dėl netekto darbingumo. Teismas nustatė, kad iki darbo sutarties nutraukimo ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis (be mokesčių) buvo 1883,47 Lt. Atsakovas nesutinka, kad tarp nuteistojo veiksmais sukelto eismo įvykio, jo pasekmių ir ieškovės atleidimo iš darbo yra priežastinis ryšys. CK 6.987 str. nustato, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Vienas iš esminių deliktinių santykių principų yra padarytos žalos atlyginimas, tačiau neviršijant nukentėjusiojo patirtų nuostolių sumos. CK 6.249 str. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tuo atveju, jei ieškovas gautų daugiau, nei jam yra padaryta žalos, tai būtų laikoma asmens nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.242 str.). Civilinės atsakomybės draudimas pagal savo pobūdį yra nuostolių draudimas – draudimo bendrovė privalo išmokėti tokio dydžio draudimo išmoką, kiek buvo padaryta nuostolių, bet ne daugiau. Nuostoliai dėl negautų pajamų turi būti pagrįsti įrodymais, kad nukentėjęs asmuo tikrai būtų gavęs tokio pobūdžio pajamas, o ne hipotetiniu nukentėjusiojo manymu. Draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos LRV 2004 m. birželio 23 d. Nr. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės. Šių taisyklių 7 p. nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Ieškovė nurodė, kad, jei ji nebūtų sužalota, ji toliau tęstų darbą UAB „Floragina“, gautų tokį patį darbo užmokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais atlyginti skirtumą tarp buvusių ir esamų ieškovės pajamų. Nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės atleidimo ir eismo įvykio. Ieškovės darbdavio UAB „Floragina“ turtinė padėtis dar iki sunkmečio jau buvo itin sunki (b. l. 157–175), įmonė nuo 2003 m. dirba nuostolingai. Šiuo metu įmonės turtinė padėtis jau yra tiek sunki, kad yra sustabdytas darbuotojų darbo užmokesčio, kompensacijų mokėjimas ir ji nebūtų pajėgi mokėti ieškovei ankstesnį darbo užmokestį. Egzistuoja tiek pasaulinė ekonominė krizė, tiek ir ekonominė krizė Lietuvoje yra ne tik viešai pripažinta ir visiems žinoma aplinkybė. Ši aplinkybė yra įtvirtinta ir teisės akte – 2009 m. kovo 25 d. LR Vyriausybei nutarime Nr. 223 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Vyriausybės 2008 m. veiklos ataskaitoje yra pasisakyta, kad tiek viso šalies ūkio, tiek ir valstybės finansų sistema nuo 2008 m. gruodžio mėnesio ėmė labai sparčiai kristi į gilią krizę ir kad Lietuvoje krizės nebūtų išvengta net ir tuo atveju, jeigu nebūtų įvykusi pasaulinė krizė. Ieškovė yra atleista iš darbo šalių susitarimu, o ne dėl jos sveikatos būklės. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio susitarimą lėmė darbdavio finansiniai sunkumai, o ne sužalojimas. Darbdavio finansinė padėtis dar iki sunkmečio nuolat blogėjo, įmonė dirbo nuostolingai, o šiuo metu įmonės padėtis yra tiek bloga, kad įmonė net nepajėgia atsiskaityti su darbuotoju (ieškove) jo atleidimo dieną. Ieškovės darbo pobūdis yra susijęs su vadovavimu darbuotojams, klientų paieška, produkcijos realizavimu, žaliavų užpirkimu. Joks fizinis darbas neįėjo į jos pareigas. Ieškovės pajamų sumažėjimas ar atleidimas iš darbo būtų įvykęs nepriklausomai ar buvo sužalojimas. Atleisdamas ieškovę iš darbo darbdavys įsipareigojo išmokėti 2 mėnesių kompensaciją. Teismo sprendime ši kompensacija nebuvo įskaityta į žalos dydį. Atsižvelgiant į numatytą 2 mėnesių kompensaciją nuostoliai dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2009-10-08 iki 2009-11 -23 nėra susidarę.
Teismas nepagrįstai priteisė iš UADB „Ergo Lietuva“ proceso ir kitas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų, žyminį mokestį. Ieškinys buvo nagrinėjamas atsižvelgiant į naujai formuojamą teismų praktiką dėl civilinių ieškinių išsprendimo baudžiamosiose bylose, nes LR BPK tokio pobūdžio bylinėjimosi (proceso) išlaidų nenumato. Pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir pripažinus asmenį ieškovu, ieškinys nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o iškilus klausimams, kurių BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos CPK normos, jeigu jos neprieštarauja BPK normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Sprendimas dėl civilinio ieškinio išsprendimo buvo priimtas baudžiamojoje byloje, todėl turi būti vadovaujamasi LR BPK nuostatomis. LR CPK nuostatos buvo taikomos tik klausimams, kurių BPK normos nereglamentuoja. LR BPK 112 str. 2 d. numato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. Skirtingai nuo civilinio proceso, baudžiamajame procese nenumatyta atsakovo pareiga sumokėti valstybei žyminį mokestį (nepriklausomai nuo bylos baigties). LR BPK 103 str. numato proceso išlaidų sąrašą, o žyminio mokesčio šiame sąraše nėra. Tiek proceso išlaidų, tiek ieškovės advokato samdymo išlaidų išieškojimas (LR BPK 106 str. 2 d.) yra atliekamas tik iš kaltinamojo (nuteistojo). Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ nėra nei kaltinamasis, nei nuteistasis. LR BPK 312 str. 3 d. numato, kad civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu ir nenumato pareigos sumokėti žyminį mokestį už paduodamą skundą, tai atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nemokėjo.
Šalies argumentai
Atsakovas D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies 2009-11-23 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant kaip nepagrįstus ieškovės reikalavimus dėl vaiko išlaikymo išlaidų priteisimo, reikalavimus dėl negautų pajamų atlyginimo bei sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį (sutinka kompensuoti 5 000 Lt) ir atstovavimo išlaidas, o kitoje dalyje Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintas taisykles dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo (kaip, nenurodo).
Nesutinka su ieškovės S. M. naudai priteista pinigų suma vaikui prižiūrėti, nors ši pinigų suma priteista iš atsakovo UADB „Ego Lietuva“, tačiau tai tiesiogiai susiję su D. G. būsimais įsipareigojimais ateityje prieš draudimo bendrovę. Teismas, tenkindamas nurodytoje dalyje ieškinį, remiasi vien tik 2008-01-15 VšĮ Utenos apskrities ligoninė raštu, kuriame nurodyta, kad S. M. gali vaikščioti su ramentais. Jis mano, kad paslaugų sutartis su J. V. yra fiktyvi, nes pastaroji nėra deklaravusi jokios individualios veiklos, nėra sumokėjusi mokesčių, todėl prašo šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmesti. Nesutinka iš atsakovės UADB „Ergo Lietuva“ priteistos pinigų sumos už ieškovės sugadintus drabužius. Byloje yra duomenys, kad draudimo bendrovė ieškovei už sugadintus drabužius yra atlyginusi 300 Lt, todėl manytina, kad teismo priteisti papildomi 700 Lt už drabužius yra nepagrįsti. Ieškovė neįrodė, kad ji būtų įsigijusi naują striukę su džinsais, kurie būtų kainavę 1000 Lt, prašo teismo ieškovės reikalavimą dėl 700 Lt priteisimo už sugadintus drabužius atmesti.
Nesutinka su priteista ieškovės naudai iš draudimo bendroves UADB „Ergo Lietuva“ negautų pajamų suma. Ieškinys yra nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, todėl, visų pirma, turi būti vadovaujamasi baudžiamojo proceso taisyklėmis ir tik vėliau civilinio proceso kodeksu. Pradiniame ieškovės ieškinyje reikalavimų dėl negautų pajamų atlyginimo nėra. LR BPK nenumato galimybės ieškovei didinti pareikštus reikalavimus nagrinėjant ieškinį baudžiamojoje byloje. Ieškovė viename iš teismo posėdžių pateikė papildomą reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-10-08 iki 2010-05-27, todėl pagal LR BPK nuostatas jis neturėjo būti įtrauktas (to LR BPK nenumato) ir ieškovės reikalavimas dėl jų atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-10-08 dienos iki 2010-05-27 turi būti paliktas nenagrinėtas. Ieškovė turi teisę kreiptis su nurodytu reikalavimu civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2009-11-23 sprendimu Utenos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą ir priteisė iš jo 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti, bet jis su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Priteistas žalos dydis yra per didelis, apsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytą sveikatos sužalojimą — nesunkų sveikatos sutrikdymą, kitas aplinkybes. Ieškovė nepatyrė sunkaus sveikatos sutrikdymo. Jis sutinka kompensuoti 5 000 Lt ieškovės patirtos neturtinės žalos, kuri yra pakankama ir reali, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas kartu vertino ir galimą bei būsimą ieškovės nerimą ateityje dėl jos sveikatos. Atsakovas D. G. mano, kad šiais kriterijais šiuo atveju negalima vadovautis, nes galimai ieškovės sveikata pagerės ir nebereikės jokių intervencijų dėl apsunkinto judėjimo ateityje. Teisingumo principas, įpareigodamas kaltininką padarytą žalą atlyginti visiškai, reikalauja būtinai atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, duodančias galimybę pareikštą ieškinį mažinti. Byloje yra pateikti duomenys apie jo turinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį, taip pat auginamą nepilnametį vaiką.
Teismas, priimdamas sprendimą, priteisė iš atsakovų D. G. ir draudimo bendrovės UADB „Ergo Lietuva“ visas ieškovės patirtas atstovavimo (advokato pagalbos) išlaidas. Iš jo priteisė 1 230 Lt, o iš draudimo bendrovės UADB „Ergo Lietuva“ – 270 Lt. Teismas paskirstydamas šias atstovavimo išlaidas rėmėsi CPK 98 straipsniu, bet taip pat buvo būtina atsižvelgti ir į CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes ne visi ieškovės S. M. reikalavimai buvo patenkinti).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų UADB „ERGO Lietuva“ ir D. G. apeliacinius skundus ieškovė S. M. prašo atmesti abiejų atsakovų apeliacinius skundus ir 2009-11-23 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, (prideda advokato pagalbos išlaidų kvitą 1200 Lt sumai).
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
2007 m. gruodžio 22 d. įvyko eismo įvykio kaltininkas atsakovas D. G. buvo neblaivus (girtumas 2,67 promilės), jai buvo sutrikdyta sveikata.
Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“, nors ji pateikė išlaidų kvitus, nevisiškai atlygino turtinę žalą. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ nesutinka atlyginti turėtų 2 100 Lt išlaidų vaiko priežiūrai, l 2825,20 Lt negautų darbo pajamų atlyginimo bei proceso ir kitų išlaidų atlyginimo.
Byloje pateikti medicininiai duomenys apie tai, kad po eismo įvykio ji dėl padarytų sužalojimų negalėjo vaikščioti keturis mėnesius ir vėliau jai dar buvo apsunkintas vaikščiojimas. Ji viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl teismas tinkamai ir teisingai įvertino, kad ji pati negalėjo pasirūpinti ne tik savimi, bei ir savo vaikais ir kito asmens pagalba jai buvo būtina. Teismas tinkamai vertino byloje tuo klausimu pateiktus įrodymus, paaiškinimus ir šias išlaidas laikė pagrįstomis ir jas priteisė.
Byloje buvo pateikti duomenys apie tai, kad ji nuo 2005 m. gegužės 6 d. dirbo UAB „Floragina“ kokybės kontroliere, vėliau – direktoriaus pavaduotoja ir tapo atsakinga už gamybą bei už visą įmonės veiklą. Eismo įvykio dieną jai buvo mokamas 2 500 Lt darbo užmokestis. Po eismo įvykio su ja buvo nutraukta darbo sutartis dėl nustatyto neįgalumo (nustatytas tik 40 procentų darbingumas) ir darbdavys negalėjo užtikrinti jai darbo sąlygų pagal jos sveikatos būklę. Jai dėl sužalojimo paskirta 693,43 Lt dydžio pensija, kurią ir gauna (šiuo metu ji sumažinta dėl šalies ekonominės būklės). Teismas tinkamai įvertino jos patirtus nuostolius – negautas pajamas ir priteisė 2 825,20 Lt už laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Nors nebuvo pilnai patenkintas šis jos reikalavimas, tačiau su tokiu teismo sprendimu ji sutinka. Apeliacinio skundo argumentai apie priežastinio ryšio nebuvimą yra nepagrįsti, kadangi neįgalumas jai nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Jei ne sužalojimas, toliau dirbtų tą patį darbą. Teismas tinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, todėl apelianto UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas D. G. nesutinka dėl 2 400 Lt išlaidų priteisimo už vaikų priežiūrą, su priteista suma už sugadintus drabužius, su negautų pajamų priteisimu bei su neturtinės žalos dydžiu.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, priteisė 700 Lt už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintus žieminius drabužius (300 Lt draudimo bendrovė atlygino be ginčo), kuriuos ji dėvėjo eismo įvykio metu ir jie buvo sugadinti. Jų bendra vertė 1000 Lt yra nedidelė (drabužiai po eismo įvykio, buvo tiesiog medikų perkirpti, siekiant suteikti jai medicininę pagalbą).
Eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą ir jos dydį teismas nustatė teisingai vadovaudamasis įstatymu (LR CK 6.250 str. 2 d.) ir tinkamai atsižvelgė į jai padarytų sužalojimų pobūdį bei pasekmes. Ji tapo neįgali, jai nustatytas tik 40 % darbingumas, gali vaikščioti tik su lazdele, prarado gerai apmokamą darbą ir gauna tik neįgaliojo pensiją, jos laukia daug operacijų, kurių metu bus šalinami kojos metaliniai sutvirtinimai (prognozės dėl sveikatos nėra aiškios), jaučia nuolatinį nerimą, susirūpinimą ir netikrumą dėl ateities, ji kiekvieną dieną kenčia siaubingus skausmus. Teismas, priteisdamas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo D. G., tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei tinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika neturtinės žalos priteisimo bylose, todėl teismo sprendimas ir šioje dalyje yra teisingas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai atsakovų UADB „ERGO Lietuva“ ir D. G. skundai netenkintini, Utenos rajono apylinkės teismas 2009-11-23 sprendimas skundžiamojoje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsakovas D. G. 2008-11-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 2 d. padarymą, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2007-12-22 Utenos mieste (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu vairavo R. G. priklausantį automobilį „VW Golf“, pažeidė Kelių eismo saugumo Taisyklių (KET) 53, 68, 144, 164 punktų reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu S. M. vairuojamu automobiliu „Nissan Primera”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „Floragina“, dėl ko ieškovė buvo sužalota. Dėl kairio kelio sąnario srities muštinės žaizdelės, kairio šlaunikaulio spiralinio lūžio viduriniame trečdalyje su poslinkiu, kairio sėdikaulio lūžimo gūžduobės srityje, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimo, kairio VI šonkaulio lūžimo jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius 2009-05-28 pateikė išvadą dėl S. M. darbo pobūdžio ir sąlygų ir nustatė, kad nuo 2009-05-25 iki 2010-05-27 jos darbingumo lygis tik 40 procentų. Iki tol jai buvo išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir ji po eismo įvykio nedirbo. Nuo 2009-05-25 jai paskirta 693,43 Lt dydžio netekto darbingumo pensija (t. 3, b. l. 171—174) Nuo 2009-05-26 iki 2009-09-30 UAB „Floragina“, su kuria buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovei suteikė atostogas, o nuo 2009-10-08 darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu (DK 125 str. 1 d., t. 3., b. l. 198–199). Ieškovės S. M. santuoka nutraukta, ji augina du vaikus: A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Utenos rajono apylinkės teismas 2008-11-07 nuosprendžiu civilinei ieškovei S. M. ir civilinei ieškovei UAB „Floragina“ pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.
Atsakovo vairuojamo automobilio „VW Golf“, (duomenys neskelbtini), privalomojo draudimo sutartimi valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „ERGO Lietuva“. Iš sutarties nuorašo (t. 1, b. l. 12) matyti, kad tarp automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (savininkas (R. G.)), kurį eismo įvykio metu vairavo neblaivus atsakovas D. G., ir UADB „ERGO Lietuva“ 2007-05-26 sudaryta įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d., sprendė, kad draudikas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka mokėti draudimo išmoką dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 2 str. 23 d. nustato, kad eismo įvykio žala — tai per eismo įvykį padaryta žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė.
Dėl priteistos turtinės žalos dydžio
Utenos rajono teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš UADB „ERGO Lietuva“ 2 100 Lt išlaidų vaikams prižiūrėti, patirtų už privataus asmens J. V. suteiktų paslaugų rašytinės sutarties pagrindu (t. 2., b. l. 5–8, (CK 6.249 str., 6.987 str.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė S. M. dėl patirtų sužalojimų eismo įvykyje, kaip matyti iš medicininių dokumentų duomenų (t. 1, b. l. 136 , t. 3, b. l. 38) , nuo 2007-12-22 iki 2008-01-24 buvo gydoma VšĮ Utenos apskrities ligoninės stacionare, nuo 2007-12-22 iki 2007-12-29-anesteziologijos-reanimacijos skyriuje, po to – chirurgijos skyriuje, 2007-12-28 jai atlikta kaulų ir raumenų sistemos operacija, po gydymo galėjo vaikščioti tik su ramentais, o laisvai vaikščioti ji gali tik po 1–1,5 metų. Vaikų ir namų priežiūros išlaidos dėl nustatytų aplinkybių buvo būtinos. J. V. pagalba po įvykio buvo kitokio pobūdžio, nei iki ieškovės S. M. sužalojimo eismo įvykio metu, o kad gautų pajamų pagal sutartį su S. M. J. V. nedeklaravo mokesčių inspekcijai, nėra aplinkybė, paneigianti jų neišvengiamumo, buvimo ir atlygintinumo.
Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad eismo įvykio metu jai buvo nepataisomai sugadinta žieminė striukė bei džinsai, visa kita apranga, kurių bendra vertė 1000 Lt ir nusprendė, atsižvelgęs į tai, jog dalis šios žalos yra atlyginta (sumokėta 300 Lt), priteisti likusią 700 Lt sumą (t. 1, b. l. 154–151, ieškinys). Kadangi pati ieškovė buvo sužalota, tai tikėtina, kaip ji pati nurodė, kad gydymo įstaigoje jos apranga buvo sukarpyta, kad būtų galima ją be žalos sveikatai nurengti ir suteikti jai medicininę pagalbą. Tokia sugadintų rūbų vertė atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir ji nėra aiškiai per didelė. Įvykis buvo žiemą, kai nešiojama didesnės vertės apranga.
Ieškovė pateikė įrodymus išlaidų advokato pagalbai apmokėti (advokatas K. Rakauskas atstovavo ieškovei ir kaip nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje (susitarimo nuorašas, t. 2., b. l. 10, suma 1000 Lt). Advokatui buvo sumokėta 400 Lt — kvito Nr. 454700 už konsultacijas ikiteisminio tyrimo metu (BPK 106 str. 2 d.).
Utenos rajono apylinkės teismas tenkino iš dalies ieškovės reikalavimą priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ negautas darbo pajamas už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo iš UAB „Floragina“, nuo 2009-10-08 iki sprendimo byloje priėmimo dienos — 2009-11-23 ir priteisė 2 825,20 Lt (CK 6.249 str., 6.987 str.). Ieškovė sprendimo šioje dalyje neginčija.
Akivaizdu, kad ieškovė S. M. tik dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbinga iki 2009-05-25, o nuo 2009-05-25 iki 2010-05-27 darbinga tik iš dalies, 40 procentų. Po eismo įvykio ji faktiškai nebedirbo. Dėl šių aplinkybių ji prarado uždarbio dalį ir yra pagrindas jį priteisti už laiką iki nedarbingumo nustatymo dienos, t. y. 2010-05-27. CK 6.283 str., nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, laikomasi nuostatos, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias nukentėjusioji būtų gavusi, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai ir sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurios prarandamos tapus visiškai ar iš dalies nedarbingu. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Teismas priteisė ieškovei tik nedidelę dalį jos netekto uždarbio, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje, nes ieškovė turi teisę į dėl darbingumo praradimo netekto uždarbio, turėto iki padarytų jai sužalojimų, dalį. Viso prarasto darbo užmokesčio paskirta jai pensija nekompensuoja. Nors ir atsakovas ginčija UAB „Floragina“ galimybę ieškovei mokėti nustatytą darbo užmokestį, bet tai nepaneigia jos teisės jį gauti, o jį praradus dėl kito asmens veiksmais padarytų sužalojimų, reikalauti kompensuoti prarastas pajamas.
Dėl neturtinės žalos.
Privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta D. G. vairuota transporto priemonė „VW Golf“, buvo sudaryta 2007-05-26 (t. l, b. l. 12). Draudimo sutarties sudarymo dieną galiojusi įstatymo redakcija numatė 500 eurų maksimalią draudimo išmokos, skirtos neturtinei žalai atlyginti, sumą. Tokią sumą draudimo bendrovė ir yra išmokėjusi ieškovei (t. 2., b. l. 73 ), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ atžvilgiu atmestinas, neatlygintą neturtinę žalą turi atlyginti įvykio kaltininkas atsakovas D. G.
Atsakovo D. G. kaltė dėl ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl šios aplinkybės įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 3 p.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 2 d. atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, be to, asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 d.). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Nors ir byloje nustatyta, kad ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio kelio sąnario srities muštinės žaizdelės, kairio šlaunikaulio spiralinio lūžio viduriniame trečdalyje su poslinkiu, kairio sėdikaulio lūžimo gūžduobės srityje, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimo, kairio VI šonkaulio lūžimo, bet iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie mėnesį buvo gydoma ligoninės stacionare, kentė fizinius ir dvasinius skausmus, kad praėjus beveik dviems metams po eismo įvykio ieškovei vėl buvo padaryta operacija. Po eismo įvykio ieškovė iki 2009-05-25 buvo nedarbinga, iki 2010-05-27 yra darbinga iš dalies, prarado 60 procentų darbingumo. Ji galėjo vaikščioti tik su ramentais. Ieškovė kentė ir kenčia iki šiol nepatogumus, negalėjo pati tvarkytis, rūpintis vaikais, buitimi. Iš byloje esančių medicininių dokumentų akivaizdu, kad neišvengta liekamųjų reiškinių, apsunkintas judėjimas, galimybė sėdėti. Ieškovei būtinos chirurginės intervencijos bei specialios procedūros. Nėra pagrindo išvadai, kad darbingumas jai atsistatė.
Byloje vertinama ir tai, kad atsakovas D. G. automobilį (didesnio pavojaus šaltinį) vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), o tai rodo jo itin didelį neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Nors ir atsakovo D. G. atlyginimas nedidelis, neviršija minimalaus darbo užmokesčio (t. 3, b. l. 191), jis augina mažametį vaiką (t. 3., b. 1. 191), bet tai negali būti esmine aplinkybe neturtinės žalos atlyginimo mažinimui iki 5000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visetą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, padarytą neturtinę žalą įvertino ir priteisė iš atsakovo D. G. 30 000 Lt. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, vadovaujantis nustatytų kriterijų visuma, yra teismo funkcija. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Ieškovė patyrė ne tik fizinio pobūdžio, bet ir dvasinio pobūdžio neigiamas pasekmes, kurių atsakovas D. G. neįvertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, byla nagrinėjama pagal CPK taisykles. Sprendžiamas ieškinio dydžio klausimas, nesprendžiama, ar yra ieškinio pagrindas. Teismas negali ieškinio atmesti. CPK 83 str. 1 dalies 3 ir 4 p. atleidžia tik ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o CPK 96 str. 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Iš apeliantų, kaip pralaimėjusių bylą šalių, priteistinos ieškovei advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje, iš atsakovo UAB DK „ERGO Lietuva“ – 200 Lt, o iš atsakovo D. G. – 1000 Lt. (t. 4, b. l. 39, kvitas). (CPK 88, 93 , 98 str.), jų nesumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundus: iš atsakovo UAB DK „ERGO Lietuva“ – 148 Lt, D. G. – 898 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-23 sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. G. 1000 Lt ir iš UADB „ERGO Lietuva“ 200 Lt R. M. advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovo D. G. 898 Lt žyminio mokesčio valstybei ir atsakovo UAB DK „ERGO Lietuva“ 148 Lt žyminio mokesčio valstybei, žyminį mokestį sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.