- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-377-152-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- E. J.
Teisėja Vilija Pilitauskienė Baudž. bylos Nr. 1A-377-152/2007
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-08-29 nuosprendžio, kuriuo:
E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2007 m. rugpjūčio 29 d.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2007 m. rugpjūčio 20 d. - 22 d. ir suėmimo laikas nuo 2007 m. rugpjūčio 22d.
E. J. kardomoji priemonė suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. apie 13.20 val. įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį sandėlį, esantį saugomoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – 1,3 kg vario laužo, kurio vertė 13 Lt, ir 9,5 kg aliuminio laužo, kurio vertė 28,50 Lt, viso 41,50 Lt vertės turto, priklausančio R. R. , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas į teritoriją užsukusio A. V. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo sumažinti jam paskirtos bausmė dydį ir nurodo, jog pirmos instancijos teismas nebuvo objektyvus, neteisingai įvertino jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, o bausmę skyrė atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, į tai, kad jis nedirbo, neturėjo gyvenamosios vietos bei pragyvenimo šaltinio. Nuteistasis teigia, jog jis turto neišnešė iš saugomos teritorijos, todėl jo veika kvalifikuota pagal LR BK 22str.1d., o tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, jis teigia, kad dėl bandymo padaryti nusikaltimą jis pilnai prisipažino, nesipriešino, nebandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau teismas, skirdamas bausmę, į tai neatsižvelgė.
Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šiaulių miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir E. J. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 22 str. 1d. ir 178str.2d. . Tai iš esmės patvirtino ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje, pripažindamas, jog bandė įvykdyti vagystę iš saugomos teritorijos. Jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais bei pirmos instancijos teismo įvertintais įrodymais: nuteistojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nepripažino lengvinančia E. J. atsakomybę aplinkybe to, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes ši aplinkybė buvo įvertinta kvalifikuojant veiką.
Apeliaciniame skunde išdėstytos nuteistojo išvados dėl pirmos instancijos teismo neobjektyvumo bei išankstinės neigiamos nuomonės apie jį yra niekuo nepagrįstos ir nemotyvuotos.
Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skiriant bausmės rūšį, buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad E. J. apysunkį nusikaltimą kėsinosi įvykdyti būdamas teistas dešimt kartų daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, teistumui neišnykus, todėl jam, kaip recidyvistui, buvo pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str.1d.).
Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmos instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminą, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi), į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad buvo kėsintasi pagrobti nedidelės vertės turtą, ir teisingai paskyrė bausmę, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Ši bausmė, kolegijos nuomone, nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. J. apeliacinį skundą atmesti.