- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- e1-1061-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05805-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) krovėju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei t. y 2024 m. vasario 13 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės T. V. atžvilgiu, t. y. tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų suėmęs sugyventinę už plaukų tyčia tempė, keisdamas rankas, ne mažiau dviejų smūgių sudavė T. V. į veido sritį, nuo smūgių nukentėjusiajai pargriuvus ant grindų, gulinčiai spyrė jai ne mažiau 2 smūgių į įvairias kūno vietas, po to, paėmęs ją už rankos pirštų, juos suko, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai T. V. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad 2024 m. vasario 13 d. apie 18 val. jis grįžo iš darbo į namus, buvo blaivus. Jis užėjo į parduotuvę, kur nusipirko penkis vieno litro talpos, penkių laipsnių stiprumo alaus butelius. Namuose buvo jo sugyventinė T. V., su kuria gyvena 6 metus. Ji buvo išgėrusi, bet negirta. Jis nuėjo į kambarį, atsisėdo prie kompiuterio, pradėjo žaisti žaidimus ir gerti alų. T. buvo virtuvėje, ji irgi gėrė alų. Nuo alkoholio apsvaigo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko dabar neprisimena. T. jį pastūmė, jis nukrito. Tai buvo virtuvėje. Kad T. daugiau negertų jis paėmė jos likusius butelius alaus ir juos paslėpė. T. dėl to ant jo supyko, pradėjo įžeidinėti. Tada jis vieną ar du kartus dešinės rankos delnu sudavė jai per veidą, kad ji nusiramintų. Sudavė nestipriai. Nuėjo į savo kambarį. T. atėjo iš paskos. Jis ją iš savo kambario išstūmė į virtuvę, gal ji buvo nukritusi, to jis nematė. Jis neprisimena, kad ją spardytų, temptų už plaukų. Jos pirštų nelaužė, nesuko. T. pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Pagalvojo, kad ji jį tik gąsdina, bet pas juos atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams pasakė, kad T. elgėsi neadekvačiai, jį įžeidinėjo, spardė kibirą, taip pat pasakė, kad minėtas butas priklauso jam ir T. čia nepageidaujama. Policijos pareigūnai išvedė T. iš jo namų, o jam įteikė šaukimą atvykti į policiją apklausai. T. į jo namus negrįžo. Dėl to, kad jis sudavė T. per veidą nuoširdžiai gailisi (el. b. t. 1, b. l. 94–97). Papildomai apklaustas A. B. parodė, kad prisimena kuo yra įtariamas ir savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis tikrai T. V., su kuria gyveno neįregistravus santuokos sukėlė fizinį skausmą. Pirminės apklausos metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, nes taip tikėjosi švelnesnės bausmės, be to kitą dieną po įvykio, kai buvo apklausiamas jis buvo susijaudinęs, ne viską prisiminė. Dabar nori patikslinti, kad viskas galėjo būti taip kaip parašyta įtarime. Galėjo būti, kad jis T. V. sukėlė fizinį skausmą tempdamas ją už plaukų, sudavė jai į veidą ir kitas kūno vietas, sukėlė jai skausmą rankos pirštuose, norėdamas jai iš rankos išmušti telefoną. Konflikto metu abu su T. buvo neblaivūs. Jei būtų buvę blaivūs, taip neatsitiktų. Jis T. V. atsiprašė dėl to, kad jai sukėlė fizinį skausmą, ji jam atleido. Prašė esant galimybei nutraukti šį ikiteisminį tyrimą jam su T. susitaikius. Labai gailisi dėl to, kad T. V. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Pasižada ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (el. b. t. 1, b. l. 173–176).
Kaltinamojo A. B. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. V. parodė, kad su A. B. draugauja jau 6 metus, tačiau bendrai gyvena bei veda bendrą buitį apie 5 metus, jų biudžetas bendras. Su A. B. gyvena jo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi, bendro turto neturi, santykių nėra niekaip įregistravę. A. B. yra ir anksčiau smurtavęs prieš ją. 2024 m. vasario13 d., apie 18 val., jiems kartu būnant jo namuose, ji ramiai gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, tačiau staiga prie jos priėjo A. B., kuris buvo išgėręs ir pradėjo kabinėtis, tačiau ji atsakė, kad nori pabūti ramiai. Tokiu jos atsakymu sugyventinis buvo nepatenkintas ir pasakė jai ,,ah tu (necenzūrinis žodis)“, ,,su chakaliu prisikalbėjai, o dabar jis tau neįdomus, tu nedirbi <...>“. Norėdama išvengti tolesnio konflikto atsikėlė iš lovos ir nuėjo link virtuvės, nes norėjo išeiti į lauką parūkyti. Jai būnant virtuvėje, staiga iš nugaros priėjo A. B. ir staiga kažkuria ranka pradėjo tempti už plaukų (kasos) sakydamas ,,(necenzūrinis žodis)“. Tada ji atsigręžė ir dešine ranka trenkė jam delnu per veidą, tačiau kur tiksliai pataikė nepamena. Šis jos veiksmas dar labiau įsiutino A. B. ir jis keisdamas rankas sudavė ne mažiau 2 smūgių jai į veido sritį dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, jai labai skaudėjo. Nuo intensyvių smūgių ir skausmo ji nukrito ant žemės ir tada, jai gulinti ant žemės, jis kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau nei 2 smūgius į įvairias kūno vietas, kurias tiksliai nežino, kadangi sunkiai orientavosi aplinkoje, jai labai skaudėjo. Gulėdama ant žemės ji rėkė, sakė, kad jai skauda, tačiau A. B. į tai nekreipė dėmesio ir toliau mušė ją. Tada ji pamatė šalia ant grindų gulintį telefoną ir surinko numerį 112, tačiau paskambinti jai nepavyko, kadangi A. B. pamatęs, kad skambina į pagalbą staiga paėmė jos telefoną ir nutraukė skambutį bei numetė telefoną toliau. Po kelių minučių gulėdama ant žemės ji vėl paėmė telefoną ir paskambino savo seseriai M. V. bei pradėjo rėkti šaukdama pagalbos. Išgirdusi jos šaukimą, sesuo paskambino į bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) ir iškvietė policiją. Pamatęs, kad bendrauja su seserimi kaltinamasis nustojo ją mušti, nurengė ją iki apatinių bei apipylė šaltu vandeniu. Tolesnės įvykių eigos neprisimena, atsimena tik tai, kad atvažiavo policija. Atvykusi policija pasiūlė jai iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau ji ilgai neatvažiavo ir po kurio laiko nusprendė, kad šiuo metu greitoji pagalba jai nereikalinga. Vis dėl to 2024 m. vasario 14 d. kartu su savo dukra S. S. planuoja kreiptis į gydymo įstaigą, kadangi jai labai skauda dešinės rankos 4 pirštą, taip pat jaučiamas deginantis pojūtis veido srityje, tai norės, kad gydytojai ją apžiūrėtų ir užfiksuotų sužalojimus. Po įvykio atvažiavęs jos sūnus ją nuvežė pas seserį M. V.. Taip pat nori parodyti, kad grįžusi pas savo seserį, apie 21.59 val. į savo telefoną (Tel. Nr.: (duomenys neskelbtini)) iš savo sugyventinio gavo žinutę su necenzūriniais žodžiais. Pareiškimo dėl įvykio rašyti nenori, nes nenori, kad jos sugyventinis turėtų problemų, ateityje neplanuoja su juo gyventi, kadangi persikels gyventi į sau priklausantį vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio žalos atlyginimui teikti neplanuoja (el. b. t. 1, b. l. 56–60). Papildomos apklausos metu T. V. parodė, kad A. B. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. A. B. jos atsiprašė, ji jam atleido. Labai prašė nutraukti šį ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius, kaip tai numato įstatymai. Nors jai buvo įteikta užduotis atlikti tyrimą dėl jos patirtų sužalojimų, bet ji į teismo medicinos tarnybą nevyko, nes nematė reikalo. Į medikus po minėto įvykio nesikreipė, nes tam taip pat nebuvo reikalo. Nebuvo sužalota, tik patyrė fizinį skausmą. Iš dalies ir pati jaučiasi kalta dėl to kas įvyko, nes jie su A. B. abu buvo neblaivūs (el. b. t. 2, b. l. 33–36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Martynas Kviklys parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ajame skyriuje, vyriausiojo patruliu. 2024 m. vasario 13 d. jam kartu su vyriausiuoju patruliu Norbertu Gudanu dirbant ekipaže V1717, apie 19.45 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) sugyventinio mušamą moterį. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko T. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad tą dieną, t. y. 2024 m. vasario 13 d., apie 18–19 val. grįžęs iš darbo jos sugyventinis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą dėl alaus, kurį T. V. nuo jo paslėpė. Žodinio konflikto metu A. B. ne mažiau kaip du kartus sudavė jai ranka į veido sritį, po ko, T. V. nukritus ant grindų, A. B. suėmė jai už dešinės rankos pirštų ir suko juos sakydamas, jog jei jam neduos alaus išlauš pirštus. Ant T. V. veido, skruostų buvo matomas paraudimas, dešinės rankos pirštai buvo patinę, paraudę. Nors T. V. tvirtino, kad ji pajuto fizinį skausmą dėl A. B. veiksmų, medikų pagalbos atsisakė. Taip pat T. V. atsisakė rašyti pareiškimą, aiškino, kad jai gaila A. B.. Be to T. V. prisiminė ankstesnį konfliktą su A. B., kurio metu A. B., T. V. teigimu ją spardė ir stumdė, tampė už plaukų. Tai vyko prieš savaitę iki 2024 m. vasario 13 d. vakaro konflikto. Kaip aiškino T. V. ji tą sykį į policiją nesikreipė, nes nenorėjo. Dėl 2024 m. vasario 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. t. 1. b. l. 157–160).
2024 m. vasario 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 13 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės T. V., gim. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu, t. y. rankomis, sudavė jai nenustatytą kartų kiekį į jos veido sritį, po to, paėmęs jai už rankos pirštų, juos suko, dėl ko, po šių veiksmų pastaroji patyrė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. B. savo sugyventinei T. V. sukėlė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. t. 1, b. l. 1– 11).
2024 m balandžio 16, 17 d. peržiūrėjus septynis vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno vaizdo stebėjimo („body“) kameromis įvykio vietoje, nustatyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą juos pasitinka nukentėjusioji T. V.. Policijos pareigūnai kartu su T. V. užeina į namo vidų, kuriame yra įtariamasis A. B.. T. V. ir A. B. vienas per kitą, iš skirtingų kambarių kalba apie alų (kas pirko, kur slėpė). T. V. sako, kad ant jos užpylė kibirą vandens, primušė. A. B. policijos pareigūnui pasakoja, kad čia jo butas, kad T. V. jam nusibodo, negali su ja gyventi, kad ji nuolat girtuokliauja, skandalai nuolat. Policijos pareigūnui A. B. pasiteiravus kas T. V. atsitiko su pirštais, A. B. pasakoja, kad ji veržėsi į kambarį, jis ją patraukė už kojos, kad ją ištempti į virtuvę, sako norėjo ramybės. T. V. pasiteiravusiam pareigūnui į klausimą, ar A. B. ją mušė, ar ji pajuto skausmą, ši atsako, kad taip mušė, fizinį skausmą pajuto. Toliau užfiksuota kaip į buto vidų užeina jaunas vyras, T. V. sūnus. Po kurio laiko T. V. kartu su sūnumi ir policijos pareigūnais išeina į kiemą. Stovėdama lauke T. V. policijos pareigūnui pasakoja ir apie ankstesnius konfliktus su A. B.. Pareigūnui pasiteiravus, kodėl ji nesikreipė anksčiau į policiją, T. V. atsakė, kad nenorėjo. Sako, kad šiandien, maždaug prieš valandą mušė į veidą, rodo kur mušė. Policijos pareigūnui dar sykį T. V. pasiteiravus, ar ji turi pretenzijų A. B. ir ar ji rašys pareiškimą. T. V. atsako, kad pretenzijų A. B. ji turi, bet pareiškimo rašyti nenori, nes jai A. B. gaila (el. b. t. 1, b. l. 151–154).
2024 m. birželio 25 d. perklausus bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad į BPC paskambino moteris, kuri kalba rusų kalba, prašo padėti moteriai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Pranešėja nežino tikslaus adreso todėl su pagalbos centro operatore sutaria, kad ji patikslins adresą ir perskambins (el. b. t. 2, b. t. 70–73).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties A. B. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė A. B.; liudytojo M. Kviklio duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams ant nukentėjusiosios veido matėsi sumušimo žymės, jos dešinės rankos pirštai buvo paraudę; pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis padarytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, kuomet nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad A. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas prieš T. V., sukėlė jai fizinį skausmą.
Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji T. V. yra kaltinamojo sugyventinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei T. V., fizinį skausmą.
Pranešus A. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 45–48).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sukinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir, kaip nurodo pats kaltinamasis, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. t. 1, b. l. 181–184), administracine tvarka nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 185–186), dirbantis (el. b. t. 1, b. l. 187– 190). Byloje nėra duomenų apie A. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis), būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šie įpareigojimai ir draudimai teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
A. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narius – sugyventinę T. V.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašas ir septyni policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. B., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose ir uždraudžiant 1) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose ir uždraudžiant 1) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro garso įrašą ir septynis policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.