Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-03 · Administracinė byla Nr. AS-525-433-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-03
Bylos Nr.
AS-525-433-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Atsakovas
Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-433/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2; 61.1; 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kaimo bendruomenės „Senieji Berčiūnai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo kaimo bendruomenės „Senieji Berčiūnai“ prašymą atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kaimo bendruomenė „Senieji Berčiūnai“ prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 21-110386-30338; sustabdyti 2010 metų II pusmečio Daukniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto galiojimą; įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę ir Panevėžio apskrities viršininką 10-20 metrų pločio Sanžilės paupį ties Berčiūnais priskirti rekreacinei zonai.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2010 m. gegužės 18 d. pašalinti nurodytus trūkumus.

Pažymėjo, jog pateiktas prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio reikalavimų. Prie pateikto prašymo nėra pridėtas bendruomenės susirinkimo protokolas, kuriuo buvo išrinktas bendruomenės pirmininkas, nepridėti įstatai, iš kurių matytųsi, ar pirmininkas turi teisę kreiptis į teismą be visuotinio susirinkimo pritarimo. Prašyme nenurodyta, kuo skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjo interesus. Be to, pareiškėjui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą. Taip pat bylose, kuriose skundžiamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmuo, kuriam atkurtos nuosavybės teisės, turi būti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Taip pat nurodė, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrįstas jokiais argumentais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2010 m. gegužės 17 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 21-110386-30338; sustabdyti 2010 metų II pusmečio Daukniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto galiojimą; įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę ir Panevėžio apskrities viršininką 10-20 metrų pločio Sanžilės paupį ties Berčiūnais priskirti rekreacinei zonai; išreikalauti iš Panevėžio apskrities administracijos projektus, sprendimus, susijusius su privatizuojamu Sanžilės paupiu.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2010 m. birželio 2 d. pašalinti nurodytus trūkumus, įpareigodamas pareiškėją sukonkretinti pirmą reikalavimą, nurodant kurioje vietoje yra trečiojo suinteresuoto asmens grąžinta žemė ir kaip ji neleidžia bendruomenei naudotis paupiu; antram reikalavimui pagrįsti pateikti konkrečius duomenis kurioje dalyje, dėl kurio sprendinio pageidauja sustabdyti Daukniūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimą ir apsispręsti, ar tai yra ginčo reikalavimas, ar sprendimo reikalavimo užtikrinimo priemonė; sukonkretinti ir nurodyti kurioje vietoje kokia apimtimi bei pateikti projektą atsakovai turėtų būti įpareigoti Sanžilės paupį palikti rekreacine zona; ketvirtam reikalavimui pagrįsti pateikti duomenis, kad jam buvo atsisakyta išduoti medžiagą, nurodant, kokius konkrečiai duomenis pareiškėjas nori išsireikalauti iš atsakovo.

Nurodė, jog 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus. 2010 m. gegužės 17 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas su iš dalies pašalintais trūkumais. Iš patikslinto skundo turinio neaišku, kokia dalis grąžintos nuosavybės pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus ir kuo konkrečiai pasireiškia pažeidimas, nes ginčijamame sprendime numatyti servitutai, teisė naudotis keliu, pėsčiųjų taku ir nustatytos vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Pareiškėjai turi konkrečiai nurodyti, kurioje vietoje yra trečiajam suinteresuotam asmeniui grąžinta žemė ir kaip ji neleidžia pareiškėjui naudotis paupiu. Antru reikalavimu pareiškėjas prašo sustabdyti 2010 metų II pusmečio Daukniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau, kuo konkrečiai šio projekto rengimas pažeidžia pareiškėjo teises nei pirminiame skunde, nei patikslintame skunde nenurodė. Iš nurodyto reikalavimo ir patikslinto skundo turinio neaišku, ar pareiškėjas reiškia šį reikalavimą kaip atskirą ar tai yra jo prašymas taikyti ABTĮ 71 straipsnyje nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti motyvuotas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjai šį reikalavimą reiškia kaip atskirą ginčo reikalavimą, turi jį sukonkretinti ir nurodyti motyvus bei pagrindus, kuriais mano, kad rengiamas ar vykdomas žemėtvarkos projektas pažeidžia ar pažeis jo teises, kokia apimtimi jis pažeidžia jo teises, kaip, jo manymu, turėtų būti rengiamas projektas ar jo atskiri sprendiniai. Tuo tarpu reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nekonkretus ir nepagrįstas jokiais motyvais ir įrodymais. Pareiškėjas turi konkrečiai nurodyti, kokioje vietoje (nuo kur iki kur, atstumas, teritorija ir pan.), pagal kokį rengiamą ar jau parengtą Berčiūnų gyvenvietės projektą galimas toks sprendimas. Savo keliamam reikalavimui pareiškėjas privalo pateikti projektą ar kitą dokumentą, kuris pagrįstų reikalavimą ir būtų su konkrečiomis ribomis. Ketvirtu reikalavimu pareiškėjas prašė išreikalauti ir Panevėžio apskrities administracijos projektus, sprendimus susijusius su Sanžilės privatizuojamu paupiu, tačiau tokiam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjas pats turi teisę kreiptis į valstybės instituciją dėl jo teises liečiančių dokumentų gavimo, o, valstybės institucijai atsisakius pateikti projektus ar sprendimus, pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, kad atsisakyta suteikti duomenis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. Ž-3027 „Dėl Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Daukniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ ir Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 21-110386-30338; sustabdyti Daukniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies prie Sanžilės upelio galiojimą; įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę tokią žemę priskirti rekreacinei.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą, patikslintus skundus dėl Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 21-110386-30338 panaikinimo, dėl sustabdymo Daukniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies prie Sanžilės upelio ir Panevėžio rajono savivaldybės įpareigojimo šią žemę paskirti reakrecijai, dėl dokumentų išreikalavimo iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos laikyti nepaduotais ir grąžinti juos pareiškėjui, kadangi jis nustatytu terminu nepašalino trūkumų, o patikslintą skundą dalyje dėl Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Ž-3027 panaikinimo atsisakyti priimti praleidus terminą skundui paduoti ir neprašant jo atnaujinti.

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo teismo nurodytų trūkumų nepašalino. Dėl pirmo reikalavimo nurodyti, kuo konkrečiai priimtas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus, nenurodė, kokia apimtimi sprendimą reiktų naikinti. Nurodymas, kad sklypas 0,41 ha apimtimi neleidžia bendruomenei prieiti prie upelio nepagrįstas jokiais įrodymais, nes teismas nurodė, kad sprendimu yra nustatytas servitutas takams ir takeliams prie upelio. Be to, pareiškėjas prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. Ž-3027, tačiau tokiam įsakymui apskųsti pareiškėjas praleido 30 dienų terminą, kuris nurodytas ABTĮ 33 straipsnyje, ir neprašė termino atnaujinti, nurodydamas jo praleidimo svarbias priežastis. Todėl tokį reikalavimą atsisakytina priimti, praleidus terminą ir neprašant jo atnaujinti. Pareiškėjas taip pat nepašalino teismo nurodytų trūkumų dėl antro ir trečio skundo reikalavimų. Ketvirto reikalavimo pareiškėjas patikslintame skunde nebereiškė, tačiau neaišku, ar nuo jo atsisakė, nes nurodytų trūkumų nepašalino.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.

Nurodo, kad teismas, remiantis ABTĮ 7 straipsnio 1 dalimi, privalo būti nepriklausomas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismui galėjo įtaką padaryti politikų pasisakymai. Teigia, jog teismas turėjo vadovautis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, o iš pateikto skundo aiškus ginčo dalykas – pažeistas viešasis interesas, o gyventojai nebegali ir nebegalės prieiti prie upelio. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo teismui terminą, kadangi pareiškėjui apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 26 d. atsiuntė raštą, nuo kurio gavimo ir turi būti skaičiuojamas skundo padavimo teismui terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas, patikslintu skundu kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. Ž-3027 „Dėl Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Daukniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) (1) ir Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 21-110386-30338 (2); sustabdyti Daukniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies prie Sanžilės upelio galiojimą (3); įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę tokią žemę priskirti rekreacinei (4). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pirmasis skundo reikalavimas paduotas praleidus skundo padavimo teismui terminą, ir jo neprašoma atnaujinti, tuo tarpu kitus skundo reikalavimus iš esmės atsisakyta priimti, konstatavus, jog pareiškėjas nepašalino ankstesnėmis teismo nutartimis nurodytų trūkumų.

Bylos medžiaga tvirtina, kad skundžiamas įsakymas priimtas 2008 m. liepos 15 d., o skundas su reikalavimu panaikinti minėtą aktą pirmosios instancijos teismui paduotas 2010 m. gegužės 26 d. (b.l. 29). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir duomenis, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis iš esmės turėjo pagrindą padaryti išvadai, jog pareiškėjas praleido skundo dėl tokio akto panaikinimo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas termino atnaujinti neprašė, todėl tokią skundo dalį pagrįstai atsisakyta priimti. Pastebėtina, jog tokia išvada neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant aplinkybes, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios ir objektyvios priežastys termino atnaujinimui.

Pareiškėjas skundu taip pat reikalavo panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 21-110386-30338, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės B. Ž. į žemę Berčiūnų kaime. Toks reikalavimas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad, atkūrus nuosavybės teises į nurodytą žemės sklypą, bus apribota Berčiūnų kaimo gyventojų ir poilsiautojų galimybė prieiti prie upelio. Atskirajame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad, priimant minėtą sprendimą, pažeistas viešasis interesas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. A502-304/2009, A11-443/2005), teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs tokių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kilusio ginčo dėl Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. sausio 27 d. sprendimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, padarė išvadas, kad pareiškėjas neįrodė materialinio suinteresuotumo, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti minėtą sprendimą.

Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas sustabdyti Daukniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies prie Sanžilės upelio galiojimą, remiantis ABTĮ nuostatomis, vertintinas kaip prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti, jis neturėjo pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog toks prašymas nebuvo pagrįstas iš esmės jokiomis aplinkybėmis. Tačiau tokia teismo išvada, galimai priėmus pareiškėjo skundo dalį, netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą pateikiant prašymą taikyti vieną iš ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę žemę prie Sanžilės upelio priskirti rekreacinei. Pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti, remdamasis tuo, kad reikalavimas nekonkretus, nepagrįstas jokiais motyvais ir įrodymais. Įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo patikslintą skundą, sutiktina su tokia teismo išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, jog atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 21-110386-30338 panaikinimo, naikintina ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo kaimo bendruomenės „Senieji Berčiūnai“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 21-110386-30338, ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas