Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu-suvirintoju, turintis profesinį išsilavinimą, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. M. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

2020-05-29d.apie 17val.namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,50 promilių girtumas) konflikto su savo sutuoktine M. M. metu, tyčia suėmė M. M. megztinį ties kaklu ir spausdamas veržė kaklą, bei taip laikydamas už megztinio, trenkė M. M. galvą į sieną, savo veiksmais sukeldamas M. M. fizinį skausmą.

G. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140str.2d.

Kaltinamasis G. M. parodė, kad su žmona M. M. gyvena (duomenys neskelbtini) nuosavame name. Kartu su jais gyvena suaugęs sūnus G. M., gim. (duomenys neskelbtini) .apie 16val.30min. jis buvo namuose ir pakalinėjo garažo pastogę. Dirbdamas po truputį gėrė degtinę. Kvietėsi į pagalbą žmoną, tačiau jai nesisekė padėti, todėl liepė jei išeiti, todėl susierzino. Namuose sūnūs pyko, kad jis neblaivus dirba, ragino baigti darbą. Nebaigęs darbo jis nuėjo į namo rūsį persirengti, ir ten rado žmoną, kuri ėmė jam priekaištauti. Jis jau būdamas susierzinęs, kad nebaigė darbo ir pykdamas, kad žmona burba sugriebė ją už megztinio po kaklu ir spustelėjo. Žmona galvą atsitrenkė į sieną, kur sėdėjo. Žmona pradėjo rėkti, tada į rūsį atėjo sūnus G ir atitraukė jo rankas nuo žmonos kaklo. Po to jis išėjo į kiemą, norėdamas nusiraminti, atvėsti, ir jis su visais drabužiais iššoko į prūdą paplaukioti. Paplaukiojęs parėjo namo ir persirengė sausais drabužiais, o šlapius išnešė į lauką džiaustyti. Tuo metu į kiemą atvažiavo pareigūnų policijos ekipažas. Jis su pareigūnais nesiginčijo. Bekalbant atvyko ir greitosios pagalbos automobilis. Pareigūnai uždėjo jam antrankius ir norėjo vežti į Psichiatrijos ligoninę. Jis paprašė, kad jam nusegtų antrankius, ir jis greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Respublikinę psichiatrijos ligoninę. Ten gydėsi dvi savaites. Grįžęs į namus vėl gyvena su žmona, susitaikė, su šeima nesipyksta, jaučiasi gerai, gailisi dėl savo smurtinio elgesio (b.l.69-70).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. M. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios M. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1-2;39-40), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 21), alkoholio patikrinimo aktu (b. l. 23), kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios M. M ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad ji su savo vyru santuokoje gyvena apie 30 metų, gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kartu su suaugusiu sūnumi. Iki šių metų su vyru sutardavo gerai, tačiau vyras pradėjo dažniau vartoti alkoholį, todėl konfliktai padažnėjo. 2020-05-29d. apie 16val.30min.vyras dirbo prie namų, pakalinėjo garažo pastogę. Jis liepė jai lipti ant pastolių ir palaikyti lentą. Jai buvo per aukštai ir per sunku, todėl vyras susinervino ir ją išvarė. Ji nuėjo į namo rūsį, į kurį atėjo po kiek laiko ir jos vyras, kuris pradėjo jai priekaištauti dėl senų nesutarimų. Vyras buvo supykęs, griežė dantimis, o ji sėdėjo ant kėdės prie sienos. Vyras suėmė ranka jai po kalu megztinį ir juo veržė jos kaklą. Taip laikydamas trenkė jos galvą į sieną, užgavo pakaušį, ji pajuto fizinį skausmą. Kita ranka vyras užsimojo kumščiu, tačiau atėjęs sūnus G. M., kuris suėmė tėvui už rankos su kuria ją smaugė ir atitraukė ranką nuo jos kaklo. Po to vyras ėmė spardyti kuro katilą, po to išėjo į kiemą. Netrukus atvažiavo ir jų dukra, kuri paskambino (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė ir greitąją pagalbą dėl neadekvataus jos vyro elgesio. Atvykusi greitosios pagalbos medikai išvežė vyrą į Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Vyras prie kokius tris metus buvo patyręs galvos traumą-kontūziją, gydėsi greitosios pagalbos ligoninėje, bet pas psichiatrus nebuvo. Ji pas medikus ir ekspertus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė ir nesikreips.

Liudytojas G. M. parodė, kad jis gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini). Maždaug metai laiko, kai tėvas ėmė dažniau vartoti alkoholį, tapo piktesnis.2020-05-29d.15val. jis buvo kieme, o tėvas pakalinėjo garažo pastogę. Apie 17val.jis pamatė, kad tėvo pastolių nebėra. Eidamas į namus rūsyje išgirdo triukšmą, tėvas rėkavo. Jis susinervino ir nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta ir jau lipdamas laiptais girdėjo, kad tėvas rėkauja katilinės patalpose. Įėjęs į katilinę jis pamatė, kad tėvas laiko sugriebęs mamai už kaklo ir spaudžia, o kita ranka buvo užsimojęs. Jis sugriebė tėvą už rankos ar atplėšė nuo mamos kaklo. Tėvas iš pykčio ėmė spardyti katilą ir sieną daužyti kumščiais, po to išėjo iš rūsio. O jis ėjo iš paskos, bijodamas jo tolimesnių veiksmų. Tėvas liepė jam nesikišti. Atvažiavo jo sesuo ir pakalbėjusi su mama iškvietė tarnybas. Tuo metu tėvas su drabužiais įšoko į prūdą, perplaukė jį ir parėjo namo. Atvyko policijos pareigūnai, ir patikrinę girtumą tėvui nustatė 1,50promilių. Policijos pareigūnai iškvietė ir medikus, kadangi tėvas elgėsi neadekvačiai, be to buvo apsibraižęs rankas. Medikai tėvą išvežė į Vilnių. (b.l.45-48).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietoje nustatyta, jog 2020 m. gegužės 29 d., apie 17 val. M. M. būnant savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje neblaivus vyras G. M. pradėjo triukšmauti, rėkauti ir ėmė M. M. smaugti ir laikydamas rankas ant kaklo trenkė M. M. galvą į sieną (b.l.25). Iš baudžiamojoje byloje esančių fotolentelių matyti įvykio vieta (b.l.8-10).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio rezultato, patikrinimo metu, alkotesteriu nustatyta, kad G. M. yra apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,50 promilių girtumas (b. l. 23)

Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo psichiatro 2020-08-10 specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini)2020 matyti, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog G. M. sirgtu lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b.l.59).

Iš 2020-05-29d.Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyr.patrulio A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-05-29d.apie 17val.43min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)neblaivus G. M. namo rūsyje rėkauja, triukšmauja, smaugia žmoną M. M., elgiasi neadekvačiai, šoko į prūdą maudytis. Nuvykus į įvykio vietą buvo uždėti antrankiai, o patikrinus G. M. neblaivumą buvo nustatytas 1,50promilių girtumas. Kadangi vyras elgėsi neadekvačiai, buvo iškviesti medikai, kurie G. M. išvežė į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę (b.l.21).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2020 m. gegužės 29 d., smurtavo prieš savo šeimos narį- žmoną M. M. todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis G. M. dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą smurtavo prieš savo žmoną nukentėjusiąją M. M., ko pasėkoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2013 m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo sukėlimas, padarytas prieš ją smurtaujant (kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).

Kaltinamasis G. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (b.l.84-86).

Svarstant kaltinamojo G. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas. Administracine tvarka baustas 2 kartus, paskutinį kartą 2020-05-16 pagal LR (duomenys neskelbtini).6d. “Pėščiųjų ir kitų eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas „(b.l.49).

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Yra dirbantis. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo G. M. asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam G. M. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1metams.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo G. M. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai). Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71str,G. M. skirtina 10MGL (500eurų) dydžio įmoka į NNNAF .

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems ) metams.

BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam G. M. paskirtą laisvės apribojimo 1 metų bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą ir be teismo žinios nekeisti darbo vietos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 72² str. pagrindu kaltinamajam G. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penki šimtai eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Kaltinamajam G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamais šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.