Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Biržų r. Plikių k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokymo centro II kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokymo centro I kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. Salamiesčio mstl., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) centro I kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamieji A. S., O. M. ir Ž. A. kaltinami tuo, jog jie 2012 m. spalio 31 d. apie 21.00 val. veikdami bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, Kupiškio r., Alizavos sen., Salamiesčio mstl., Mokyklos gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdami vieninga tyčia, įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: pribėgę prie automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidarę automobilio vairuotojo pusės, ir keleivio pusės duris, rankomis ir kojomis sudavė D. M. ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, nuplėšė automobilio vairuotojo pusės durelių rankeną, vidinę apdailą, O. M. nukreipiant daiktą panašiu į pistoletą ir sakant „peršausiu, kojas, nori skylių“, taip bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė D. M. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad stovėdami prie mokyklos matė atvažiuojantį automobilį, Ž. A. pasakius, kad juo važiuoja D. M., visi nubėgo prie automobilio. Ž. A. atidarė vairuotojo dureles, o R. Ž. – priekines keleivio, liepė ten sėdėjusiam vaikinui išlipti. Jis spyrė vieną kartą sėdinčiam D. M., kur pataikė, ar į ranką, ar į sėdmenis, pasakyti negali. Matė, kaip O. M. D. M. vieną kartą sudavė, o ar sudavė Ž. A. nematė. Neneigia, jog nukentėjusiajam galėjo būti viso suduota apie 15 smūgių. Matė, kaip O. M. išsitraukęs žaislinį pistoletą jį nukreipė į nukentėjusysis, paklausė, ar šis nenorįs skylių, pagrasino peršauti kojas. Dėl ko smurtavo prieš nukentėjusįjį, paaiškinti negali. Dėl to, ką padarė, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir žada ateityje nenusikalsti.

Kaltinamasis O. M. kaltu prisipažino visiškai, parodė, jog po to, kai atvažiavo D. M., Ž. A. pasiūlė nueiti su juo pasišnekėti, visi penkiese nuėjo. Automobilio vairuotojo dureles atidarė Ž. A., po ko jis, O. M., ranka sudavė sėdėjusiam D. M., išsitraukė žaislinį pistoletą ir juo pagrasino D. M.. Dėl padarytos veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygino. Nurodo, jog daugiau taip nebesielgs.

Kaltinamasis Ž. A. kaltę pripažino iš dalies bei parodė, jog matė, kai automobiliu atvažiavo D. M., apie tai pasakė su juo stovėjusiems draugams, po ko visi nubėgo prie automobilio, jis atidarė vairuotojo dureles. Neigia sudavęs smūgius, parodė, jog matė, kaip O. M. sudavė ranka sėdėjusiam D. M., išsitraukęs žaislinį pistoletą pagrasino. Dėl ko bėgo prie nukentėjusiojo, nepaaiškino, tačiau pripažino, jog anksčiau yra konfliktavęs su nukentėjusiuoju.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis D. M. parodė, jog atvažiavus į Salamiesčio miestelį pas K. N. ir sustojus, prie automobilio pribėgo penkiese, tarp jų buvo visi kaltinamieji, jo dureles pradarė Ž. A. ir iškart prasidėjo smūgiai. Buvo suduota apie 15 smūgių, jo nuomone, smūgiavo visi. Dėl ko prieš jį buvo smurtauta, nežino, iš jį puolusiųjų pažinojo tik vieną Ž. A., kuris ir anksčiau prie jo kibęs yra. Kitų asmenų nepažinojo ir dėl ko šie puolė, jis nesupranta. Teigia, jog jokių SMS žinučių Ž. A. nesiuntinėjo. Visų prieš jį smurtavusių asmenų pavardes sužinojo iš automobilyje sėdėjusių K. N. ir Ž. P.. Po įvykio kaltinamieji buvo atėję, jo atsiprašė, atlygino padarytą žalą.

Liudytojas I. P. parodė, jog jis buvo priekinėje keleivio sėdynėje, kai vienas vaikinas pradarė priekines vairuotojo dureles ir pasipylė smūgiai automobilį atvairavusiam D. M.. Kažkas priėję prie jo pusės atidarė dureles ir liepė išlipo. Jis išlipo ir matė, kad juos užpuolė 5 ar 6 jaunuoliai, kurie pasikeisdami mušė D. M.. Dėl ko buvo smurtaujama, niekas nesuprato. Kai užpuolę jaunuoliai pasišalino, su jais buvusios merginos pasakė puolusiųjų pavardes.

Liudytoja K. N. parodė, jog sėdėjo automobilyje, kai Ž. A. pravėrė automobilio vairuotojo dureles ir pasipylė smūgiai D. M.. Teismo posėdyje parodė, jog kas smūgiavo, pasakyti negali, nes buvo tamsu, automobilyje matė tik rankas ir kojas. Taip pat girdėjo, kaip O. M. klausė D. M., ar šis norįs skylių, A. S. tuo metu laikė ginklą. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė, jog prieš D. M. smurtavo Ž. A., negali pasakyti, gal suklydo, gal nurodė melagingai, nes ją apklausinėjusi moteris „daug klausinėjo“, nežinojo, ką atsakyti.

Liudytoja Ž. P. parodė, jog Ž. A. atidarius automobilio dureles, visi pradėjo mušti vairuotojo vietoje sėdėjusį D. M.. Mušė tiek iš jo pusės, tiek ir iš keleivio pusės. Kas konkrečiai mušė, pasakyti negali, tačiau jai atrodė visi, išskyrus gal tik Ž. A., kuris pradarė automobilio dureles. Taip pat girdėjo, kaip A. S. klausė D. M., ar šis nenorįs skylių, tačiau paties ginklo nematė, tik iš konteksto suprato, kad toks gali būti.

Liudytojas A. B. parodė, jog matė, kaip visi penki – Ž. A., O. M., A. S., R. Ž. ir J. G. nubėgo prie sustojusio automobilio, pradėjo aplink jį lakstyti, girdėjo mušimui būdingus garsus, tačiau kas ten ką mušė, nematė, nes buvo per tamsu.

Liudytoja M. B. parodė, jog matė, kaip Ž. A. O. M., A. S., R. Ž. ir J. G. nubėgo prie automobilio, Ž. A. atidarė dureles, kažką pasakė, ir prasidėjo mušimas. Kas ir kiek konkrečiai sudavė, pasakyti negali, bet mano, kad mušė visi. Taip pat girdėjo, kaip A. S. grasino D. M..

Liudytoja Z. G. parodė, jog išgirdusi triukšmą gatvėje, merginų spiegimą išėjo į gatvę pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kaip penki jaunuoliai, tarp kurių buvo ir kaltinamieji, kažką rėkavo prie automobilio. Jai pasakius, kad iškvies policiją, tie penki atsitraukė. Dukroms pasakius, kad D. M. kruvinas, leido jam apsiprausti. Matė, kad jo veidas yra ištinęs, kruvinas.

Liudytojas M. K. parodė, jog jis buvo automobilyje, kai prasidėjo mušimas. Kiek suprato iš aplinkybių, D. M. buvo mušamas už kažkokias siuntinėtas žinutes. Mušusiųjų buvo tarp 5-7, jų nepažinojo. Ar visi mušė, tiksliai pasakyti negali, nes jų aplink automobilį daug buvo, jie mušė D. M., laužė jo automobilį.

Liudytoja Z. R. parodė, jog ji ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo nepilnametę K. N., apklausa buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, apklausoje dalyvavo ir socialinė pedagogė. Apklausos metu K. N. neabejodama tvirtino, kad Ž. A. smurtavo prieš D. M., jokio spaudimo jai nebuvo daroma.

Iš protokolo-pareiškimo (T. 1, b.l. 1) matyti, jog D. M. į policiją kreipėsi 2012-10-31, informavo, jog buvo sumuštas 6 ar 7 jaunuolių. Iš automobilio apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 9-11) matyti, jog apžiūrėjus automobilį OPEL VECTRA vairuotojo durelės iš vidinės pusės rastos apgadintos, nuplėšta dalis durelių apdailos, nulaužta rankena. Iš specialisto išvados (T. 1, b.l. 18) matyti, jog D. M. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, junginės kraujosruvos abejose akyse, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje; sužalojimai padaryti ne mažiau 3 kartus suduodant kumščiu, spiriant koja ar panašiai. Iš įtariamojo O. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (T. 1, b.l. 116-118) matyti, jog O. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur stovėjo D. M. automobilis, paaiškino, jog jame sėdėjusiam D. M. sudavė vieną smūgį, taip pat pridėjęs pistoletą prie galvos grasino, bei parodė vietą, kur pistoletą išmėtė.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teismas nelaiko įrodymais parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolus (T. 1, b.l. 42-43, 46-47), kadangi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas neatpažino nei O. M., nei A. S., o juos nurodė tik po tyrėjos užuominų apie galimai padariusius asmenis. Šie nukentėjusiojo paaiškinimai, įvertinus aplinkybę, kad jis tų asmenų iki įvykio nepažinojo, tuo metu buvo tamsus paros metas, teismą įtikino, tuo labiau, jog nuotraukoje užfiksuoti O. M. ir A. S. atrodo gerokai jaunesni nei bylos nagrinėjimo metu, be to, nukentėjusiajam apkalbėti kaltinamuosius nėra pagrindo. Pripažįstama, kad šie duomenys gauti pažeidžiant nustatytą tvarką (ikiteisminio tyrimo pareigūnas nei užuominomis, nei tiesiogiai nurodydamas asmenį negali daryti įtakos asmeniui, dalyvaujančiam parodyme atpažinti), ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama priimant galutinį procesinį sprendimą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, pribėgę prie nukentėjusiojo automobilio bei atidarę dureles, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, naikino jo turtą, kas patvirtiną įžūlų kaltinamųjų elgesį, šie veiksmai buvo atlikti dėl menkavertės priežasties, siekiant pažeminti nukentėjusįjį ir jį sužaloti, matant pašaliniams asmenims, dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei pažeista viešoji tvarka, todėl kaltinamųjų veiksmai pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai. Teismas atmeta kaltinamojo Ž. A. paaiškinimus, jog jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, šie kaltinamojo paaiškinimai yra paneigti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos K. N., asmeniškai gerai pažinojusios Ž. A., parodymais, tai netiesiogiai patvirtina ir įvykio aplinkybės. Nustatyta, jog tarpusavio nesutarimai tarp smurtaujančio ir nukentėjusiojo buvo tik tarp Ž. A. ir nukentėjusiojo, Ž. A. pirmas pribėgo prie nukentėjusiojo automobilio, pradarė vairuotojo dureles, po ko praktiškai iškart prasidėjo smurtiniai veiksmai, todėl teismui nėra pagrindo abejoti liudytoja apklaustos Z. R. paaiškinimais, jog K. N. Ž. A. įvardino vieną iš asmenų, smurtavusių prieš nukentėjusįjį. Tai, kad smurtavo visi, nurodė ir nukentėjusysis D. M.. Tos aplinkybės, kad Ž. A. smurtavo prieš nukentėjusįjį D. M., nepaneigė nei kiti kaltinamieji, nei liudytojais apklausti asmenys, betarpiškai dalyvavę įvykyje. Kita vertus, iš esmės pripažinus, jog kaltinamieji veikė vieninga tyčia, kaip bendrininkų grupė, kaltinamojo Ž. A. veiksmai (pribėgimas prie automobilio, durelių pradarymas), tikslas (asmeninis suinteresuotumas), net jei ir būtų nenustatyta, jog jis smurto nenaudojo, užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 str. 1 d. kaip bendrininkui, ir įtakos gali turėti tik taikomų poveikio priemonių apimčiai ir dydžiui.

Kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo Ž. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas nelaiko jo kaltės pripažinimo lengvinančia aplinkybę atsižvelgęs į tai, jog jis neigia naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, todėl nėra pagrindo pripažinti būtino lengvinančios aplinkybės požymio – nuoširdumo.

Kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, mokosi, už nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą, duomenų, jog anksčiau būtų nusikaltęs, nėra (T. 1, b.l. 107), yra kaltinamas padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikaltimą, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (T. 1, b.l. 101), aplinka, kurioje gyvena nepilnametis, yra tinkama (T. 1, b.l. 99-100). Elgesio pokyčius į gerąją pusę patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi A. S. motina M. S.. Pats A. S. teigia, jog išvadas padarė ir ateityje nenusikals. Todėl siekiant padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, atsižvelgiant į jo amžių ir socialinę brandą, į tai, jog atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino padarytą turtinę žalą, bei esant pagrindui manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, remiantis BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., A. S. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o byla nutraukiama. Remiantis BK 93 str. 2 d., kaltinamajam, atsižvelgus į jo elgesį, vaidmenį, požiūrį į padarytą nusikaltimą, siekiant jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, remiantis BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 2 d., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., kaltinamajam tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus. Manoma, kad šios priemonės turės teigiamą poveikį kaltinamajam.

Kaltinamasis O. M. nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas nepilnamečiu, mokosi, už nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą, duomenų, jog anksčiau būtų nusikaltęs, nėra (T. 1, b.l. 134), yra kaltinamas padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikaltimą, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (T. 1, b.l. 126), gyvena su mama ir močiute, aplinka šeimoje – teigiama (T. 1, b.l. 123-124). Elgesio pokyčius į gerąją pusę patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi O. M. motina A. M.. Pats O. M. taip pat nurodo, jog išvadas padarė ir ateityje nenusikals. Todėl siekiant padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, atsižvelgiant į jo amžių ir socialinę brandą, į tai, jog atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino padarytą turtinę žalą, bei esant pagrindui manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, remiantis BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., O. M. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o byla nutraukiama. Remiantis BK 93 str. 2 d., kaltinamajam, atsižvelgus į jo elgesį, vaidmenį, požiūrį į padarytą nusikaltimą, siekiant jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, remiantis BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 2 d., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., kaltinamajam tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus. Manoma, kad šios priemonės turės teigiamą poveikį kaltinamajam.

Kaltinamasis Ž. A. taip pat padarė būdamas nepilnamečiu, mokosi, už nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą, duomenų, jog anksčiau būtų nusikaltęs, nėra (T. 1, b.l. 155), yra kaltinamas padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino iš dalies, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, gyvena su tėvais. Ž. A. motina S. A. vaiką teismo posėdyje charakterizavo patenkinamai, nurodžiusi, jog dėl vaiko pamokų nelankymo buvo tekę nueiti į mokymosi įstaigą, bet vėliau Ž. A. elgesys pasikeitė. Pats Ž. A. teigia, jog daugiau nebenusikals. Todėl siekiant padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, atsižvelgiant į jo amžių ir socialinę brandą, į tai, jog atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino padarytą turtinę žalą, bei esant pagrindui manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, remiantis BK 93 str. 1 d. 1 p., yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o byla nutraukiama. Remiantis BK 93 str. 2 d., kaltinamajam, atsižvelgus į jo elgesį, vaidmenį, požiūrį į padarytą nusikaltimą, siekiant jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, remiantis BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 2 d., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., kaltinamajam tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus. Kadangi Ž. A. iki įvykio vienintelis pažinojo nukentėjusįjį, buvo su juo anksčiau konfliktavęs, kas duoda pagrindą teigti, jog jis, Ž. A., buvo konflikto iniciatorius (kaltinamieji pripažino, kad po jo žodžių „D. atvažiavo“ visi puolė prie nukentėjusiojo), taip pat neigia tam tikras aplinkybes, susijusias su smurto panaudojimu, jam yra skiriamos griežtesnės auklėjimo poveikio priemonės ir manoma, kad jos pasieks poveikio priemonėms keliamus tikslus.

Kaltinamiesiems O. M., A. S. ir Ž. A. nukentėjusiajam D. M. atlyginus turtinę žalą (T. 2, b.l. 31-33), civilinis procesas pagal 2012 m. gruodžio 6 d. D. M. ieškinį kaltinamiesiems dėl 900 Lt turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 str.).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vardu pareiškė kaltinamiesiems 124,25 Lt dydžio civilinį ieškinį (T. 1, T. 1, b.l. 23-24). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl nukentėjusiojo D. M. patirtos gydymo išlaidos, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Nurodė, kad gydymo išlaidas sudaro D. M. 2012-11-01 gydytojo otorinolaringologo bei gydytojo radiologo konsultacija VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (86,78 Lt) bei 2012-11-02 gydytojo radiologo konsultacija VšĮ Kupiškio ligoninėje (37,47 Lt), šią sumą sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų D. M. gydymui buvo išleista 124,25 Lt, ši suma buvo apmokėta iš PSDF, kaltinamieji privalo atlyginti padarytą žalą. Kadangi, remiantis LR sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, žala iš kaltinamųjų priteisiama šiai institucijai. Jei kaltinamieji, kurie yra nepilnamečiai, neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamos dalies išieškojimas nukreipiamas į kiekvieno iš jų atstovės pagal įstatymą turtą (CK 6.276 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

n usprendžia:

A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p. pagrindais). Remiantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 2 d., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5p., paskirti A. S. auklėjamojo poveikio priemones:

- elgesio apribojimą aštuoniems (8) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu mokytis, ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

- 30 val. (trisdešimt valandų) nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant šias valandas išdirbti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. S., iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

O. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p. pagrindais). Remiantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 2 d., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5p., paskirti O. M. auklėjamojo poveikio priemones:

- elgesio apribojimą aštuoniems (8) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu mokytis, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

- 30 val. (trisdešimt valandų) nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant šias valandas išdirbti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą O. M., iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 93 str. 1 d. 1 p. pagrindais). Remiantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 2 d., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5p., paskirti Ž. A. auklėjamojo poveikio priemones:

- elgesio apribojimą vienuolikai (11) mėnesių, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

- 50 val. (penkiasdešimt valandų) nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant šias valandas išdirbti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą Ž. A., iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, b. į. k. 191351679, tenkinti visiškai ir iš A. S., O. M. bei Ž. A. solidariai priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 124,25 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus 25 ct) žalos atlyginimo, o jei A. S., O. M. bei Ž. A. neturės pajamų ar lėšų ieškiniui padengti, žalos atitinkamą dalį (po 41,42 Lt) subsidiariai priteisti iš jų atstovių pagal įstatymą M. S., A. M. bei S. A..

Civilinį procesą pagal 2012 m. gruodžio 6 d. D. M. ieškinį kaltinamiesiems O. M., A. S. ir Ž. A. dėl 900 Lt turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.