Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-20047-285/2011, kuria patenkintas pareiškėjo UAB Medicinos banko pakartotinis patikslintas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Spręsdamas pareiškimo pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog 2008-09-11 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.22-27), J. R. J., užtikrindama 45 755 Eur paskolos, suteiktos E. D. pagal 2008-09-08 kredito sutartį Nr. LOAN 80308 (t.1, b.l.12-17), grąžinimą kreditoriui UAB Medicinos bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, plane 5, 46,08 kv. m bendras plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Skolininkė E. D. prievolės pagal 2008-09-08 kredito sutartį kreditoriui UAB Medicinos bankui neįvykdė. Kreditorius ir skolininkė 2009-08-13 sudarė papildomą susitarimą Nr.1 (t.1, b.l.153-154), kuriuo susitarta nesumokėtų palūkanų ir delspinigių mokėjimą atidėti iki 2010-07-03, atkelti pradelstą grąžinti kredito sumą ir pakeisti kredito grąžinimo grafiką. Tačiau po papildomo susitarimo Nr.1 pasirašymo skolininkė prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas tinkamai nevykdė. 2010-04-08 papildomu susitarimu Nr.2 (t.1, b.l.155-156) kreditorius ir skolininkė sutarė pakeisti kredito grąžinimo grafiką, atidėti priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas bei delspinigius. Tačiau skolininkė nuo 2010-04-30 palūkanų nemokėjo, o nuo 2010-05-03 negrąžino mokėtino kredito dalių. Kreditorius 2010-06-03 raštu (t.1, b.l.161) informavo skolininkę apie sutarties sąlygų nevykdymą ir nustatė papildomą terminą iki 2010-06-17 prievolei įvykdyti. Tačiau skolininkė jokių įsipareigojimų nevykdė, į kreditorių dėl skolos grąžinimo nesikreipė, prašymo atidėti prievolių vykdymo terminus nepateikė. Teismas nustatė, jog pagal Kredito sutarties 7.5 punktą kreditorius turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, įspėjus skolininką raštu prieš 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo kreditoriaus pranešimo išsiuntimo dienos, nutraukti sutartį prieš terminą ir (arba) pareikalauti, kad skolininkas per 10 kalendorinių dienų nuo banko pranešimo išsiuntimo dienos grąžintų visą kreditą prieš terminą, sumokėtų priskaičiuotas palūkanas bei kitas mokėtinas sumas. Teismas nustatė, jog mokėjimai pagal kredito sutartį nebuvo vykdomi ilgą laiką, todėl pripažino, jog skolininkė pažeidė esmines sutarties sąlygas (kreditavimo sutarties 7.5.2 p.). Kreditorius 2011-02-18 pranešimu Nr.553 (t.1, b.l.165) informavo skolininkę bei įkeisto turto savininkę, kad vadovaudamasis sutarties 7.5 punktu, 2011-03-01 vienašališkai nutraukia 2008-09-08 kredito sutartį. Pranešimas įteiktas skolininkės tėvui 2011-02-19 (t.1, b.l.171), apie sutarties nutraukimą pranešta kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Nustatęs, kad Kredito sutartis nutraukta, teismas pripažino, jog kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. Todėl kreditoriaus patikslintą pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo patenkino.

Atskiruoju skundu (t.2, b.l.3-5) suinteresuotas asmuo (įkeisto turto savininkė) J. R. J. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti. Skunde nurodoma, jog Kauno apygardos teismas 2011-10-18 nutartimi panaikindamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-28 nutartį, konstatavo, jog tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos, taip pat patikrinti, ar hipotekos teisėjui yra pateikti visi vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (LAT 200-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009; LAT 2010-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-50/2010). Apeliantės nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas rėmėsi tik kreditoriaus prašyme suformuotomis prielaidomis, tokiu būdu pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo tenkinimą, LAT formuojamą teismų praktiką. Vadovaudamasis kreditoriaus pateiktomis aplinkybėmis, t. y. jog kreditorius skolininkę apie prievolių nevykdymą informuodavo žodžiu ir jog buvo nutraukta įkeisto turto draudimo sutartis, teismas iš esmės pažeidė LAT senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkto nuostatas, numatančias, jog civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Kreditorius nepateikė jokių rašytinių įrodymų (telefonų išklotinių ir pan.), jog apie prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą jis informuotų skolininkus žodžiu, o ne raštu. Be to, iš kreditoriaus 2011-11-21 prašymo dėl procesinio pobūdžio trūkumų pašalinimo ir įrodymų išreikalavimo (t.1, b.l.149-151) matyti, jog kreditorius prašo teismo iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ išreikalauti informaciją apie su skolininke sudarytos draudimo sutarties nutraukimą/pratęsimą arba išduoti liudijimą minėtajai informacijai gauti. Darytina išvada, jog prašymo teismui pateikimo metu įrodymų apie įkeisto daikto draudimo sutarties nutraukimą kreditorius neturėjo, o teismas šias svarbias bylai aplinkybes konstatavo vadovaudamasis tik prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2008-09-11 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.22-27), J. R. J., užtikrindama 45 755 Eur paskolos, suteiktos E. D. pagal 2008-09-08 kredito sutartį Nr. LOAN 80308 (t.1, b.l.12-17), grąžinimą kreditoriui UAB Medicinos bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, plane 5, 46,08 kv. m bendras plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Skolininkė E. D. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui pagal kredito sutartį nevykdė, todėl kreditorius 2011 05 11 kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (t.1, b.l.4-5). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-20 nutartimi įkeistą turtą areštavo ir įspėjo skolininkę E. D. bei įkeisto turto savininkę J. R. J., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (t.1, b.l.41). 2011-07-26 teismas gavo kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (t.1, b.l.71-72), kurį 2011-07-28 nutartimi (b.l.79-80) patenkino ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkės E. D. 55 412,68 Eur skolos, 8,79188 proc. sutartinių metinių palūkanų už negrąžinto kredito likutį (45 755,00 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą (55 412,68 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2011-07-26 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, 137 Lt žyminio mokesčio, teismas taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, nuosavybės teise priklausantį J. R. J.. Šį teismo sprendimą suinteresuotas asmuo skundė apeliacine tvarka. Tenkindamas įkeisto turto savininkės J. R. J. atskirąjį skundą (t.1, b.l.89-91), Kauno apygardos teismas 2011-10-18 nutartimi (t.1, b.l.128-132) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-28 nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuose apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, teismas, nustatęs, jog paskolos sutartis yra vartojimo, turi ex officio patikrinti ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ir įstatyme nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos ( 1 t. b.l. 128-132).

2011-11-22 teisme gautas patikslintas kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo (t.1, b.l.149-151). Šiuo atveju, spręsdamas patikslinto pareiškimo pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad skolininkė E. D. prievolės pagal 2008-09-08 kredito sutartį kreditoriui UAB Medicinos bankui neįvykdė. Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, kad kreditorius ir skolininkė 2009-08-13 sudarė papildomą susitarimą Nr.1 (t.1, b.l.153-154), kuriuo susitarta nesumokėtų palūkanų ir delspinigių mokėjimą atidėti iki 2010-07-03, atkelti pradelstą grąžinti kredito sumą ir pakeisti kredito grąžinimo grafiką. Tačiau ir po papildomo susitarimo Nr.1 pasirašymo skolininkė prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas tinkamai nevykdė. 2010-04-08 papildomu susitarimu Nr.2 (t.1, b.l.155-156) kreditorius ir skolininkė sutarė pakeisti kredito grąžinimo grafiką, atidėti priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas bei delspinigius. Tačiau skolininkė nuo 2010-04-30 palūkanų nemokėjo, o nuo 2010-05-03 negrąžino mokėtino kredito dalių. Kreditorius 2010-06-03 raštu (t.1, b.l.161) informavo skolininkę apie sutarties sąlygų nevykdymą ir nustatė papildomą terminą iki 2010-06-17 prievolei įvykdyti. Tačiau skolininkė jokių įsipareigojimų nevykdė, į kreditorių dėl skolos grąžinimo nesikreipė, prašymo atidėti prievolių vykdymo terminus nepateikė. Teismas nustatė, jog pagal Kredito sutarties 7.5 punktą kreditorius turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, įspėjus skolininką raštu prieš 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo kreditoriaus pranešimo išsiuntimo dienos, nutraukti sutartį prieš terminą ir (arba) pareikalauti, kad skolininkas per 10 kalendorinių dienų nuo banko pranešimo išsiuntimo dienos grąžintų visą kreditą prieš terminą, sumokėtų priskaičiuotas palūkanas bei kitas mokėtinas sumas. Teismas nustatė, jog mokėjimai pagal kredito sutartį nebuvo vykdomi ilgą laiką, todėl pripažino, jog skolininkė pažeidė esmines sutarties sąlygas (kreditavimo sutarties 7.5.2 p.). Kreditorius 2011-02-18 pranešimu Nr.553 (t.1, b.l.165) informavo skolininkę bei įkeisto turto savininkę, kad vadovaudamasis sutarties 7.5 punktu, 2011-03-01 vienašališkai nutraukia 2008-09-08 kredito sutartį. Pranešimas įteiktas skolininkės tėvui 2011-02-19 (t.1, b.l.171), apie sutarties nutraukimą pranešta kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Nustatęs, kad Kredito sutartis nutraukta, teismas pripažino, jog kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. Todėl kreditoriaus patikslintą pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo patenkino.

Kauno apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal LR CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė sutartis, užtikrinta hipoteka. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta Kreditavimo sutarties sąlygose šalys numatė Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindus, sąlygas ir tvarką ( 1 t. b.l. 16, Sutarties 7.5 punktas). Byloje ginčo, kad skolininkė pažeidė Kreditavimo sutarties sąlygas kredito grąžinimo dalyje nėra. Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad skolininkei apie kreditavimo sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankas 2011-02-18 įspėjimą (1 t. b.l b.l.29), kuriame nurodoma, kad skolininkei nepadengus susidariusio įsiskolinimo, bankas nutrauks kreditavimo sutartį, išsiuntė kreditavimo sutartyje nurodytu skolininkės ir įkaito davėjos adresu (1 t. b.l. 31-37). Kreditorius 2011-02-18 pranešimu Nr.553 (t.1, b.l.165) informavo skolininkę bei įkeisto turto savininkę, kad vadovaudamasis sutarties 7.5 punktu, 2011-03-01 vienašališkai nutraukia 2008-09-08 kredito sutartį. Pranešimas įteiktas skolininkės tėvui 2011-02-19 (t.1, b.l.171), todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apie sutarties nutraukimą suinteresuotiems asmenims buvo pranešta kredito sutartyje ir įstatyme nustatytais terminais ir tvarka. LR CK 6.218 str. nereikalauja pranešimo apie sutarties nutraukimą skolininkui įteikimo - pakanka tik pranešti kitai šaliai. Todėl LR CK 6.166 ir yra įtvirtinta tik žinojimo prezumpcija, reiškianti, jog pranešimas tapo žinomas adresatui, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą, o ne tada, kai kita šalis perskaitė pranešimą arba tokį pranešimą gavo fiziškai. Apeliantės skunde nurodoma aplinkybė, jog kreditorius nepateikė jokių rašytinių įrodymų (telefonų išklotinių ir pan.), jog apie prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą jis informavęs skolininkus, todėl nepasitvirtino (LR CPK 178 str.). Kauno apygardos teismas pažymi, kad LAT 2009-06-18 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-241/2009 pabrėžiama, kad „<...> reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis <...> Atsižvelgiant į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis).“

Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat įvertina ir tą nustatytą faktinę aplinkybę, jog sutarties nuostatas skolininkai kredito grąžinimo dalyje pažeidė iš esmės, nes negražino didelės sumos kredito dalies šalių nustatytu terminu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad Bankas siekė bendradarbiauti su skolininke, ne kartą atidėjo paskolos ir palūkanų mokėjimo terminą. Tai patvirtina tos aplinkybės, jog kreditorius ir skolininkė 2009-08-13 sudarė papildomą susitarimą Nr.1 (t.1, b.l.153-154), kuriuo susitarta nesumokėtų palūkanų ir delspinigių mokėjimą atidėti iki 2010-07-03, atkelti pradelstą grąžinti kredito sumą ir pakeisti kredito grąžinimo grafiką. Tačiau ir po papildomo susitarimo Nr.1 pasirašymo skolininkė prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas tinkamai nevykdė. Vėliau, 2010-04-08 papildomu susitarimu Nr.2 (t.1, b.l.155-156) kreditorius ir skolininkė sutarė pakeisti kredito grąžinimo grafiką, atidėti priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas bei delspinigius. Tačiau skolininkė nuo 2010-04-30 palūkanų nemokėjo, o nuo 2010-05-03 negrąžino mokėtino kredito dalių. Kreditorius 2010-06-03 raštu (t.1, b.l.161) informavo skolininkę apie sutarties sąlygų nevykdymą ir nustatė papildomą terminą iki 2010-06-17 prievolei įvykdyti. Tačiau skolininkė savo įsipareigojimų nevykdė, į kreditorių dėl skolos grąžinimo ar jos atidėjimo daugiau nesikreipė, prašymo atidėti prievolių vykdymo terminus nepateikė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, yra nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, kuriuose teigiama, jog kreditorius be faktinio ir teisinio pagrindo vienašališkai nutraukė kredito sutartį anksčiau laiko.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvais, kad teismas nesilaikė pareigos ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Šalys teikdamos-priimdamos paskolą nenurodė, kokia yra kredito paskirtis. Nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad už suteiktą kreditą nebuvo įgytas hipoteka įkeistas turtas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti, kad suteikta skolininkei paskola buvo skirta vartojimui ir kvalifikuotina kaip vartojimo paskola.

Kauno apygardos teismas taip pat įvertina ir tas nustatytas aplinkybes byloje, jog pirmosios instancijos teismas Kauno apygardos teismo 2011-10-18 nutartyje įtvirtintą įpareigojimą (t.1, b.l.128-132) patikrinti ar nagrinėjamos byloje kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos, yra sąžiningos, įvykdė, kadangi pareikalavo iš kreditoriaus papildomų įrodymų (1 t. b.l. 145-177), juos ištyrė, skundžiamoje teismo nutartyje įvertino, nenustatė, kad minėtos sąlygos yra nesąžiningos ir pažeidžiančios skolininkės interesus.

Teismas todėl konstatuoja, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos, teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo tvarka ir procedūras, tinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigas šalims, todėl teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra paliktina galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį palikti nepakeistą.