- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 1-2242-311/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48200-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. T.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini) sandėlininku, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno m. sav., Lietuva, anksčiau teismo Lietuvoje neteistas, tačiau 2006-03-22 teistas Vokietijos FR (prekyba vogtomis prekėmis), bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2017-09-18 apie 11:23 val. Kaune, Ateities pl., vairavo kelių transporto priemonę-automobilį „Toyota Yaris Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo kryptimi nuo Taikos pr. link R. Kalantos g., ties sankryža su Kėnių g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,55 promilės etilo alkoholio, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.
Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad jam priklauso automobilis "Toyota Yaris“. 2016 m. už vairavimą neblaiviam jam buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones 2 metams. Automobilį jis laikė įmonės (duomenys neskelbtini) kur jis dirba sandėliniku, teritorijoje.
2017-09-17 vakare jis vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę. Sekančią dieną iš ryto prieš darbą išgėrė alaus. Vėliau jam įmonės, kurioje jis dirba, savininkas griežtai nurodė išvežti savo automobilį iš įmonės teritorijos. Tuomet jis keleiviniu mikroautobusu nuvažiavo į darbą, sėdo už- savo automobilio vairo ir išvažiavo. Apie 11:10 val. ties prekybos centru „IKI“, esančiu Ateities plente, matė kaip stabdo priešais važiuojantis autobusiukas, tačiau neatkreipė dėmesio, kad prie jo buvo prikabinta žema puspriekabė, skirta vežti transporto priemones, todėl neįvertino saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais važiavusio ir stabdžiusio autobusiuko puspriekabės galinę dalį. Po eismo įvykio įsijungė avarinį šviesos signalą, išlipo iš automobilio, priėjo prie autobusiuko puspriekabės, apžiūrėjo apgadinimus. Kadangi apgadinimai buvo nedideli, kaltę pripažino, pasiūlė autobusiuko vairuotojui pinigų, nes jo pačio automobilis buvo be draudimo, taip pat nebuvo nustatyta tvarka įregitruota ir nepraėjusi techninės apžiūros. Autobusiuko vairuotojas su siūlymu nesutiko ir į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis neblaivus, todėl jis buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur iš jo paėmė kraują. Po to buvo pristatytas į Kelių policiją, kur parašė paaiškinimą. Dėl sukelto eismo įvykio ir dėl vairavimo neblaiviam pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.
Kadangi kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-18, apie 11:10 val. Kaune, Ateities pl. vairavo jam pačiam priklausantį automobilį "Mercedes Benz Sprinter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo tėčiui priklausančia puspriekabe "Wiola W4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo kryptimi nuo Taikos pr. link Amalių pervažos. Automobiliu važiavo vienas, ne didesniu nei 50 km/val. greičiu. Kažkuriuo momentu pradėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę dėl priešais važiavusių ir stabdžiusių automobilių. A. P. beveik sustojus, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį ir sustojo. Sustojęs išlipo iš automobilio, pamatė į savo vairuojamo automobilio puspriekabės galinę dalį atsitrenkusį raudonos spalvos lengvąjį automobilį - "Toyota Yaris Verso". Matė, kad automobilyje, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Vyras iš automobilio išlipo ne iš karto. Per tą laiką kol A. P. apžiūrinėjo apgadinimus ir stovėjo tarp savo transporto priemonės ir automobilio "Toyota", iš automobilio "Toyota" išlipo vyras. A. P. vyro paklausė ar jo automobilis draustas, nes tikėjosi pildyti eismo įvykio deklaraciją. Vyras pasakė, kad jo automobilis nedraustas ir jis nuvažiavęs iki bankomato paims pinigų ir juos paduos už apgadintas transporto priemones. A. P. nesutiko tartis taip kaip siūlė vyras, todėl iškvietė policiją. Policija atvažiavo maždaug po pusvalandžio. Per tą laiką kol laukė policijos, nematė, kad vyras vartotų alkoholinius gėrimus ir neįtarė, kad automobilio "Toyota" vairuotojas gali būti neblaivus, jis neminėjo, kad yra vartojęs alkoholio. Atvykus policijos pareigūnams, matė kaip automobilio "Toyota" vairuotojas pūtė į alkoholio matuoklį. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo, patyrė tik turtinę žalą, dėl kurios atlyginimo kreipsis į transporto priemonių draudikų biurą. A. P. nurodo, kad nors automobilio "Mercedes Benz" puspriekabė priklauso jo tėčiui, ja naudojuosi jis pat, todėl tiek dėl automobilio "Mercedes Benz", tiek dėl puspriekabės į transporto priemonių draudikų biurą kreipsis pats. Pačiam automobilio „Toyota“ vairuotojui pretenzijų neturi (b.l. 41-42).
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-09-18 apžiūrėta įvykio vieta Kaune, Ateisties pl.-Kėnių sk. sankryžoje (b.l. 5-8).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad 2017-09-18 buvo apžiūrėtos Kaune, Ateities pl.-Kėnių sk. sankryžoje susidūrę automobiliai „Toyota Yaris Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz Sprinter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubraižyta schema, įvykio vieta nufotografuota (b.l. 9-13, 14-18, 19-26).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ “Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Toyota Yaris Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra A. T. (b.l. 34).
Iš transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad kad automobilis „Toyota Yaris Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į UAB „Šančių autoservisas“ (b.l. 37-38).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2017-09-18 11:47 A. T. nustatytas 2,41 % promilių girtumas (b. l. 44).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr.
T-A 9727/2017(01) matyti, kad A. T., gim. 1971-05-16 kraujyje, paimtame 2017-09-18, 12:45 val. LSMUL Kauno klinikose nustatyta mažiausia koncentracija 2,55 % promilės etilo alkoholio (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. T. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.
Kaip matyti iš kaltinimo, A. T. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis 2017-09-18 apie 11:23 val. Kaune, Ateities pl., vairuodamas kelių transporto priemonę –automobilį "Toyota Yaris Verso", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Taikos pr. link R. Kalantos g., ties sankryža su Kėnių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 226 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo transporto priemonę, kuriai negaliojo privalomoji techninė apžiūra bei kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuri nebuvo nustatyta tvarka įregistruota, neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones, kai ši teisė atimta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,55 promilės etilo alkoholio, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priešais važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusio ir stabdžiusio automobilio "Mercedes Benz Sprinter" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Wiola W4" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, kurį apgadino.
KET 14 punktas nustato, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės”, tų pačių taisyklių 226 punktas (2016-11-02 redakcija) nustato, kad „dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius“, o tų pačių taisyklių 126 punktas nustato, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip”.
Transporto priemonės vairavimas neturint šios teisės bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka neįregistravus transporto priemonės ir automobiliui nepraėjus privalomosios techninės apžiūros šiuo konkrečiu atveju nėra susiję priežastiniu ryšiu su BK 281 str. 7 d. numatytomis pasekmėmis, todėl minėtieji nusikalstamos veikos požymiai bei KET 14, 126 ir 226 punktai kaltinamajam inkriminuoti nepagrįstai. Teismas daro išvadą, jog iš kaltinimo turi būti pašalintos nuorodos į KET 14, 126 ir 226 punktus bei aplinkybės, kad A. T. vairavo transporto priemonę-automobilį automobilį „Toyota Yaris Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai negaliojo privalomoji techninė apžiūra bei kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuri nebuvo nustatyta tvarka įregistruota, neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones, kai ši teisė atimta bei kad nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priešais važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusio ir stabdžiusio automobilio "Mercedes Benz Sprinter" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Wiola W4" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, kurį apgadino.
Nagrinėjamoje byloje teismas nepaneigiamai nustatė, kad transporto priemonę-automobilį „Toyota Yaris Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. T., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnams patikrinus jo girtumą nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta 2,55 % promilių girtumas.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. T. savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad prieš pradėdamas vairuoti automobilį, iš vakaro gėrė degtinę, o ryte-prieš pradėdamas vairuoti automobilį, dar išgėrė alaus.
Be kaltinamojo prisipažinimo padarius BK 281 str. 7 d. nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta rašytine medžiaga. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamojo A. T. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d. ir yra visiškai įrodyta.
Dėl bausmės
Kaltinamasis A. T. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. T. kaltu visiškai prisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b.l. 53-54), baustas administracine tvarka (b.l. 50-52), dirba UAB (duomenys neskelbtini) klijuotoja, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikospsichiatro ir priklausomybių ligų įskaitoje, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 56, 58).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 281 str. 7 d. sankcijose numatytą bausmę–baudą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį–A. T. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, anksčiau neteistas, taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybžę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Ikiteisminio tyrimo metui A. T. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Be to, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jos kraujyje buvo nustatytas mažiausiai 2,55 promilės girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kadangi kaltinamasis jau anksčiau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, už ką jam buvo atimta teisė dviems metams vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisant to, jis vėl, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, būdamas girtas pakartotinai vairavo automobilį, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas maksimalus.
Dėl automobilio konfiskacijos
BK 67 str. 2 d. 7 p. bei 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. T. 2016-09-21 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d. (2016-06-29 redakcija) buvo nubaustas 720 Eur. bauda bei jam atimta teisė vairuoti transport priemones 27 mėnesiams, t.y. šiuo nuosprendžiu aptariamo nusikaltimo padarymo metu jis neturėjo teisės vairuoti bet kokias transporto priemones. Nežiūrint į tai, jis vis tiek savarankiškai eksploatavo automobilį, t.y. juo važinėjosi, pats jį vairuodamas. Be to, policijos pareigūnų buvo sulaikytas, vairuojantis automobilį neblaivus. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad A. T. įgytas automobilis “Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti UAB „Šančių autoservisas“, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuotinas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. T. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 432 str.,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d. ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) MGL, t.y. 3389,40 eurų (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 euro centų) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. bausmę –60 (šešiasdešimties) MGL, t.y. 2259,60 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 euro centų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 68 str. skirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus–panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., konfiskuoti A. T. automobilį “Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti UAB „Šančių autoservisas“.
Išaiškinti A. T., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (nuteistajam nedalyvaujant nuosprendžio paskelbime-nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.