Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1—4, 10-13), kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti neturtinės žalos 3000 Lt atlyginimą.

Teisme 2011-09-22 gautas pareiškėjo skundo patikslinimas, kuriame jis prašo priteisti 68 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2010-02-26 iki 2010-10-13 jo laisvė buvo apribota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K), 256 kameroje, kurios plotas yra apie 15 kv. m., kalėjo kartu dar 10-14 asmenų. Taip pat nurodo, kad kalint pareiškėjui kitose kamerose, jo manymu, taip pat buvo pažeistos normos, nustatytos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte. Aiškina, kad Lukiškių TI-K administracija jo prašymu neteikia jam duomenų, kokiose kamerose jis kalėjo, kiek ten buvo laikoma asmenų, koks tų kamerų plotas, todėl prašo šiuos duomenis išreikalauti iš Lukiškių TI-K. Mano, kad visais atvejais jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, dėl ko jis patyrė didžiulę neturtinę žalą. Remiasi Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniais. Paaiškina, kad tai, jog yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, jis patiria neturtinę žalą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinėmis bylomis Nr. A-143-1966/2008, A-438-121/2009, Europos žmogaus teisių teismo praktika – sprendimu byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 971/02. Teigia, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negali miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.

Skundo patikslinime pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog laikotarpiu nuo 2010-02-25 iki 2011-08-26 buvo kalinamas per mažoje patalpoje ir netinkamom sąlygom, jis patyrė sveikatos sutrikimų: padažnėjo peršalinimo ligos, sąnarių skausmai, kelio skausmus jaučia iki šių dienų. Dėl to jis padidino prašomą priteisti neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad 256 kameroje, kurioje jis buvo ilgiausiai, sąlygos neatitinka reikalavimų, nes lovos yra kreivos, grindys iš cemento, lango stiklo iš viso nebuvo 7 mėnesius, nes grotos taip įstatytos, kad stiklo įdėti neįmanoma. Nurodė, kad kameroje vienas tualetas 14 žmonių. Kitose kamerose (107 ir 209), nors jis buvo po parą ir buvo vienas, tai ploto reikalavimai nepažeisti. Tačiau šiose kamerose pilna tarakonų, nuo lubų krenta tinkas. Tose kamerose, kuriose jis buvo patalpintas, niekada nedarytas remontas. Visose kamerose didelė drėgmė, todėl dėl tokių sąlygų jis nuolat peršaldavo, prašydavo gydytojų vaistų nuo peršalimo.

Teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad pateikė žiniaraščius, kuriuos sudarė TI-K ūkio skyriaus darbuotojai, kurie apėjo visas kameras ir jas pamatavo. Mano, kad reikėtų vadovautis pateiktais kadastrinių matavimų bylos duomenimis. Dėl Visuomenės sveikatos centro atliekamų patikrinimų paaiškino, kad darbuotojai atvyksta tikrinti sąlygų tik tuo atveju, kai gaunamas skundas. Negalėjo paaiškinti, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo koks nors higienos sąlygų patikrinimas. Ūkio skyrius pastoviai tikrina kamerų būklę ir tuo atveju, kai randa išdaužtą lango stiklą, visuomet jį tuoj pat įstato. Įvairūs tokio pobūdžio sugadinimai nėra fiksuojami, nes jie taisomi darbo tvarka. Gedimai, kiti trūkumai gali būti užfiksuoti tik tuo atveju, jeigu dėl to būtų kurio nors kalinio skundas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas yra siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, padarytą Lukiškių TI-K veiksmais, kalinant jį teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio dydžio kamerose bei kitus higienos reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis.

Lietuvos higienos normos HN 76:1999, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461, 6.15 punkto 2 lentelėje nustatyta, jog kalėjimo kameros ir tardymo izoliatoriaus kameros plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m. Ši higienos norma sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 neteko galios nuo 2011-04-11. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šioje higienos normoje nebepateikiamos minimalaus kalinimo vietų kamerų ploto normos. Tačiau vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš pateiktų duomenų (b. l. 33-38) ir juos pagrindžiančios pastatų vidaus ploto eksplikacijos (b. l. 39-82) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010-02-25 ir buvo patalpintas į karantino kamerą Nr. 209, kurios plotas yra 6,83 kv. m. Joje pareiškėjas buvo laikomas vienas. Į kamerą Nr. 256 pareiškėjas buvo perkeltas 2010-02-26 ir joje buvo laikomas iki 2010-09-18. Šios kameros plotas yra 23,32 kv. m., o tai reiškia, kad pagal Lietuvos higienos normą HN 76:1999 tokioje kameroje galima laikyti 4-5 asmenis. Tuo tarpu šioje kameroje laikotarpiu nuo 2010-02-26 iki 2010-04-11 (Lietuvos higienos normos HN 76:1999 galiojimo laikotarpiu) kartu su pareiškėju buvo laikoma nuo 7 iki 14 asmenų. Todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Nuo 2010-04-11 iki 2010-09-18 šioje kameroje buvo laikoma nuo 6 iki 14 asmenų. Tai reiškia, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje buvo pažeidžiama ne visomis dienomis. Pareiškėjas 2010-09-19 buvo perkeltas į kamerą Nr. 107, kurios plotas yra 7,38 kv. m., ir joje pareiškėjas buvo vienas. Į kamerą Nr. 271 pareiškėjas perkeltas 2010-09-20. Šioje kameroje jis buvo laikomas iki 2010-10-12. Šios kameros plotas yra 7,87 kv. m. Tik 2010-09-20 šioje kameroje buvo laikomi du asmenys, o kitomis dienomis buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, taigi pažeidžiant pareiškėjo teisę į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Iš Lukiškių TI-K pareiškėjas išvyko 2010-10-13.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad jo teisės į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje ir tinkamom sąlygoms buvo pažeidžiamos iki 2011-08-26. Tuo pačiu pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kelia Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, nors nuo 2010-10-13 šioje kalinimo įstaigoje pareiškėjas nebebuvo kalinamas. Tai reiškia, kad nuo 2010-10-13, kai pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K, ši kalinimo įstaiga nebegalėjo pažeisti jo teisių. Pareiškėjas nepagrindė, kad yra priešingai.

Dėl kitų netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų. Pareiškėjas aiškina, kad kameros Nr. 256 sąlygos neatitinka reikalavimų, kadangi lovos yra kreivos, grindys iš cemento, lango stiklo iš viso nebuvo 7 mėnesius, nes grotos taip įstatytos, kad stiklo įdėti neįmanoma, kameroje vienas tualetas 14 žmonių. Kitose kamerose (Nr. 107 ir 209) pilna tarakonų, nuo lubų krenta tinkas. Tose kamerose, kuriose jis buvo patalpintas, niekada nedarytas remontas. Visose kamerose didelė drėgmė, todėl dėl tokių sąlygų jis nuolat peršaldavo, prašydavo gydytojų vaistų nuo peršalimo.

Dėl šių pareiškėjo argumentų Lukiškių TI-K paaiškino, kad kameroje Nr. 107 remonto darbai atlikti 2008 m. kovo mėnesį, kameroje Nr. 256 remontas padarytas 2005 m. vasario mėnesį. Dėl remonto kamerose Nr. 271 ir 209 duomenų neturi, tačiau pateikė kamerų nuotraukas. Taip pat pažymėjo, kad kamera Nr. 209 yra karantino kamera ir joje kalinamieji laikomi tik iki paskirstymo į nuolatines kameras trumpą laiką (nuo valandos iki paros). Taip pat paaiškino, kad visose Lukiškių TI-K kamerose žiemos metu langai yra įstiklinti. Gegužės mėnesį langų stiklai išimami, o rugsėjo mėnesį vėl įdedami. Tokie paaiškinimai patvirtinami pridedama Ūkio skyriaus specialisto pažyma (b. l. 102-120).

Remiantis tokiais įrodymais, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad kameroje Nr. 256 lango nebuvo 7 mėnesius. Langas išimamas tik šiltuoju metų sezonu. Pateiktos kamerų nuotraukos nepatvirtina, kad patalpų įrengimas iš esmės pažeistų reikalavimus, yra įrengti sanitariniai mazgai. Pareiškėjas nenurodė, kad būtų kreipęsis į administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ypač dėl tarakonų kamerose. Dėl drėgmės kamerose atsakovas neteikė jokių įrodymų, tik patvirtino, kad bylai aktualiu laikotarpiu visuomenės sveikatos centras ar kita institucija, į kurios funkcijas įeina sanitarinių ir higienos normų laikymosi klausimų sprendimas, netikrino Lukiškių TI-K.

Pareiškėjo pateikti įrodymai (medicininiai dokumentai) patvirtina, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K jis 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais kreipėsi į medikus dėl peršalinimo ir kelio sąnario skausmo (išrašas (duomenys neskelbtini), b. l. 127). Tačiau tai niekaip neįrodo, kad tokie sveikatos sutrikimai atsirado dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ar neveikimo, t. y. dėl to, kad buvo išimtas langas. Nei vienas teisės aktas nedraudžia šiltuoju metų sezonu išimti lango stiklus. Be to pats pareiškėjas dėl to administracijai nerašė skundų. Tačiau, kadangi atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl kamerose esančios drėgmės, galima konstatuoti, kad pareiškėjo peršalimo ligos kilo būtent dėl to.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Atsakovės atstovė teisme aiškino, kad neįmanoma laikytis visų reikalavimų dėl didelio kalinamų asmenų skaičiaus. Tačiau kaip yra pažymėjęs LVAT (žr. byla Nr. A756-122/2010, byla Nr. A438-121/2009) ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ne kartą yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-121/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A502-913/2011, A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009), pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt.; vidutinis darbo užmokestis – apie 2121 Lt), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A.V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.