Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,

atsakovo - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 2 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti:

1) 2019 m. rugsėjo 10 d. Alytaus pataisos namų Nuteistiesiems teisės išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą, įtvirtintą Komisijos posėdžio protokole Nr. 4-4221;

2) 2019 m. rugsėjo 25 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus sprendimą (raštą) Nr. 363-1510,

kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Komisijos sprendimo;

3) 2019 m. spalio 30 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo misterijos sprendimą Nr. 2S-4513, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 11-15) nurodė, kad Alytaus PN Komisija, 2019 m. rugsėjo 10 d. išnagrinėjusi prašymą suteikti teisę išvykimui be sargybos arba be palydos, nutarė prašymo netenkinti, nes likęs ilgas neatliktos bausmes laikas ir pakankamai maža padaryta pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos sprendimas pareiškėjui buvo pasakytas žodžiu, raštiškas aktas nebuvo įteiktas. Šį Komisijos sprendimą pareiškėjas BVK nustatyta tvarka apskundė Alytaus PN direktoriui, kuris 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 363-1510 skundą atmetė, pritardamas Komisijos motyvams.

Dėl padarytos mažos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pareiškėjas nurodė, kad atvykus i Alytaus PN 2014 metais, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė, dabar ji žema (30 balų, iš kurių 20 balų yra nekintami), todėl nėra jokio pagrindo vertinti jo dabartinę sumažėjusią nusikalstamo elgesio riziką, kaip neatitinkančią BVK 154 straipsnio l dalies 2 punkto nuostatų. Prašymo svarstymas Komisijos posėdyje apima nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomonė, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistajam suteiktos teisės tikslingumo, įvertinimą. Komisija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, privalėjo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais ir principais, taip pat įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atitinkamai visapusiškai ir išsamiai motyvuoti sprendimą, tačiau to nepadarė. BVK normose aiškiai yra apibrėžta, kas apima nuteistojo prašymo svarstymą Komisijos posėdyje ir sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą arba jo netenkinti priėmimą. BVK 154 straipsnyje numatytas laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimas be sargybos arba be palydos ir jame tiksliai ir aiškiai nurodytos sąlygos, kurias įgyvendinus yra suteikiama įstatymu numatyta teisė. Alytaus PN direktoriaus rašte yra parašyta, kad ši teisės norma pataisos namų administracijai suteikia teisę, bet ne pareigą nuteistajam suteikti teise vykti be sargybos arba be palydos, tačiau įstatymų leidėjas BVK tokių interpretacijų nėra numatęs. Pareiškėjas įvykdė visas sąlygas šiai teisei realizuoti. Visi BVK numatyti reikalavimai 100 procentų išpildyti, yra įvykdytos ir kitos papildomos sąlygos: 3 metus bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 13 kartų skatintas, pakartotinio nusikaltimo rizika yra labai žema (30 balų pagal Oasys), bausmės atlikimo metu dirbo valstybės įmonėje Mūsų amatai, aktyviai dalyvavo gerinant pataisos namų gerbūvį, mokėsi, įgijo penkias darbines profesijas.

Akcentavo, kad Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios gali turėti įtakos dėl sprendimo tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus, pagrįstus teisės aktų reikalavimais, kas nebuvo padaryta.

Nurodė, kad BVK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos kada laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali išvykti be sargybos arba be palydos. Vien formalių sąlygų, nustatytų minėtame straipsnyje, atitikimas savaime nesuponuoja pataisos įstaigai imperatyvios pareigos - suteikti šią teisę ir į besargybą perkelti visus to prašančius nuteistuosius. Diskrecijos teisė suteikta pataisos įstaigos administracijai, šiuo atveju Komisijai, kuri, įvertinusi aplinkybių visumą, priima atitinkamą sprendimą. Alytaus PN sudaryta Komisija 2019 m. rugsėjo 10 d. svarstė pareiškėjui galimybę suteikti išvykti iš pataisos įstaigos be sargybos ar palydovo, tačiau atsižvelgusi į pareiškėjo asmens bylą, išklausiusi Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą bei įvertinusi, kad pareiškėjui liko pakankamai ilgas bausmės atlikimo laikas bei padaryta pakankamai maža pažanga, vadovaudamasi suteikta diskrecijos teise, priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui galimybės išvykti be sargybos ar palydovo. Tai pažymėta Komisijos 2019 m. rugsėjo 10 d. protokole Nr. 4-4221.

Akcentavo, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skunde minimas aplinkybes ir skundžiamus faktus, bei visą raštišką informaciją, Kalėjimų departamentas ginčijamu raštu konstatavo, jog skundžiamas Alytaus PN direktoriaus atsakymas dėl teisės išvykti be sargybos arba be palydos yra pagrįstas bei motyvuotas, atitinka VAI 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kalėjimų departamento pareiškėjui pateiktas raštas taip pat atitinka VAI 8 straipsnio nuostatas, yra priimtas išanalizavus visą su skundu susijusią informaciją, tad aplinkybė, jog pateiktas atsakymas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinimui. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių faktinių aplinkybių ar įrodymų, kodėl skundžiami institucijų raštai turėtų būti naikinami, skundą grindė tik deklaratyviais teiginiais, tad atsižvelgiant į paminėtą, pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-25-317/2014 (nuosprendis iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-307/2017) pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (penki nusikaltimai), 260 straipsnio 3 dalį (penki nusikaltimai) buvo nuteistas subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga - 2029 metų spalio 14 d.)(TIS Liteko duomenys). Bendrosios kompetencijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pareiškėjas visą laiką sistemingai savo kaltę neigė. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kaltės visiškai nepripažino, nenustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus bei tai, jog jis buvo nusikalstamų veikų organizatorius. TIS Liteko duomenys patvirtina, kad prieš tai pareiškėjas taip pat jau buvo nuteistas 3 kartus: 1) 1993-05-05 Kauno m. apyl. teismo pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, 1993-11-11 Kaišiadorių r. apyl. teismo nutartimi remiantis LR BK 54 str. paleistas lygtinai prieš terminą 8 mėn. 7 d., remiantis LR 1993-06-15 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3, t. y. 6 mėn. 11 d.; 2) 1995-04-12 Kauno m. apyl. teismo pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 225 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., 1995-09-30 paleistas iš Pravieniškių 2sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos atlikęs bausmę; 3) 1999-01-07 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. 105 str. 4 p., 109 str. 2 d., 234 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 15 metų, 2000-03-09 Kauno apygardos teismo nutartimi, pritaikius LR 1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439, BK 7 str. bausmė sumažinta 1 metais ir galutinė bausmė paskirta 14 metų laisvės atėmimas, 2003-09-02 Kauno apygardos teismo nutartimi veika pagal 1999-01-07 Kauno apygardos teismo nuosprendį perkvalifikuota iš 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 105 str. 4 p. į 2000 m. LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., paliekant 1961 m. LR BK 234 str. 1 d., 109 str. 2 d., ir, vadovaujantis LR BK 63 str. galutinė bausmė nustatyta - 10 metų laisvės atėmimo, 2004-06-23 Alytaus r. apyl. teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str. lygtinai paleistas prieš 3 metai 8 mėn. 20 d.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją ir prašė jį perkelti į būrį be sargybos (b. l. 27). 2019 m. rugpjūčio 21 d. Išvados Nr. 14.3-345, Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys duomenys (b. l. 28-29, 36-52) patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės charakterizuojamas teigiamai, jo nusikalstamo elgesio rizika žema (30 balų), savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažįsta tik iš dalies. 2018 m. vasario 13 d. atlikto pirminio vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 33 balais (žema). Nuo 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjas bausmę atlieka lengvojoje grupėje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Alytaus PN direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-45 (b. l. 30) sudaryta Komisija 2019 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu vienbalsiai priėmė protokolinį sprendimą Nr. 4-4221 (b. l. 66-67) netenkinti pareiškėjo prašymo ir nesuteikė jam teisės vykti be sargybos ar palydovo, nes yra dar didelė neatliktos bausmės dalis ir padaryta per maža pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 13 d. Alytaus PN direktoriui pateikė skundą dėl Komisijos protokolinio sprendimo (b. l. 65). Alytaus PN direktorius 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 363-1510 (b. l. 64) pareiškėjo skundą atmetė ir pritarė Komisijos argumentams, kad padaryta per maža pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 27 d. skundu Komisijos ir Alytaus PN direktoriaus sprendimus apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 68-70). Kalėjimų departamentas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 2S-4513 (b. l. 71-72) pareiškėjo skundą atmetė ir konstatavo, jog pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas akcentuoja, kad pareiškėjo prašymas buvo atmestas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 154 straipsnio 1 dalies 2 punktu (nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką). Ginčijamuose administraciniuose aktuose taip pat įvardijama ir kita sąlyga – neatlikta didelė bausmės dalis, tačiau tokia sąlyga nenumatyta BVK 154 straipsnyje, todėl teismas jos detaliai atskirai neanalizuoja, nes ji negali būti savarankišku ir pakankamu pagrindu netenkinti pareiškėjo prašymo.

BVK 154 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas šias sąlygas: 1) atlieka bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis; 2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 3) neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės; 4) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu; 5) neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 6) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla; 7) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą. BVK 156 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų išvykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos ypatumus. Teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, mokymo arba socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo laiku tam tikroje vietovėje arba konkrečioje teritorijoje arba vykti tam tikru maršrutu. Su vietovės arba teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribomis arba maršrutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba be palydos, nuteistieji supažindinami pasirašytinai (1 dalis). Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu už pataisos įstaigos teritorijos ribų išvykstančių be sargybos arba be palydos nuteistųjų elgesio kontrolė gali būti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis (2 dalis). Teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji, užtikrinant jų priežiūrą, gali būti apgyvendinti pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų (3 dalis) (teismas vadovaujasi BVK ir kitų teisės aktų normų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamų aktų priėmimo metu). Be to, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 281 punktas reglamentavo, kad nuteistajam teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikiama pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu, o 289 punktas numatė, jog nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos.

Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, taip pat Alytaus PN direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 1-45 turinį, teismas daro išvadą, kad Komisija turi teisę atmesti pareiškėjo prašymą (atitinkamai suteikia bei panaikina leidimą tik PN direktorius), todėl Komisijos sprendimas yra tinkamas administracinės bylos ginčo dalykas ABTĮ ir BVK prasme.

Teismui pateikti duomenys pagrindą išvadai, kad tiek Komisija 2019 m. rugsėjo 10 d. posėdyje, tiek Alytaus PN direktorius, taip pat ir Kalėjimų departamentas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir po to pateiktus skundus, pilnai susipažino su visa pareiškėjo Asmens byla bei administracijos atstovo teikimu, Metodikos OASys duomenimis, detaliai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, likusį bausmės laiką, tikimybę dėl pakartotinio nusikaltimo rizikos, todėl pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos, mažinančios nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pritaria ginčijamuose administraciniuose aktuose padarytai išvadai, dėl per mažos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką (per 18 mėnesių ši rizika sumažėjo tik 3 balais). Darydamas šią išvadą teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad BVK 154 straipsnio 1 dalis numato, jog teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys (jų nepateikė nei pareiškėjas, nei atsakovai), kad pareiškėjo darbo (ar būsimo daro) ar mokymosi vieta, socialinės reabilitacijos užsiėmimai yra (arba planuojami) už pataisos įstaigos ribų.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (VAĮ 3 str.), Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje (LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, pataisos įstaigos direktorius, Kalėjimų departamentas, priimdami ginčijamus sprendimus, privalėjo tiksliai vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą, atitinkantį VAĮ 3, 8 straipsnių reikalavimus. Įvertinęs ginčijamų individualių administracinių aktų turinį teismas daro išvadą, kad jie priimti kompetentingų subjektų, paremti faktiniais duomenimis ir teisės normomis, yra pakankamai ir tinkamai motyvuoti. Tiek Komisija, tiek PN direktorius ir Kalėjimų departamentas diskrecijos teisės turinio, kaip ją apibrėžia LVAT, nepažeidė. Akivaizdu ir tai, kad pareiškėjas objektyviai negali padaryti pakankamos pažangos, mažinančios nusikalstamo elgesio riziką, nes nuo 1993 metų sistemingai daro vis sunkesnius nusikaltimus. Dėl paskutinių nusikaltimų savo kaltės teisme visiškai nepripažino, tačiau pataisos namuose, atliekant jo vertinimą ir siekdamas rėžimo sąlygų palengvinimo, kažkodėl iš dalies nusikalstamus veiksmus pripažino, nors turėjo realią galimybę prisipažinti ir nuoširdžiai gailėtis dar Kauno apygardos teisme. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo nenuoširdumą ir išvadų, padarytų ginčijamuose aktuose, teisingumą (ABTĮ 56 str.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.