Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-49/2007 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1; 1.2.14.10; 2.4.6.4.1.

2007 m. gegužės 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro, nuteistojo J. T., civilinio ieškovo UAB ,,Vaivorykštė“ atstovo A. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bausmė nuteistajam sumažinta vienu penktadaliu.

J. T. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl baldų vagystės bei pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl katilinės įrangos vagystės išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš J. T. priteista UAB ,,Vaivorykštė“ naudai 151189, 08 Lt žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,Vaivorykštė“, registruotos Šiaulių mieste, Gytarių g. 25, prezidentu, atsakingu už bendrovės ūkinę veiklą ir vadovavimą jai, tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį UAB ,,Vaivorykštė“ 151189,08 lito turtą. J. T. 1997-04-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB BĮ ,,Alstika“ dėl 151189,08 lito vertės aliumininių konstrukcijų pirkimo. Jis 1997-05-09 UAB ,,Vaivorykštė“ vardu sudarė trišalę užskaitą-sutartį Nr. 05-1 su UAB ,,Pypkė“ ir UAB BĮ ,,Alstika“, numačiusią, jog UAB ,,Pypkė“ perduoda UAB BĮ ,,Alstika“ skolinius įsipareigojimus UAB ,,Vaivorykštė“, o UAB ,,Vaivorykštė“ įskaito UAB BĮ ,,Alstika“ 151189,08 lito skolą UAB ,,Pypkė“ už langų konstrukcijas. Šios trišalės sutarties pagrindu UAB ,,Vaivorykštė“ nurašė 151189,08 lito dydžio dalį UAB ,,Pypkė“ įsiskolinimo už 1997 m. iš UAB ,,Vaivorykštė“ pirktus tabako gaminius, o jokių stoglangių konstrukcijų pagal 1997-04-25 sutartį UAB ,,Vaivorykštė“ faktiškai negavo. Taip J. T. tyčia iššvaistė šį jo žinioje buvusį didelės vertės 151189,08 lito UAB ,,Vaivorykštė“ turtą.

J. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2000 m. gruodžio 27 d. telefonu nurodęs UAB ,,Vaivorykštė” prekybos paslaugų filialo sandėlio, esančio adresu: Gytarių g. 25, Šiauliai, administratoriui J. A. surasti transportą ir krovikus dėl daiktų išvežimo iš šio sandėlio, esančių pagal 1999-09-14 sudarytą materialinių vertybių sąrašą, 2000 m. gruodžio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą pagal šį sąrašą J. A. perdavus A. B. iš šio sandėlio daiktus, tarp jų ir katilinės įrangą, J. A. nežinant, kad ji nepriklauso J. T. , krovikams R. G. ir E. N. pakrovus ją į automobilį GAZ-53, valst. Nr. XXXXXXXX vairuojamą A. M. , ir nuvežus į jo gyvenamąjį namą, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir ten iškrovus, šį svetimą, didelės vertės, UAB ,,Pypkė“ priklausantį, turtą, katilinės įrangą, pagrobė, o būtent pasinaudodamas tuo, kad 1995 m. spalio 1 d. buvo pasirašyta panaudos sutartis tarp UAB ,,Pypkė“ ir J. T. dėl jos gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos bei investicijų į šį pastatą UAB ,,Pypkė” lėšomis, 1995 m. spalio 16 d. UAB ,,Pypkė“ sudarius sutartį Nr. 143 su G. R. įmone ,,Vandentiekio sistemos“ dėl įrangos sumontavimo J. T. pastate, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), šios sutarties pagrindu 1996 m. kovo 29 d. UAB ,,Pypkė“ pagal sąskaitą – važtaraštį Nr. 0329-1 įsigijo ir pilnai atsiskaitė už katilinės įrangą: katilą VIESSMANN ATOLA 63 kW - 30000 litų vertės, kompiuterį Trimatik – MC – 9800 litų vertės, apsauginių prietaisų grupę – 334 litų vertės, dujų inžektorius - 188 litų vertės, traukos reguliatorių – 1052 litų vertės, automatinį oro išleidėją –16 litų vertės, degimo produktų kontrolės prietaisą – 526 litų vertės, vandens filtrą FK - 908 litų vertės, šilumokaitį ALFA LAVAL DP4-40 - 5130 litų vertės, šilumokaitį ALFA LAVAL CP4-50 - 5750 litų vertės, automatinį reguliatorių AVTB - 4241 litų vertės, siurblį Grundfoss 40-120 - 4200 litų vertės, siurblį Grundfoss 25-40 - 880 litų vertės, skaitiklį Multicall Ultraflow - 4600 litų vertės, termosą PARCA 500 l - 6700 litų vertės, iš viso prekių už bendrą 88387,90 litų sumą, kurios buvo patalpintos saugoti į UAB ,,Vaivorykštė“ prekybos paslaugų filialo sandėlį, jos nesumontavus, šią katilinės įrangą paminėtiems krovikams pakrovus ir automobiliu atvežus į jo gyvenamąjį namą ir čia iškrovus, tokiais veiksmais pagrobė svetimą, didelės vertės, UAB ,,Pypkė“ priklausantį, turtą - katilinės įrangą, bendros 88387,90 litų vertės, t.y. nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

J. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 1996 m. liepos 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, A. M. individualios įmonės parduotuvėje, esančioje adresu: Draugystės g. 14, Šiauliai, išrinkęs baldus: miegamojo komplektą 5880 litų vertės, svetainės komplektą ,,Ramunė” 3278 litų vertės, svetainės komplektą 3112 litų vertės, sekciją 3265 litų vertės, žurnalinį staliuką 400 litų vertės, gėlių staliuką 87 litų vertės, kabyklą 106 litų vertės, pagal A. M. individualios įmonės UAB ,,Pypkei” išrašytą 1996 m. liepos 8 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 521361 iš viso baldų už 16128 litų sumą, už kuriuos UAB ,,Pypkė” A. M. individualiai įmonei apmokėjo: 1996 m. liepos 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 144 - 5000 litų sumą, 1996 m. liepos 16 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 150 - 5000 litų sumą ir 1996 m. liepos 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 152 - 6128 litų sumą, iš viso už baldus apmokant 16128 litų sumą, šį svetimą, UAB ,,Pypkė” priklausantį, turtą, baldus, bendros 16128 litų vertės, pagrobė, juos tiesiogiai iš parduotuvės nuvežus į V. T. priklausantį butą, esantį adresu: Jono g. 8-4, Klaipėda, t.y., nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria J. T. pagal BK 178 straipsnio l dalį dėl baldų vagystės bei pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl katilinės įrangos vagystės buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. J. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams; taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Nuosprendžio dalį, kuria J. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, palikti nepakeistą. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 4 straipsnio 2 dalies l punktą, bausmę sumažinti vienu penktadaliu, ją atliekant pataisos namuose. UAB ,,Vaivorykštė“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 103378 litų padarytos turtinės žalos tenkinti ir priteisti iš J. T. UAB ,,Vaivorykštė“ naudai.

Apelianto manymu, J. T. dėl katilinės įrangos ir baldų, priklausiusių UAB ,,Pypkė“, vagystės išteisintas nepagrįstai. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad katilinės įranga aptariamo įvykio metu buvo svetimas J. T. turtas, priklausęs UAB ,,Pypkė“, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad J. T. veiksmai nesudarė vagystės, kaip nusikaltimo sudėties, požymių ir kad pati UAB ,,Pypkė“ nesirūpino katilinės įrangos likimu. Anot apelianto, byloje nustatyta, kad UAB ,,Pypkė“, kurios beveik 50 procentų akcijų turėjo J. T. , valdymas buvo priklausomas nuo UAB ,,Vaivorykštė“ prezidento J. T. Todėl niekam iš liudytojų R. R., A. M., R. G., A. A., A. B., kurie, betarpiškai vykdydami prezidento J. T. nurodymą, pakrovė katilinės įrangą, kuri buvo saugojama UAB ,,Vaivorykštė“ sandėlyje, ir nuvežė į J. T. namą, esantį adresu Ukmergės g. 30b, nekilo abejonių, kam priklauso minėta įranga. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad katilinės įrangą perdavė atsakingi UAB ,,Pypkė“ darbuotojai. Su niekuo, pasak apelianto, iš bendrovės ,,Pypkė“ administracijos katilinės įrangos išvežimo klausimas nebuvo suderintas. Tuo pasinaudodamas J. T. pats betarpiškai katilinės įrangos neišveždamas, o nurodęs tai atlikti jam pavaldiems darbuotojams, veikdamas tiesiogine tyčia, tikrai žinodamas, jog minėta įranga jo motinai, o tuo labiau jam, nepriklauso, neteisėtai, be jokio pagrindo, neatlygintinai, nesumokėjęs bendrovei, svetimą katilinės įrangą pagrobė. Pats J. T. teisme pripažino, kad šią katilinės įrangą jis iki šiol laiko nenurodytoje vietoje, taigi pilnai disponuoja svetimu turtu. Anot apelianto, nepagrįstos teismo išvados, jog šiuo turtu nesirūpino pati bendrovė ,,Pypkė“. Ši katilinės įranga buvo nupirkta už bendrovės lėšas ir pagal panaudos sutartį buvo skirta gyvenamojo namo, esančio adresu: Daukanto g. 47, įrengimui. Tačiau panaudos sutarties galiojimo metu ši įranga nebuvo sumontuota tame name, o visą laiką saugoma UAB ,,Vaivorykštė“ sandėlyje. J. T. davus neteisėtą nurodymą šią įrangą išvežti, ji buvo pagrobta apie tai nežinant UAB ,,Pypkė“ administracijai. Be J. T. siekio užvaldyti svetimą turtą ir jo atliktų konkrečių nusikalstamų veiksmų, katilinės įranga nebūtų atsidūrusi kaltinamojo gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, toks UAB ,,Pypkė“ administracijos nesirūpinimas savo turtu neatleidžia J. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą vagystę. Apeliantas teigia, kad J. T. veiksmų baldų vagystės epizode negalima traktuoti kaip bendrininkavimo iššvaistant svetimą, priklausantį UAB ,,Pypkė“, turtą, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad baldų įsigijimas buvo derintas su bendrovės administracijos vadovais. Atsakingi UAB ,,Pypkė“ administracijos darbuotojai: R. L. , K. Š., L. B. , K. J. šių baldų bendrovėje nematė ir su jais J. T. jokių klausimų dėl baldų įsigijimo nederino. Pats J. T. UAB ,,Pypkė“ neužėmė jokių pareigų, kurios būtų leidusios jam disponuoti bendrovės turtu. Todėl tokie J. T. veiksmai, apelianto nuomone, atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį, t.y. vagystės sudėtį, nes jis tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė bendrovės turtą, išsirinkęs baldų salone baldus, juos tiesiai išsivežė ir galėjo šiuo svetimu turtu disponuoti. Šie baldai pagal panaudos sutartį nebuvo panaudoti Daukanto g. 47 name. Apelianto teigimu, kadangi nusikalstamais J. T. veiksmais buvo padaryta turtinė žala UAB ,,Vaivorykštė“, pareikštas civilinis ieškinys 103378 litų turėtų būti tenkintinas ir priteistas iš J. T.

Nuteistasis J. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005-10-07 nuosprendžio dalį, kurioje yra nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad tarp jo šeimos bei A. ir V. V. šeimos, korporacijos ,,Vaivorykštė“ akcininkų, jau penkeri metai vyksta teisminis ginčo procesas, apjungiantis net 30 civilinių bylų dėl neteisėtų akcininkų susirinkimų, kurių nutarimais korporacijos valdymą vienašališkai perėmusi V. šeima užvaldė bendrą dviems šeimoms priklausantį 100 mln litų vertės turtą. Apeliantas pabrėžia, kad iki akcininkų konflikto 2000-11-08 jam, kaip vadovui, nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, nebuvo nei vienos bylos ar pareiškimo.

Apeliantas tvirtina, kad prokurorai, vykdę ikiteisminį tyrimą, bei teisėjas E. G. buvo šališki, padarė grubių BPK pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę neteisingo nuosprendžio priėmimui. Panevėžio apygardos prokuroras P. J. ikiteisminio tyrimo metu, iki kaltinamojo akto surašymo, neapklausė apelianto, tuo grubiai pažeisdamas BPK 188 straipsnio 1 dalį, trukdė bylos objektyviam ir nešališkam tyrimui, teisme prieštaraudamas visiems apelianto prašymams ir rašytinių duomenų prijungimui prie baudžiamosios bylos. Apelianto teigimu, Panevėžio apygardos teismui 2005 m. pradžioje grąžinus baudžiamąją bylą prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti bei įvertinti byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nebuvo atlikti jokie veiksmai, 2005 m. gegužės 24 d. surašytame kaltinamajame akte nusikalstamos veikos kvalifikavimas tik paprasčiausiai pakeistas iš turto iššvaistymo į vagystę. Apeliantas pažymi, kad dėl šių prokuroro B. Am. veiksmų buvo pareiškęs jam nušalinimą, tačiau teismas atmetė šį prašymą. Pasak apelianto, teisėjas E. G. 2004-05-14 teisiamojo posėdžio metu atmetė apelianto išsamų ir motyvuotą prašymą dėl prokuroro P. J. nušalinimo; 2004-05-14 ir 2004-06-04 teisiamųjų posėdžių metu neleido pateikti klausimų bylos dalyviams, liudytojams, neva, jie nesusiję su nagrinėjama bylas, atmetė visus apelianto prašymus, neprijungė prie bylos apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, tuo pažeisdamas jo tokią teisę; atmetė 2004-07-14 prašymą skirti UAB ,,Vaivorykštė“ ekspertizę, 2004-08-04 prašymą paskirti UAB ,,Vaivorykštė“ ir UAB ,,Pypkė“ ekspertizes; 2005-09-12 atmetė teismo posėdžio metu pateiktą prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-10-244/97 išreikalavimo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Vėliau ši civilinė byla buvo išreikalauta ir prijungta prie baudžiamosios bylos, apelianto nuomone, vien tik todėl, kad joje nebuvo apelianto prašyto akcininkų nutarimo. Apeliantas mano, kad tai įrodo teisėjo šališkumą. Apeliantas pažymi kad 2005-01-31 teismui buvo įteiktas V. J. T. prašymas pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas į šį prašymą nereagavo: nepriėmė nei nutarties, nei pasisakė žodžiu. V. J. T. 2005-10-07 dėl to pakartotinai kreipėsi, pridėdama ieškininį pareiškimą dėl žalos atlyginimo, tačiau teisėjas, gindamas A. V. interesus, šiuo klausimu niekaip nepasisakė, atsakymas iki 2005-11-08 nebuvo gautas. Apeliantas teigia, kad 2005-08-30 prašymu kreipėsi į teisėją, prašydamas raštu informuoti, kada buvo panaikintas Holdingo UAB ,,Transnetas“ akcijų, priklausančių V. J. T., areštas ir kodėl apie tai nebuvo pranešta V. J. T., kadangi šias akcijas labai už mažą kainą įsigijo A. V. , kurio iniciatyva ir buvo taikytas šis areštas šioje byloje. Tame pačiame prašyme apeliantas nurodė, kad, kiek jam žinoma, nebuvo panaikintas jo gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), areštas, tačiau jis buvo parduotas net už septynis kartus mažesnę kainą. Į šį prašymą teisėjas niekaip nereagavo, neatsakė. Apeliantas mano, kad grubiai pažeidžiami įstatymai, vykdomos represijos prieš jo šeimą, t. y. turtas areštuojamas ir jį pusvelčiui superka A. V., pareiškėjas šioje byloje. Apelianto manymu, Panevėžio apygardos teisėjas E. G. šiurkščiai pažeidė apelianto teises, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus lygiateisiškumo bei rungimosi principus.

Apeliantas mano, kad jam netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pasak apelianto, vadovaujantis nuomos ir panaudos sutartimis, jie kartu su verslo partneriu A. V. statėsi namus. A. V. statėsi namą I. V. vardu (duomenys neskelbtini), o J. V. T. – (duomenys neskelbtini). Apeliantas namo nestatė. Teisėtvarkos institucijoms šališkai atlikus patikrinimus, buvo padarytos ir šališkos išvados, neva, A. V. namo statyba atlikta teisėtai, o analogišku būdu vykdoma V. J. T. namo statyba - neteisėta, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šio apeliantui inkriminuojamo nusikaltimo pagrindu yra laikoma trišalė sutartis. Nors šią sutartį pasirašė trys vadovai, tačiau turto iššvaistymu kaltinamas ir nubaustas tik apeliantas, J. T. . Apeliantas pabrėžia, kad dėl tokios sutarties sudarymo buvo priimtas akcininkų susirinkimo nutarimas, tai yra buvo duotas A. V. (pareiškėjo) raštiškas sutikimas, kuris, būdamas teisininku, ir buvo šios trišalės sutarties pasirašymo organizatorius. Tačiau teismas nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad šis akcininkų susirinkimo nutarimas būtų išreikalautas ir prijungtas prie nagrinėjamos bylos, tuo siekdamas pabloginti apelianto padėtį. Liudytojai A. Ma. , B. G. , J. L. nedviprasmiškai nurodė, jog visi sprendimai būdavo priiminėjami tik bendru J. T. ir A. V. nutarimu.

Apeliantas pabrėžia, kad jo veiksmuose nėra nei subjektyvios, nei objektyvios nusikaltimo sudėties. Apeliantas tyčia jokio jo žinioje esančio turto nešvaistė, kadangi jo neturėjo. Apelianto teigimu, panaudos sutartyje viena iš sąlygų buvo tai, kad namo statybai panaudotos medžiagos lieka namo savininko nuosavybe, tai yra J. V. T.. Panaudotos namo statybai aliuminio konstrukcijos ir liko statomame name (duomenys neskelbtini). Apeliantas jų niekada neėmė ir niekada niekam nepardavė. Apeliantas pabrėžia, kad trišalės sutarties sudarymas turėjo ne tikslą iššvaistyti turtą, o tikslą nemokėti valstybei PVM mokesčio. Tai patvirtina tas faktas, kad būtent tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) buvo priskaičiavusi UAB „Pypkė“ baudų dėl nepagrįstai į apskaitą įtraukto PVM mokesčio. V. V. pateikus teismui skundą dėl priskaičiuotų mokesčių ir baudų, A. ir V. V. ir buvo pasiūlyta, sugalvota ir paruošta minima trišalė sutartis, kurią pasirašius ji iš karto buvo pateikta tiek VMI, tiek teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-10-244/97. Sudarius trišalę sutartį, nei pinigai, nei aliuminio konstrukcijos pasisavinti ar prarasti kokiu tai nors būdu nebuvo. Anot apelianto, neteisinga teisėjo nuoroda, neva, jis teismui nurodė, jog trišale sutartimi buvo sumažintas A. V. įsiskolinimas apeliantui. Apeliantas teigia, kad jis teismui nurodė, jog pati panaudos sutartis (akcininkų priimtu sprendimu) buvo sudaryta, siekiant A. V. grąžinti jo susidariusį įsiskolinimą apeliantui. A. V. įsiskolinimas buvo sumažintas iš karto po to, kai UAB „Pypkė“ apmokėjo už trišalėje sutartyje minimus stoglangius, o ne po to, kai buvo pasirašyta trišalė sutartis ir tai įrodo byloje esantys UAB „Vaivorykštė“ kasininko J. L. vesti statybų užrašai. Apelianto teigimu, teismui patenkinus A. V. ieškinį, apeliantui būtų padaryta tiesioginė 151189,08 litų turtinė žala ir pareiškėjas A. V. privalėtų apeliantui gražinti minėtus pinigus. Apeliantas aiškina, kad 1997-05-09 trišalėje užskaitoje-sutartyje Nr.05-1 įrašyta, jog pagal 1997-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.8435826 UAB BĮ „Alstika“ yra skolinga 151189,08 litų UAB „Pypkė“ už grąžintas aliuminio konstrukcijas. Pagal 1997-05-09 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.0109935 UAB „Vaivorykštė“ yra skolinga 151189,08 litų UAB BĮ „Alstika“ už parduotas aliuminio konstrukcijas. UAB „Pypkė“ skolinga UAB „Vaivorykštė“ už parduotus tabako gaminius 280799 litų (negrįžtančios skolos). UAB „Pypkė“ perduoda UAB BĮ „Alstika“ skolinius įsipareigojimus UAB „Vaivorykštė“, o UAB „Vaivorykštė“ užskaito UAB BĮ ,,Alstika“ įsiskolinimą UAB „Pypkė“ 151189,08 litų sumai ir visiškai nemoki UAB „Pypkė“ lieka skolinga UAB „Vaivorykštė“ 129609,92 litų. Anot apelianto, taip yra surašyta sutartyje, tačiau pinigai realiai ir faktiškai niekur nedingo ir nebuvo iššvaistyti, todėl nėra ir pačio nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas.

Civilinio ieškovo UAB ,,Vaivorykštė“ atstovas A. V. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria J. T. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl baldų vagystės, pripažįstant J. T. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir patenkinti UAB ,,Vaivorykštė“ civilinį ieškinį, priteisiant 16128 litų padarytos žalos.

Apeliantas mano, kad J. T. nepagrįstai išteisintas dėl bendrovei padarytos turtinės žalos, pagrobiant UAB ,,Pypkei“ priklausiusį turtą, baldus, kuriuos vėliau nupirko UAB ,,Vaivorykštė“, kai jie jau buvo J. T. pagrobti. Anot apelianto, byloje surinktais dokumentais nustatyta, kad UAB ,,Pypkė“ pagal 1996-07-08 sąskaitą-faktūrą Nr. 521361 iš A. M. IĮ įsigijo 16128 litų vertės baldus, už kuriuos A. M. IĮ 1996-07-09 kasos išlaidų orderiu Nr. 144 apmokėjo 5000 litus, 1996-07-16 kasos išlaidų orderiu Nr. 150 apmokėjo 5000 litų ir 1996-07-18 kasos išlaidų orderiu Nr. 152 apmokėjo dar 6128 litus, UAB ,,Pypkė“ A. M. IĮ apmokėjo visą įgytų baldų vertę. Kadangi UAB ,,Pypkė“ įsiskolino UAB ,,Vaivorykštė“ prekybos tabako gaminiais filialui, tai 1997-07-30 sąskaita – faktūra Nr. 843915 UAB ,,Vaivorykštė“ pardavė materialinių vertybių už 26269,68 litus, tame tarpe ir iš M. įmonės įgytus aukščiau nurodytus 16128 litų vertės baldus, todėl šiuo metu reikalavimo teisę į šį turtą turi UAB ,,Vaivorykštė“. Tačiau, anot apelianto, paaiškėjo, kad UAB ,,Pypkė“ realiai materialinių vertybių, baldų, UAB ,,Vaivorykštė“ neperdavė, nes šiuos baldus, tik įsigijus, pasisavino tuometinis UAB ,,Pypkė“ akcininkas J. T. . Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra nustatyta, jog minimus baldus pasisavino J. T. , nes: baldų UAB ,,Pypkė“ natūroje neturėjo, tai patvirtina liudytojai A. Ma. , L. B. , L. Š. , šie baldai nebuvo kartu perduoti su sąskaita-faktūra Nr. 843915; baldus A. M. įmonėje rinkosi J. T. ir jo tuometinė žmona V. T. , tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojai A. M. , E. M.; pats J. T. teismo posėdyje pripažino, jog baldus pasiėmė jis, motyvuodamas savo elgesį menamos A. V. skolos jam susigrąžinimu kaip investiciją į jo motinos vardu statomą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Apelianto manymu, J. T. nebuvo UAB ,,Pypkė“ lėšomis įgytų baldų savininkas ir negalėjo šiuo turtu disponuoti. Pasinaudojęs savo, kaip UAB ,,Vaivorykštė“ prezidento ir UAB ,,Pypkė“ akcininko autoritetu, J. T. šį turtą atvirai pagrobė iš A. M. IĮ, nenuveždamas jo į UAB ,,Pypkė“ patalpas, bet pasisavindamas. Apeliantas mano, kad J. T. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl J. T. dėl baldų vagystės išteisintas nepagrįstai. Apeliantas pažymi, kad nuo UAB ,,Vaivorykštė“ įkūrimo iki 2000-11-20, būdamas UAB ,,Vaivorykštė“ prezidentu, J. T. bendrovėje nei karto neatliko ilgalaikio turto inventorizacijos ir nepaskyrė bendrovėje jokio kito materialiai atsakingo asmens, išskyrus save. Šis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnio pažeidimas sąlygojo, kad J. T. galėjo pagrobti UAB ,,Pypkė“ lėšomis įsigytus baldus ir padaryti nuostolį UAB ,,Vaivorykštė“. Apelianto nuomone, pripažinus J. T. kaltu dėl baldų vagystės, turėtų būti patenkintas UAB ,,Vaivorykštė“ ieškinys, nes, kaip minėta anksčiau, baldų verte UAB ,,Vaivorykštė“ yra sumažinusi UAB ,,Pypkė“ skolą, negavusi materialinių vertybių, UAB ,,Vaivorykštė“ patyrė nuostolius dėl J. T. kaltės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą bei civilinio ieškovo UAB ,,Vaivorykštė“ apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti. Civilinio ieškovo UAB ,,Vaivorykštė“ atstovas prašė civilinio ieškovo ir prokuroro apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti. Gynėjas ir nuteistasis apeliantas J. T. prašė pastarojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro ir civilinio ieškovo UAB ,,Vaivorykštė“ apeliacinius skundus atmesti.

Dėl nuteistojo J. T.

J. T. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB ,,Vaivorykštė“, registruotos Gytarių g. 25 Šiaulių m., prezidentu, atsakingu už bendrovės ūkinę veiklą ir vadovavimą jai, tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį UAB ,,Vaivorykštė“ 151 189,08 Lt turtą. J. T. 1997-04-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB BĮ ,,Alstika“ dėl 151 189,08 Lt vertės aliumininių konstrukcijų pirkimo. Jis 1997-05-09 UAB ,,Vaivorykštė“ vardu sudarė trišalę užskaitą-sutartį Nr. 05-1 su UAB ,,Pypkė“ ir UAB BĮ ,,Alstika“, numačiusią, jog UAB ,,Pypkė“ perduoda UAB BĮ ,,Alstika“ skolinius įsipareigojimus UAB ,,Vaivorykštė“, o UAB ,,Vaivorykštė“ įskaito UAB BĮ ,,Alstika“ 151 189,08 Lt skolą UAB ,,Pypkė“ už langų konstrukcijas. Šios trišalės sutarties pagrindu UAB ,,Vaivorykštė“ nurašė 151 189,08 Lt dydžio dalį UAB ,,Pypkė“ įsiskolinimo už 1997 m. iš UAB ,,Vaivorykštė“ pirktus tabako gaminius, o jokių stoglangių konstrukcijų pagal 1997-04-25 sutartį UAB ,,Vaivorykštė“ faktiškai negavo. Taip J. T. tyčia iššvaistė šį jo žinioje buvusį didelės vertės 151 189,08 Lt UAB ,,Vaivorykštė“ turtą.

Panevėžio apygardos teismas pagal šį kaltinimą J. T. pripažino kaltu ir nuteisė.

Nuteistasis J. T. apeliaciniu skundu prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir jį pagal BK 184 str. 2 d. išteisinti. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegijos nuomone, ši nuosprendžio dalis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Apygardos teismas nuosprendyje išvadas dėl J. T. kaltės pagal BK 184 str. 2 d. padarė neįvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių, kurios galėjo esminiai pakeisti tokias išvadas. Teismas, pripažindamas J. T. kaltu dėl tyčinio didelės vertės turto iššvaistymo, įvertino tik faktą – trišalės užskaitos-sutarties UAB ,,Vaivorykštė“ vardu su UAB ,,Pypkė“ ir UAB BĮ ,,Alstika“ dėl 151 189,08 Lt turto, sudarymą. Tačiau teismas, nors ir tyrė, tačiau neįvertino šios trišalės užskaitos-sutarties sudarymo priežasčių ir aplinkybių.

Turto iššvaistymu teismų praktikoje pripažįstami tokie veiksmai, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia kitiems asmenims. Nusikaltimo padarymas pripažįstamas tik tais atvejais, kai yra visi atitinkamos nusikaltimo sudėties požymiai. Aptariamu laikotarpiu galiojusi turto pasisavinimo arba iššvaistymo nusikalstamos veikos redakcija numatė atsakomybę tik už tyčinį kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimą arba iššvaistymą. Taigi ne bet kokie veiksmai neteisėtai parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant patikėtą ar esantį jo žinioje turtą kitiems asmenims, sudarė pagal šią redakciją nusikaltimo sudėties požymius, o tik tyčiniai.

Šioje byloje nuosprendyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, ką pripažįsta ir J. T. , kad jis būdamas UAB ,,Vaivorykštė“ prezidentu pasirašė 1997-05-09 trišalę užskaitą-sutartį Nr. 05-1 su UAB ,,Pypkė“ ir UAB BĮ ,,Alstika“ numačiusią, jog UAB ,,Pypkė“ perduoda UAB BĮ ,,Alstika“ skolinius įsipareigojimus UAB ,,Vaivorykštė“, o UAB ,,Vaivorykštė“ įskaito UAB BĮ ,,Alstika“ 151 189,08 Lt skolą UAB ,,Pypkė“ už langų konstrukcijas. Šios trišalės sutarties pagrindu UAB ,,Vaivorykštė“ nurašė 151 189,08 Lt dydžio dalį UAB ,,Pypkė“ įsiskolinimo už 1997 m. iš UAB ,,Vaivorykštė“ pirktus tabako gaminius, o jokių stoglangių konstrukcijų pagal 1997-04-25 sutartį UAB ,,Vaivorykštė“ faktiškai negavo.

J. T. , neigdamas kaltinimus dėl UAB ,,Vaivorykštė“ turto iššvaistymo, tiek bylos tyrimo eigoje, tiek apygardos teisme, bei skųsdamas šio teismo nuosprendį ir apeliacinio teismo posėdyje parodė, kad jis tyčia UAB ,,Vaivorykštė“ turto neiššvaistė, trišalės, kaltinime nurodytos, sutarties sudarymo tikslas buvo ne iššvaistyti bendrovės turtą, o išvengti ir nemokėti valstybei pridėtinės vertės mokesčio. Faktiškai ši sutartis buvo formali ir pagal ją jokie veiksmai ir mokėjimai nebuvo vykdomi. Tokią sutartį sudaryti pasiūlė ir ją parengė UAB ,,Vaivorykštė“ juristas advokatas V. V. su A. V. , tikslu apginti teisme UAB ,,Pypkė“ interesus dėl nustatytų pridėtinės vertės mokesčių trūkumo ir už tai paskirtos baudos išvengimo. Tokie apelianto J. T. parodymai nepaneigti. Priešingai, jie patvirtinti byloje esančiais įrodymais.

Iš bylos duomenų matyti, kad 1996-06-02 Šiaulių m. Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB ,,Pypkė“ patikrinimą nustatė, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str., nes į PVM ataskaitą įtraukė 23062 Lt pagal UAB BĮ ,,Alstika” darbų priėmimo aktus Nr. 1-4 už aliuminio konstrukcijų pagaminimą, skirtą neįrengtam namui, kurio paskirtis neduoda realizacinių pajamų ir panaudos sutartyje (dėl namo (duomenys neskelbtini) panaudos) numatytos paslaugos iš apskaičiuoto PVM už realizuotas prekes neatskaitomos (t. 2, b. l. 112). Dėl šio pažeidimo VMI priėmė sprendimą Nr. 10-5682 įpareigojantį UAB ,,Pypkė” pervesti į biudžetą 23062 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir paskyrė tokio pat dydžio baudą. UAB ,,Pypkė“ 1996-10-24 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama minėtą VMI sprendimą panaikinti, tačiau šis prašymas buvo teismo 1997-12-17 sprendimu atmestas (t. 9 b. l. 97). Iš UAB ,,Pypkė“ 1997-07-01 Šiaulių m. VMI viršininkui pateikto prašymo matyti, kad bendrovės direktorius R. L. nurodo, jog 1997 m. balandžio mėn. UAB BĮ ,,Alstika“ buvo pareikšta pretenzija dėl stoglangių pagaminimo ir sumontavimo, todėl 1997-05-02 UAB ,,Pypkė“ grąžino UAB ,,Alstika“ 4 vnt. stoglangių už 151189,08 Lt, apmokėjo įmonei skolą ir UAB ,,Pypkė“ gegužės mėn. įtraukė į atskaitą 23062 Lt PVM. Prašoma į tai atsižvelgti ir užskaityti PVM mokėtiną sumą į biudžetą gegužės mėn. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu atleisti nuo baudų mokėjimo (t. 9, b. l. 96). Sugretinus minėtų dokumentų datas ir jų pateikimo tikslus bei trišalės užskaitos-sutarties priėmimo datą – 1997-04-25 bei jos turinį, akivaizdu, kad ši sutartis buvo sudaryta siekiant apginti UAB ,,Pypkė“ interesus teisme ir pasiekti, kad teismas patenkintų bendrovės prašymą panaikinti VMI sprendimu priskaičiuotą PVM mokestį ir atitinkamą baudą. Kolegija pripažįsta, kad apygardos teismas nepagrįstai neįvertino anksčiau aptartų aplinkybių. Tokias aplinkybes J. T. buvo nurodęs duodamas parodymus, tačiau teismas šių jo parodymų neanalizavo ir nepasisakė kodėl jais netiki.

Apelianto J. T. teiginiai, kad trišalė užskaita-sutartis buvo formali ir pagal ją jokie mokėjimai ir veiksmai nebuvo vykdomi, taip pat patvirtinti byloje esančiais įrodymais. Liudytojas A. L. (t. 6 b. l. 192), L. S. (t. 5, b. l. 267, t. 6 b. l. 129) parodė, kad stoglangių aliumininės konstrukcijos UAB ,,Alstika“ grąžintos nebuvo, buvo surašyti tik sugrąžinimo aktai. Nepaneigtas ir apelianto J. T. teiginys, kad sudaryti trišalę užskaitą-sutartį jį įkalbėjo A. V. , o ją paruošė advokatas V. V. (A. V. tėvas). Iš bylos duomenų matyti, kad A. V. buvo UAB ,,Vaivorykštė“ viceprezidentas, advokatas V. V. atstovavo UAB ,,Pypkė“ interesus Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant bendrovės skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo panaikinimo. Liudytojas A. Ma. apygardos teismo posėdyje parodė, kad jis 1996-1997 m. dirbo UAB ,,Pypkė“ direktoriumi ir pasirašė trišalėje užskaitoje-sutartyje, nes tai nurodė J. T. ar A. V. . Liudytojai A. Ma. , B. G. , J. L. taip pat parodė, kad visus UAB ,,Vaivorykštė“ ir UAB ,,Pypkė“ klausimus J. T. ir A. V. spręsdavo visada kartu. Iš akcininkų susirinkimų protokolų ir kitų bylos dokumentų matyti, kad jie buvo šių bendrovių pagrindiniai akcininkai ir verslo partneriai. Apeliantas J. T. nuolat teigė, kad trišalės užskaitos-sutarties pasirašymui buvo ir UAB ,,Vaivorykštė“ akcininkų susirinkimo pritarimas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui šis protokolas nebuvo pateiktas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tenkinant apelianto J. T. prašymą, pakartotinai buvo prašyta UAB ,,Vaivorykštė“ prezidento (A. V. ) pateikti bendrovės akcininkų susirinkimo, kuriame buvo sprendžiamas 1997-05-05 trišalės užskaitos-sutarties Nr. 05-01 klausimas, protokolą. Tačiau toks protokolas nebuvo pateiktas, atsakyme teismui buvo nurodyta, kad ,,tokie susirinkimai, Valdybų posėdžiai niekada nevyko“ (t. 9, b. l. 110-111). Apeliacinės instancijos teismas patenkino ir J. T. prašymą dėl jo teiginių pagrindimo išreikalauti UAB ,,Vaivorykštė“ ir UAB ,,Pypkė“ balansus už 1996-1997 m. Šie dokumentai patvirtino bendrovių skolas ir atsiskaitymą už jas. Liudytojas A. V. nuo 2000 m. esantis UAB ,,Vaivorykštė“ prezidentu, parodė, kad tokio akcininkų susirinkimo nebuvo ir J. T. trišalę užskaitą-sutartį sugalvojo pats, jis - A. V. tos sutarties nerengė. Vertinant liudytojo A. V. parodymus kolegija atsižvelgia į eilę aplinkybių. Byloje nustatyta, kad J. T. ir A. V. siejo ne tik verslo partnerystės santykiai, tačiau ir su tuo susiję kaip fizinių asmenų turtiniai santykiai. Iš liudytojo J. L. , o taip pat ir A. V. bei J. T. parodymų matyti, kad A. V. ir J. T. buvo sudarę sutartį dėl jų piniginių lėšų tvarkymo ir naudojimosi jomis. J. T. namo patalpų panaudos sutartis (t. 2., b. l. 144) bei liudytojo A. V. ir J. T. parodymai patvirtina tai, jog A. V. motina I. V. , vėliau ir J. T. motina J. T. sudarė nuomos bei panaudos sutartis atitinkamai su UAB ,,Vaivorykštė“ ir UAB ,,Pypkė“, kurių pagrindiniai akcininkai buvo J. T. ir A. V. . Minėtos sutartys numatė galimybę negrįžtamai investuoti UAB ,,Pypkė“ lėšas į J. T. bei UAB ,,Vaivorykštė“ lėšas į I.V. namų įrengimą. Liudytojas J. L. patvirtino, jog namas (duomenys neskelbtini) buvo įrenginėjamas panaudojant UAB ,,Vaivorykštė“ lėšas, o (duomenys neskelbtini) - analogiškai panaudojant UAB ,,Pypkė“ lėšas. Jis vedė neoficialią šioms statyboms bei patalpų įrengimui panaudotų lėšų apskaitą, kurią fiksuodavo atskirame žurnale. Apie apskaitos duomenis jis nuolat informuodavo J. T. ir A. V. . Liudytojas parodė, kad pirmas statybas motinos vardu pradėjo A. V. , todėl sunaudotų lėšų balansas A. V. statybai buvo neigiamas ir pradėjus J. T. motinos namo įrengimus, balansas ėmė lygintis ir abiems sunaudojus statyboms vienodai lėšų, 1997 m. išsilygino. Liudytojo J. L. parodymai patvirtina apelianto J. T. teiginius apie jo ir A. V. turtinius santykius, buvusias tarpusavio skolas ir jų atsiradimo priežastis. Nors liudytojo J. L. pildytame žurnale buvo nurodomos UAB ,,Vaivorykštė“ ir UAB ,,Pypkė“ lėšos, tačiau kadangi jos buvo naudojamos atitinkamai I.V. ir J. T. namų įrengimui ir statybai, šios bendrovių lėšos žurnale buvo įvardijamos kaip J. T. ir A. V. išlaidos ir skolos vienas kitam.

Todėl apygardos teismo nuosprendyje teiginys, kad akcininkų J. T. ir A. V. turtas buvo atskirtas nuo UAB ,,Vaivorykštė“ turto, o jų tarpusavio turtiniai santykiai bei finansiniai reikalai atskirti nuo bendrovės turtinių ir finansinių reikalų neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Liudytojo J. L. parodymai ir jo teismui pateiktas žurnalas apie neoficialią apskaitą ir duomenis apie bendrovių ,,Vaivorykštė“ ir ,,Pypkė“ lėšų panaudojimą, rodo, kad J. T. ir A. V. finansiniai reikalai buvo tampriai susieti su minėtų bendrovių finansiniais reikalais. Šios aplinkybės įtakojo ir J. T. veiksmus pasirašant trišalę užskaitą – sutartį, pagal kurią UAB ,,Vaivorykštė“ lėšomis buvo sumokėta už stoglangių įrengimą J. T. name.

Iš apelianto J. T. bei liudytojo A. V. , kuris nuo 2000 m. pabaigos tapo UAB ,,Vaivorykštė“ prezidentu ir šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, bendrovės vardu pareiškęs civilinį ieškinį, parodymų matyti, kad jų tarpusavio santykiai yra priešiški. Turėdama tai omenyje, kolegija daro išvadą, kad aptartos aplinkybės įtakojo liudytojo A. V. parodymų objektyvumą, todėl pripažįsta, kad A. V. parodymai nepaneigia J. T. teiginių apie trišalės užskaitos-sutarties sudarymo aplinkybes ir jos tikslus.

Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad kaltinimas J. T. dėl tyčinio UAB ,,Vaivorykštė“ didelės vertės turto iššvaistymo nepasitvirtino, nes neįrodyta, kad neteisėtai pasirašydamas trišalę užskaitą-sutartį, jis turėjo tikslą tyčia iššvaistyti bendrovės turtą. Aukščiau aptarti įrodymai įrodo, kad J. T. veiksmai buvo nukreipti ne iššvaistyti bendrovės turtą, o kitiems tikslams.

Todėl apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl J. T. nuteisimo pagal BK 184 str. 2 d. naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis J. T. pagal BK 184 str. 2 d. išteisinantis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kiti apelianto J. T. apeliacinio skundo argumentai – dėl prokuroro bei teisėjo E. G. nagrinėjusio bylą apygardos teisme šališkumo atmestini. Tai, kad bylą tyręs prokuroras ar prokuroras dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme prieštaravo jo – apelianto pareikštiems prašymams bei teisėjas atmetė jo – apelianto prašymus, negali būti laikoma pagrįsta priežastimi pripažinti šiuos asmenis buvus šališkais nagrinėjant bylą. Tiek prokurorai, tiek teisėjas tokius sprendimus motyvavo, todėl apeliantas neteisus teigdamas, jog teisėjas pažeidė jo teises, lygiateisiškumo bei rungimosi principus. Kolegija baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nenustatė.

Dėl prokuroro ir civilinio ieškovo

Prokuroras skundžia nuosprendžio dalį, kuria J. T. išteisintas pagal BK 178 str. 1 d. dėl baldų vagystės ir pagal BK 178 str. 3 d. dėl katilinės įrangos vagystės ir prašo J. T. pripažinti kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo bei jį nuteisti ir priteisti iš jo UAB ,,Vaivorykštė“ civilinį ieškinį – 103378 Lt.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Panevėžio apygardos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes dėl J. T. pareikštų kaltinimų pagal BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 3 d., įvertino surinktus įrodymus laikydamasis BPK 20 str. numatytų reikalavimų ir jais pagrindė teismo išvadas. Teismas pagrįstai J. T. dėl baldų vagystės ir katilinės įrangos vagystės išteisino. Ši nuosprendžio dalis teisėta ir pagrįsta.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad J. T. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Tokia išvada pagrįsta. Teismas nustatė, kad katilinės įranga buvo nupirkta UAB ,,Pypkė“ lėšomis ir skirta J. T. namo įrengimui. Tačiau ji įrengta nebuvo ir buvo laikoma UAB ,,Vaivorykštė“ sandėlyje kartu su J. T. asmeniniais daiktais. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB ,,Pypkė“ su UAB ,,Vaivorykštė“ būtų aptarusi katilinės įrangos pastarosios sandėlyje laikymo ir grąžinimo sąlygas, jei ji nebūtų sumontuota. Ši įranga ilgiau nei tris metus buvo UAB ,,Vaivorykštė“ sandėlyje kartu su J. T. daiktais, ji nebuvo UAB ,,Pypkė“ užpajamuota, sąskaita važtaraštis, pagal kurią buvo už katilinės įrangą sumokėta, UAB ,,Pypkė“ buhalterijos apskaitoje neįtraukta. Apygardos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB ,,Pypkė“ nupirkusi savo lėšomis turtą – katilinės įrangą, juo nesirūpino ir faktiškai jo nevaldė, juo nesinaudojo.

Surinktais įrodymais nustatyta, kad katilinės įranga J. T. buvo perduota atsakingų UAB ,,Pypkė“ darbuotojų ir ji buvo laikoma su jo asmeniniais daiktais, t.y. ji nebuvo UAB ,,Pypkė“ žinioje. Todėl apygardos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad J. T. įvykio metu fizinio užvaldymo būdu atėmė UAB ,,Pypkė“ galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu.

Kolegija pripažįsta, kad nepaneigti ir J. T. parodymai, kad katilinės įranga buvo skirta sumontuoti J. T. name remiantis panaudos sutartimi. Ši aplinkybė reikšminga vertinant J. T. veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 p. nurodyta, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien objektyviuosius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Kolegija, remdamasi jau nurodytais motyvais dėl J. T. finansinių, turtinių santykių su UAB ,,Pypkė“, daro išvadą, kad J. T. veiksmuose nenustatytas ir tikslas pagrobti UAB ,,Pypkė“ turtą – katilinės įrangą.

Dėl baldų vagystės pagal BK 178 str. 1 d., J. T. taip pat pagrįstai išteisintas. Jis išteisintas dėl to, kad nėra jokių įrodymų, jog jis fizinio užvaldymo būdu iš savininko – UAB ,,Pypkė“ atimant galimybę turtą – baldus naudoti ar juo disponuoti, baldus pagrobė. Tokia teismo išvada pagrįsta surinktais įrodymais. Remdamasis jais, teismas nustatė, kad baldai buvo nupirkti UAB ,,Pypkė“ lėšomis, užpajamuoti bendrovės apskaitoje pagal dokumentus, tačiau natūroje jie bendrovės žinion nebuvo perduoti. UAB ,,Vaivorykštė“ už skolą iš UAB ,,Pypkė“ pagal 1997-07-30 sąskaitą faktūrą perėmė baldus, tačiau baldai buvo nurodyti tik dokumentuose, natūra jų nebuvo ir perduoti jie nebuvo. Liudytojas R. L. parodė, kad buvo surašyti tik perdavimo dokumentai, sąskaitą faktūrą pasirašė ir patvirtino baldų perdavimą buhalterė liudytoja K. J. Surinktais įrodymais teismas nustatė, kad atsakingi asmenys vadovų nurodymu, J. T. kaltinime nurodytus baldus 16128 Lt vertės, apskaitoje fiktyviai pajamavo, perdavinėjo-priiminėjo jų nesant. Iš liudytojo E. M. parodymų matyti, kad baldus, už kuriuos mokėjo UAB ,,Pypkė“, parduotuvėje rinkosi V. T., tačiau kas ir kur tuos baldus išvežė jam nežinoma.

Jokių kitokių įrodymų, įrodančių, kad J. T. pagrobė UAB ,,Pypkė“ priklausančius baldus, byloje nesurinkta.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad J. T. teigė nepamena ar kaltinime nurodytus baldus iš E. M. baldų salono paėmė, bet nurodė, kad būtent baldų kainą atitinkanti 16128 Lt suma buvo nurašyta pagal J. L. pildomą žurnalą kaip buvęs A. V. įsiskolinimas J. T. . Įvertindamas tokius J. T. parodymus, prokuroras laiko, kad J. T. pripažino, jog baldai jam atiteko pagal panaudos sutartį.

Kolegijos nuomone, prokuroro toks J. T. parodymų įvertinimas patvirtina aplinkybę apie J. T. ir UAB ,,Pypkė“ finansinių reikalų, turtinių santykių tarpusavio susietumą, bet neįrodo J. T. kaltės dėl kaltinime nurodyto turto – UAB ,,Pypkė“ įsigytų baldų, vagystės.

Kolegija pripažįsta, kad prokuroro apeliaciniame skunde prašant naikinti nuosprendžio dalį, kuria J. T. buvo išteisintas, pateikti teiginiai tėra kitoks nuosprendyje analizuotų įrodymų vertinimas. Jis nepaneigia nuosprendyje teismo išvadų, su kuriomis kolegija sutinka, todėl ši nuosprendžio dalis nenaikintina. Pripažinus, kad J. T. pagrįstai dėl katilinės įrangos ir baldų vagystės išteisintas, nėra pagrindo tenkinti ir prokuroro prašymo dalį bei civilinio ieškovo UAB ,,Vaivorykštė“ atstovo A. V. apeliacinį skundą dėl civilinio ieškinio priteisimo. Jis paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 ir 4 p., 329 str. 1p.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria J. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

J. T. iš kaltinimų pagal BK 184 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį, kuria iš J. T. priteista 151189,08 Lt UAB ,,Vaivorykštė“ panaikinti. UAB ,,Vaivorykštė“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

J. T. kardomąsias priemones – Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos be teismo leidimo, panaikinti.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo UAB ,,Vaivorykštė“ atstovo apeliacinius skundus atmesti.