Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lietuvos žinios“

apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos žinios“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje M. V. dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę bei orumą paneigimo, neturtinių teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pripažinti, kad UAB „Lietuvos žinios“, 2010 m. spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) bei interneto svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ paskelbdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad tuo metu, kai J. B. dirbo TV3 Žinių tarnybos vadove, TV3 Žinių tarnyba parodė šmeižikiškas, „Dujotekaną“ palaikančias laidas, pažeidė J. B. garbę ir orumą.

2. Pripažinti, kad UAB „Lietuvos žinios“, išspausdindama J. B. nuotrauką 2010 m. spalio 20 d. dienraščio „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) M. V. straipsnio „Antrasis valstybės užvaldymo etapas ?“ iliustravimui pažeidė J. B. teisę į atvaizdą.

3. Įpareigoti UAB „Lietuvos žinios“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikraštyje „Lietuvos žinios“ pirmajame puslapyje, taip pat interneto svetainėje www.lzinios.lt, žiniatinklio puslapyje, kuriame yra ar bus publikuojamas M. V. straipsnis „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“, šio straipsnio pradžioje, tuo pačiu ir to paties dydžio šriftu, kokiu buvo atspausdintas M. V. straipsnis „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“, be komentarų paskelbti, o interneto svetainėje www.lzinios.lt skelbti visą M. V. straipsnio „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ publikavimo joje laiką, tokio turinio paneigimą:

2010 m. spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“, M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ paskelbta informacija apie tai, kad tuo metu, kai J. B. dirbo TV3 Žinių tarnybos vadove, TV3 Žinių tarnyba parodė šmeižikiškas, „Dujotekaną“ palaikančias laidas, neatitinka tikrovės“.

4. Priteisti iš UAB „Lietuvos žinios“ ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir dublike (b.l. 47-51) nurodė, kad 2010 spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir internetinėje svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ (b.l. 9-13) skirsnyje „„Juodosios technologijos“ po VRM stogu“ rašoma: „Juodųjų technologijų taikinio reputacija sistemiškai naikinama, pasirinktas taikinys yra šmeižiamas, viešai skleidžiama negatyvi, jį kompromituojanti informacija. Ji dažnai būna ir visiški pramanai ar tiesiog ciniškas melas. <...> „Dujotekana“ pasitelkė du dienraščius ir vieną komercinę televiziją.<...> Šmeižikiškos publikacijos ar laidos buvo publikuotos ir parodytos būtent tose žiniasklaidos priemonėse, kurios prieš tai gavo dideles sumas lėšų iš „Dujotekanos“ arba jos akcininkų valdomų įmonių. Analitiškai vertinant, nesunku spėti, kad „viena komercinė“ televizija buvo komercinės TV3 Žinių tarnybos rengtos „Dujotekaną“ palaikančios laidos. Tuo metu žinių vadove dirbo J. B. Netekusi šių pareigų, ji mėgino nesėkmingai prigyti LRT, o neseniai tapo Rusijos propogandos ruporo Lietuvoje – Pirmąjį Baltijos kanalą valdančios įmonės – valdybos pirmininke“.

Ieškovė nurodė, kad, vertindama visą publikacijos turinį, aptariamų duomenų pateikimo kontekstą ir ryšį su kita pateikiama informacija, daro išvadą, kad atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ 2010 spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir internetinėje svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ paskelbė duomenis, kad ieškovei J. B. dirbant TV3 Žinių tarnybos vadove, TV3 Žinių tarnyba rengė šmeižikiškas, „Dujotekaną“ palaikančias laidas. Dėl ieškovės užimamų pareigų be jos žinios ir leidimo TV3 Žinių tarnybos laidos neturėjo ir negalėjo būti parodytos, todėl straipsnyje formuojama nuomonė, kad ieškovė dalyvavo „juodųjų technologijų“ kompanijoje rengiant šmeižikiškas TV3 Žinių tarnybos laidas, kurios palaikė UAB „Dujotekana“. Ieškovė pažymėjo, kad, einant TV3 Žinių tarnybos vadovės pareigas, jos vadovaujama tarnyba nėra rengusi ar rodžiusi šmeižikiškų laidų, palaikančių UAB „Dujotekana“, todėl tokie tikrovės neatitinkantys duomenys diskredituoja ieškovę, ko pasėkoje žemina jos garbę ir orumą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas straipsnį dienraštyje iliustravo ieškovės nuotrauka. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė LR CK 2.22 str. 2 d., nes nuotrauka publikuojama prie straipsnio, kuriuo siekiama pažeminti asmens garbę, orumą, siekiama sumenkinti ieškovę kaip žurnalistę, jos dalykinę reputaciją.

Ieškovė papildomai pažymėjo, kad ji nėra viešas asmuo pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 p., todėl atitinkamai netaikytina CK 2.24 str. 6 d. dėl asmens atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl tikrovės neatitinkančių duomenų apie viešą asmenį paskleidimo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 20-22) ir triplike (b.l. 57-58) nurodė, kad straipsnyje reiškiama nuomonė apie juridinio asmens TV3 (Žinių tarnybos) veiklą, o ne ieškovę. Ieškovė tai suprasdama nurodo, kad ji yra atsakinga už šio juridinio asmens padalinio veiklą, todėl bando ginti savo garbę ir orumą. Pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad paskleistos žinios, o ne nuomonė, ir kad tos žinios yra apie ieškovę. Be to, pats ginčas kilęs dėl ieškovės darbinės veiklos, o ne privačios, todėl ji laikytina viešu asmeniu ir todėl neturi tokių teisių į garbės ir orumo gynimą, kokias turi privatus asmuo. Atitinkamai CK 2.22 str. 2 d. nurodyta, kad ieškovės sutikimo demonstruoti jos atvaizdo nereikėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 399 litų bylinėjimosi išlaidų ir 4840 litų advokato pagalbos išlaidas.

Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad teismas turi pakankamą pagrindą tenkinti ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovės garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo (CK 2.24 straipsnis), kadangi ginčo teiginiais buvo paskleista ne nuomonė, bet žinia apie ieškovę ir ši žinia neatitinka tikrovės. Straipsnyje konkrečiai nurodoma, kad TV3 Žinių tarnybai vadovavo ieškovė J. B., kai ši tarnyba skleidė šmeižikišką informaciją. Atsakovo paskleista informacija apie ieškovę rodo, kad, pagal straipsnio autorių, už „Dujotekana“ palaikančias šmeižikiškas laidas atsakinga TV3 Žinių tarnybos vadovė ieškovė J. B.. Tokia paskleista informacija, kai teismui nėra pateikti įrodymai, kad atsakovo paskleisti duomenys atitinka tikrovę, žemina ieškovės garbę ir orumą, nes straipsnyje sumenkinamos ieškovės moralinės savybės, žlugdoma asmens reputacija. Iš publikacijų turinio, atsakovui teismui nepateikus įrodymų dėl duomenų atitikimo tikrovei, nustatyta, kad atsakovas skleisdamas apie ieškovę žinias, siekė įžeisti, pažeminti asmenį, apie kurį buvo paskelbta informacija, o ne atvirkščiai - siekė sąžiningai informuoti visuomenę apie tam tikrą įvykį. Atsakovas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovę, siekė sumenkinti ieškovės garbę ir orumą, pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje, dėl to konstatuotas atsakovo nesąžiningumas. Teismo vertinimu, teisinę atsakomybę už J. B. asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas sukėlė toks nesąžiningas žiniasklaidos atstovų elgesys, kuriuo akivaizdžiai siekiama ne skelbti teisingą ir objektyvią informaciją apie ieškovės darbą TV3, bet klaidingas duomenų pateikimas, iš anksto žinant apie jų klaidingumą, turint tikslą ieškovę įžeisti, pažeminti ir pakenkti, nes publikuoti duomenys (atsakovui nepateikus įrodymų) neturi nieko bendra su konkretaus asmens atliekama profesine veikla.

Atsakovas straipsnį dienraštyje iliustravo ieškovės nuotrauką, todėl teismas sprendė, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė LR CK 2.22 str. 2 d., nes nuotrauka publikuojama prie straipsnio, kuriuo siekiama pažeminti asmens garbę, orumą, siekiama sumenkinti ieškovę kaip žurnalistę, jos dalykinę reputaciją.

Teismas atsakovo atsikirtimus, kad netinkamas ieškovas ir paskelbtos publikacijos buvo nuomonės išreiškimas, atmetė. Pirmiausia, teismas sprendė, kad iš pateiktų publikacijų su nuotrauka susidaro viešoji nuomonė, kad ieškovė J. B., vadovaudama TV3 Žinių tarnybai, vykdė „Dujotekanos“ užsakymus ir rengdavo šmeižikiškas laidas, atitinkamai ji tinkama ieškovė šioje byloje. Antra, atsakovas straipsniuose rašė apie juodąsias technologijas ir ieškovę susiejo su aktyviu darbu jas taikant pagal „Dujotekanos“ užsakymą, tokiu būdu sukeldamas abejonę ieškovės, kaip žurnalistės, padoraus asmens, reputacija visuomenėje, pažemino ieškovės orumą, sukėlė ieškovei dvasinius skausmus, išgyvenimus. Atsakovas teismui įrodymų, kad ieškovė J. B. buvo susijusi su „Dujotekana“, jos akcininkais, darbuotojais, vykdė užsakymus, nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovo publikacija yra ne nuomonė, ne žinia, o atsakovo prasimanymas ir fantazijos vaisius, kuriam negalima taikyti tiesos kriterijaus, nes faktai ir duomenys yra atsakovo išgalvoti ir paskleisti laikraštyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l.88-92) apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1.1. Teismas neatkreipė dėmesio, kad už TV3 kanalu transliuotą informaciją atsakingas juridinis asmuo UAB Tele-3, todėl bet koks tokios informacijos vertinimas yra juridinio asmens, o ne darbuotojo vertinimas. Ieškovė buvo tik samdoma viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo darbuotoja.

1.2. Teismas, vadovaujantis LAT 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 5 p. ir CPK 47 str. 1 d., savo iniciatyva privalėjo įtraukti UAB Tele-3 į bylą, nes sprendime vertino šio juridinio asmens veiklą. Pažymėjo, kad vien juridinio asmens darbuotojo teisės negali būti ginamos neišsprendžiant ir juridinio asmens teisių ir pareigų problemos.

2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LAT 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 3 ir 5 p.:

2.1. Atsakovas teigia, kad straipsnyje išdėstyta nuomonė apie UAB Tele-3 skleidžiamų duomenų kokybę, t.y. vertino TV3 produkcijos kokybę ir išreiškė nuomonę apie tai.

2.2. Teismas neatribojo, kokios žinios paskleistos apie ieškovę ir kokia nuomonė apie ieškovės darbdavio veiklą. Atsakovas neginčija, kad ieškovė vadovavo UAB Tele-3 padaliniui – Žinių tarnybai. Tačiau faktą, kad paskleistos žinios apie ieškovę privalo įrodyti ieškovė. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų teismui ir neįrodė žinių apie savo asmenį paskleidimo fakto, o teismas vertino tik žodinius ieškovės samprotavimus.

3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.22 str. 2 d. ir Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 p. Atsakovas nurodė, kad J. B. yra žinoma žurnalistė aktyviai dalyvaujanti šalies visuomeniniame gyvenime bei visuomenės informavimo priemonių pagalba padedanti formuoti visuomeninę nuomonę. Ji laikytina viešuoju asmeniu dėl savo einamų pareigų ir pats ginčas kilęs dėl jos darbinės veiklos, užimamų pareigų, kompetencijos bei jos kaip žurnalistės reputacijos vertinimo.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pateikia argumentus į apeliacinį skundą.

1. Ieškovė nurodo, kad atsakovas be jokio faktinio pagrindo teigia, esą teismas sprendime vertino UAB Tele-3 veiklą, kadangi byloje buvo vertinama atsakovo UAB „Lietuvos žinios“, 2010 m. spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) bei interneto svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ paskelbti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad tuo metu, kai J. B. dirbo TV3 Žinių tarnybos vadove, TV3 Žinių tarnyba parodė šmeižikiškas, „Dujotekaną“ palaikančias laidas. Pažymi, kad suformuotoje teismų praktikoje laikoma, kad kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiamos žinios ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį (LAT 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 9 p.). Straipsnyje nurodomas ieškovės vardas, pavardė, o jos darbinės pareigos siejamos su TV3 Žinių tarnybos tariamai rengtomis šmeižikiškomis, „Dujotekaną“ palaikančiomis laidomis. Aplinkybę, kad ieškovė kaip TV3 Žinių tarnybos vadovė buvo atsakinga už TV3 Žinių tarnybos laidų turinį pagal užimamas pareigas (dėl ko be jos žinios ir leidimo publikacijoje nurodomo pobūdžio laidos neturėjo ir negalėjo būti parodytos), patvirtina ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikiama pareiginė instrukcija.

2. Ieškovė teigia, kad apeliantė nepateikia jokių bylos medžiaga pagrįstų argumentų, kodėl ginčo publikacijoje paskelbti duomenys laikytini nuomone apie TV3 produkcijos kokybę. Pažymi, kad kiekvienam ir moraliam žmogui susiformuoja nuomonė, kad J. B. ir jos vadovaujama TV3 Žinių tarnyba dalyvavo „juodųjų technologijų“ procese, rodant šmeižikiškas, „Dujotekaną“ palaikančias laidas, nors tikrovėje tokios laidos nei buvo rengiamos, nei rodytos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo publikacijose buvo paskelbta ne nuomonė, bet atsakovo prasimanyti duomenys, kurių tikrumą galima patikrinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus, dėl to nurodytas ginčo teiginys atitinka žinios, o ne nuomonės kriterijus, nes juo išsakomi faktinio pobūdžio duomenys, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys.

3. CK 2.22 str. 2 d. numatyta, kad asmens nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. įtvirtina, kad informaciją apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo, jei ji atskleidžia visuomeninę reikšmę. Ieškovei neaišku, kokias jos gyvenimo aplinkybes, turinčias visuomeninę reikšmę, atskleidė jos nuotraukos publikavimas atsakovo pasirinktu būdu ir ginčo straipsnio kontekste.

4. Ieškovė teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė atitiko bent vieną iš kriterijų, pagal kurį galėtų būti priskirta prie viešųjų asmenų Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d. prasme. Pažymėjo, kad jokiame procesiniame dokumente nėra nurodžiusi laikanti save viešuoju asmeniu, priešingai, tokią aplinkybę neigia.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Ginčo esmė – ar atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ 2010 m. spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) bei interneto svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ pažemino ieškovės J. B. garbę ir orumą, nes straipsnyje paskelbti duomenis apie ją neatitinka tikrovės, ir, ar pažeidė J. B. teisę į atvaizdą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ (toliau – Nutarimas) pateikiama suformuota teismų praktika asmens garbės ir orumo gynimo bylose. Šio nutarimo 10 p. nustatyta, kad ieškinius dėl garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo turi teisę pareikšti asmenys, kurie laiko, kad jų garbė ir orumas yra pažeisti. Ieškinys pareiškiamas asmeniui, paskleidusiam garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias (11 p.). Ieškinyje turi būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios žemina asmens garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, argumentai, dėl kurių paskelbtos žinios laikomos žeminančiomis, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kad paskelbtos žinios yra apie ieškovą ir jas paskelbė atsakovas (12 p.). Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (3 p.). Ieškovas turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą atsakovui (12 p.). Atsakovas privalo įrodyti, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę (8 p.).

Dėl teisės pareikšti ieškinį

Nutarimo 9 p. nustatyta, kad kai paskleidžiamos žinios apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleistos žinios yra apie organizaciją, o kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiamos žinios ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Iš byloje surinktų įrodymų (b.l.8-13), teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ 2010 m. spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) bei interneto svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ visuomenei pateikia informaciją apie tai, kad po visų parlamentinių tyrimų, po visų Seimo oficialiai patvirtintų išvadų, atskleidusių Valstybės saugumo departamento ir visos valstybės neteisėtą užvaldymą, padėtis ne tik nepasikeitė, bet net pablogėjo, nes privati užsienio kapitalo firma [„Dujotekana“] jau nesitenkina Valstybės saugumo departamentu, ji koją įkėlė į vykdomąją valdžią - vieną svarbiausių ministerijų. Keliamas viešas teminis klausimas, ar prasidėjo antrasis valstybės užvaldymo etapas? Straipsnyje pateikiami tam tikrų subjektų antro valstybės užvaldymo etapo priemonių ir metodų visuma, atskiroje straipsnio dalyje tam tikru kontekstu, siejant su ginčo dalyku, įvardijant TV3 Žinių tarnybą ir, kad jai vadovavo ieškovė, publikuojant laikraštyje „Lietuvos žinios“ jos nuotrauką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ieškovės tinkamumo byloje klausimą, nes ieškinį atsakovui dėl straipsnyje pateiktos informacijos pareikšti turi teisę bet kuris asmuo (UAB Tele-3, J. B., Valstybės saugumo departamentas ir t.t.), kuris mano, kad atsakovas straipsnyje savo veiksmais pažemino jo garbę ir orumą. Atitinkamai apelianto argumentas dėl CPK 47 str. 1 d. taikymo laikomas nepagrįstas ir netenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo nustatyti, kokia informacija buvo paskelbta apie ieškovę, įvertinti tos informacijos pobūdį – žinia ar nuomonė, tiek atskirai, tiek bendrai viso straipsnio kontekste, ir nustatyti, ar šalys atliko pareigą įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindus, t.y. kitas šiam deliktui keliamas faktines aplinkybes. Nutarimo 7 p. nustatyta, kad teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Išvada, ar paskelbta nuomonė ar informacija apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes. Atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis šiomis sampratomis. Faktas - tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia - tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduoda-mos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti CPK numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Pagal delikto padarymo laiku galiojusį Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos (nuo 2010-10-18 iki 2011-06-29) 2 str., žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (82 d.), o nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (34 d.).

Pagal pateiktus įrodymus (b.l. X) teisėjų kolegija nustatė, kad straipsnyje tiesiogiai apie ieškovę publikuota tai, kad Tuo metu [TV3] žinių vadove dirbo J. B.. Netekusi šių pareigų, ji mėgino nesėkmingai prigyti LRT, o neseniai tapo Rusijos propagandos ruporo Lietuvoje - Pirmąjį Baltijos kanalą valdančios įmonės - valdybos pirmininke. Teismas sprendžia, kad tik dvi faktinės aplinkybės – jog ieškovė dirbo TV3 Žinių tarnybos vadove ir, netekusi šių pareigų, vėliau įsidarbino Pirmąjį Baltijos kanalą valdančios įmonės - valdybos pirmininke, yra aiškaus konstatuojamojo faktinio pobūdžio, t.y. atitinkančios žinios kriterijus. Byloje yra duomenų, kad šalys pripažįsta, kad ginčo dėl pastarųjų faktinių aplinkybių nėra (b.l. 2-7, 78-79).

Kadangi nustatyta, kad apie ieškovę publikuojama dėl jos darbinių pareigų TV3 Žinių tarnyboje, tai teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad būtina atriboti ir kitas aplinkybes, kurios tiesiogiai siejamos su kitu asmeniu – UAB Tele-3 (TV3 Žinių tarnyba). Įvertinus ginčijamo straipsnio turinį, nustatyta, kad pagal vartojamą sakinių tarpusavio ryšį (sintaksę) apie juridinį asmenį nurodoma, kad ... Kaip rodo Seimo Nacionalinio saugumo komitetui suteikta informacija, gauta vykdant kontržvalgybinę operaciją, "Dujotekana" pasitelkė du dienraščius ir vieną komercinę televiziją, siekdama parlamentinio tyrimo metu "išjungti kelis komiteto narius". ... Šmeižikiškos publikacijos ar laidos buvo publikuotos ir parodytos būtent tose žiniasklaidos priemonėse, kurios prieš tai gavo dideles sumas lėšų iš "Dujotekanos" arba jos ar jos akcininkų valdomų įmonių. ... „viena komercinė televizija“ buvo komercinės TV3 Žinių tarnybos rengtos „Dujotekaną“ palaikančios laidos. ... Atsakovo straipsnyje minėti teiginiai taip pat yra konstatuojamojo pobūdžio, visuomenei perduodama kaip žinia, tiek paremta informacijos šaltiniu (pvz., Seimo Nacionalinio saugumo komitetui, vykdant kontržvalgybinę operaciją, suteikta informacija), tiek nenurodant informacijos šaltinio (pvz., gavo dideles sumas lėšų iš "Dujotekanos" arba jos ar jos akcininkų valdomų įmonių), tačiau visuomenei aiškiai nurodant, kad viena komercinė televizija yra TV3 Žinių tarnyba, t.y. juridinio asmens UAB Tele-3 padalinys, kuris rengė ir rodė šmeižikiškas laidas, kurios palaikė „Dujotekaną“. Minėtas atribojimas svarbus tuo, kad konstatuojamojo pobūdžio teiginiai gali būti taikomi tik to konkretaus asmens subjektinių teisių gynybai. Apeliacinės instancijos teismas straipsnyje nenustatė teiginių (duomenų, žinios), kad straipsnyje tiesiogiai būtų įvardinta, kad dėl šmeižikiškų laidų rengimo ir rodymo yra atsakinga ieškovė. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė paminėta šokiruojančio ir trikdančio straipsnio kontekste, nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai teigti, kad pateikta visuomenei žinia apie jos neatitinkančią profesinės etikos veiklą. Pagal straipsnio konstrukciją ir vartojamą sakinių tarpusavio ryšį [sintaksę] formuojamos tam tikros prielaidos, kurios tegali būti atskirų asmenų [vertinamų pagal bonus pater familias kriterijų] nevienareikšmiška nuomonė apie ieškovę. Ginčo žinių paskleidimas nedarė įtakos teigiamo požiūrio į ieškovą pakeitimą, todėl tokios žinos nežemina ieškovės garbės ir orumo.

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikia pareigų instrukciją, kuria siekia patvirtinti aplinkybę, kad ieškovė buvo atsakinga už TV3 Žinių tarnybos laidų turinį pagal užimamas pareigas, todėl straipsnyje ją įvardijus TV3 Žinių tarnybos laidų šmeižikiškame kontekste, buvo žemina jos garbė ir orumas. Tačiau teisėjų kolegija šio įrodymo nepriima, nes, vadovaudamasis CPK 314 str., ieškovė galėjo šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu, pateikia pareigų instrukcija ieškovės nėra pasirašyta.

Dėl teisės į atvaizdą

Įsigaliojus naujam CK, teisė į atvaizdą tapo savarankiška specifine fizinių asmenų civiline teise. CK 2.22 str. nustatyta, kad asmens atvaizdas gali būti atgaminamas, parduodamas, demonstruojamas, spausdinamas ar kitaip platinamas tik turint asmens sutikimą. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.22 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pirmojo kriterijaus, t.y. ar atsakovas apkritai galėjo spausdinti ir platinti ieškovės atvaizdą (nuotrauką) be jos sutikimo. Ieškovė yra žiniasklaidos atstovė, žurnalistė. Nuo pat žiniasklaidos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialia) ir daranti didžiulę įtaką visuomeninės nuomonės formavimuisi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, pažymėjo, kad vykstant viešajai diskusijai, esminį „viešojo sergėtojo“ demokratinėje visuomenėje vaidmenį atlieka spauda [platesniu požiūriu – žiniasklaida]. Pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 27 d. posėdžio protokolas Nr. 2 (b.l. 76-80) patvirtinta, kad ieškovė [TV3 televizijoje] rengė „Savaitės komentarus“ ir žinias. Ieškovė, turėjo galimybę [ir ja naudojosi] kassavaitinėje TV3 „Savaitės komentarai“ laidoje ir žiniose pristatyti Lietuvos visuomenei aktualias ir svarbias laidas, kuriose žurnalistikos tyrimo metodų pagalba buvo pateikiamos nuomonės ar žinios tam tikrais temos klausimais. Pažymėtina, kad, atsižvelgus į informavimo tikslą, būtent straipsnio turinį ir kontekstą, buvo pagrįstas visuomenės interesas gauti straipsnyje minimų asmenų nuotraukas, tame tarpe ir ieškovės nuotrauką. Taigi darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą publikuoti ieškovės nuotrauką.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisės į atvaizdą pažeidimo turinį, nes šioje byloje turėjo būti vertinama pati nuotrauka ir jos grafinis turinys, o ne straipsnio ar prierašo kontekstas. Ar pačios nuotraukos publikavimas atsakovo straipsnyje pažemintų asmens garbę, orumą, galima nustatyti įvertinus išspausdintą nuotrauką. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje teisės į atvaizdą, kartu su teisės į privatų gyvenimą, pažeidimas vienareikšmiškai konstatuojamas, kai visuomenės informavimo priemonėse publikuojamos nuotraukos, kuriuose asmuo turi fizinių trūkumų arba pavaizdavimo būdas pažeidžia asmens garbę ar orumą, pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gegužės 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2000, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1343/2000 ir t.t. Teisėjų kolegija sprendžia, kad straipsnyje išspausdinta ieškovės nuotrauka yra dalykiška, korektiška ir etiška, todėl, įvertinus teismo nustatytas byloje faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas ieškovės teisės į atvaizdą nepažeidė.

Kompleksiškas ginčo aplinkybių įvertinimas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad ginčo žinių paskleidimas nedarė įtakos teigiamo požiūrio į ieškovą pakeitimą, todėl tokios žinios nežemina ieškovės garbės ir orumo. O straipsnio konstrukcija ir vartojamas sakiniu tarpusavio ryšys formuoja tik tam tikras prielaidas, kurios, atsižvelgus į vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens kriterijų, tegali būti atskirų asmenų nuomonė apie ieškovę. Dėl pirmosios instancijos teismo aiškintų ir taikytų materialinės teisės normų pažeidimų yra pagrindas panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį netenkinti, reikalavimus atmesti (CPK 330 str. ir 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškovui turi būti priteistos teismo išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.